Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. M. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 17). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). V. S. ir A. S. turėjo tris vaikus: R. S. (pareiškėją), K. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir D. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 24). Po palikėjo mirties liko sutuoktinės – A. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Paveldėjimo byla po V. S. mirties nebuvo užvesta (b. l. 18). Palikėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Po A. S. mirties į palikimo vietos notarą kreipėsi pareiškėjas ir N. M., kurie (duomenys neskelbtini) sudarė paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kurią N. M. pardavė savo asmenines nuosavybes teise paveldėjimo teises pareiškėjui, kurias ji įgijo po palikėjos mirties (b. l. 9–13).

6. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (b. l. 20), o palikėjo santuoka su A. S. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Kadangi minėtas butas įgytas palikėjo santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas ir žemės sklypas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjų mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po V. S. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Palikėjo sūnus D. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), kuris turėjo dukrą N. M.. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. pergyveno savo sūnų D. M., todėl po V. S. mirties N. M. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą atstovavimo teise, dalį jos tėvui turėjusios priklausyti palikimo dalies, atsiradusios po V. S. mirties, kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais. Byloje nėra jokių duomenų, kad mirus V. S. N. M. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų palikimui priimti arba, kad ji pretenduotų į palikimą po senelio mirties. Atsiliepime į pareiškimą N. M. nurodė, jog visą laiką senelio turto paveldėtoja laikė A. S. ir ji yra V. S. įpėdinė ir turto paveldėtoja (b. l. 44).

10. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, todėl mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad mama rūpinosi butu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, organizavo laidotuves ir prižiūrėjo kapą (b. l. 21–23). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį nėra.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, byloje yra 8,21 Eur ir jos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,21 (aštuonis eurus 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.