Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-92/2013

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-28-2-00055-2011-6

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. nubaustas pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. Ž. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

K. V. iš J. Ž. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

G. V. iš J. Ž. priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteistas už tai, kad terorizavo žmones padaryti kitokią, pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai žmones baugino, naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

iš sau priklausančio mobilaus ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), rašė nukentėjusiajam K. V. grasinančio turinio žinutes:

1. 2010-08-04 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „Jai V. dar pyz... tai busi perpistas kvailas generole.“

2. 2011-01-01 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „Pyd..., kad tu šiemet susirgtum zinai kuo? Nes tu musu seima apsikai. Buvau pas bureja ir prakeikiau tave gaidy“.

3. 2011-01-23 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „Generole nepasprink ruk mesa, o apsitresti tai tikrai apsitresi nes as papyliau kai ko“.

4. 2011-03-04 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „L. juodinai, o pats dar juodesnis likai. Patikek, tau dar atsirūgs, oi kaip nukentėsi K.“.

5. 2011-05-15 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „Generole gal ryza savo isgama apzenyjai uz V.. Pas B. gėrėm tai vilkas sake kat pi... tavo ryza, isp... ir maza isgama, bus tavo zentu. Matau kat linksmines o paskui verksi“.

6. 2011-10-15 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „Man dede bulka sake, kat tu buvai ir busi gaidys. Jis tau pradžiugins gyvenimeli, patikėk daun“.

7. 2011-12-03 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į K. V. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) – „Gerk kvaileli ir taip tu be proto, nedaug tau truksta iki tavo senio proto. Gal eik ir tu medaus parinkt, bet tik i kapines“.

Apylinkės teismas visiškai neanalizavo BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nukentėjusiojo parodymų ir nepagrindė nuteistojo padarytų veiksmų ryšio su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiais. Žmogaus terorizavimas pasireiškia psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus, o sistemingas bauginimas tai ne mažiau kaip trys pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. BK 145 straipsnis kriminalizuoja ne bet kokio turinio grasinimus, o tik pačius pavojingiausius, be to, svarbu tai, kad grasinimai būtų realūs, t.y. egzistuojantys objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Sprendžiant grasinimo realumo klausimą, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko veiksmai apskritai galėtų įbauginti žmogų nagrinėjamu kontekstu, ar jis turėjo tyčią įbauginti konkretų nukentėjusįjį.

Pažymi, kad kaltinime nurodytų žinučių rašymas nėra pavojingas nukentėjusiųjų fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat pagal savo turinį nėra nei terorizavimas, nei sistemingas bauginimas ir negali būti vertinamos kaip užmaskuotas grasinimas, nes nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Pirmojoje apklausoje jis parodė žinutes rašęs norėdamas paerzinti, pajuokauti, nors ir vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau grasinimų realiai įvykdyti tikrai nenorėjo, byloje nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, be to, pats nukentėjusysis abejojo, kad jis būtų galėjęs rašyti tokias žinutes. Be kita ko, kaltinimas pateiktas dėl septynių žinučių, kurias skiria ilgi laikotarpiai.

Apylinkės teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo prieštarauja įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir kriterijams, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nukentėjusieji neįrodė, prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, tuo labiau, kad jis jiems jokios žalos nepadarė, nukentėjusiųjų teiginių apie patirtą psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, suvoktą grasinimų realumą nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-02-10 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 154 str. 1 d., 2011-09-30 ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, o 2011-10-26 atnaujintas jau pagal BK 145 str. 2 d., nors pagrindo tam nebuvo. Toks kvalifikacijos pakeitimas tikėtina buvo būtinas tam, kad pagal BPK 154 str. būtų galima kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji K. V. ir G. V. prašo nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, J. Ž. kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Byloje esančios K. V. gautos žinutės patvirtina psichinės prievartos panaudojimą, t.y. tyčinį sistemingą grasinimą ir bauginimą, žinutėse akivaizdžiai yra bauginama lytine prievarta, kančiomis, prakeikimu, nuodais, mirtimi, kas sukėlė stresą, nerimą ir baimę. Nepagrįsti J. Ž. teiginiai, kad žinutėmis jis tik norėjo paerzinti ir pajuokauti, jie vertintini kritiškai, nes nusikalstama veika padaryta pakankamai išsilavinusio, brandaus amžiaus asmens, žinučių siuntimas buvo gerai apgalvotas, tuo buvo siekiama pažeminti jį ir jo žmoną, sukelti stresą ir baimę jų šeimoje. Teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo šališkumo, BPK pažeidimų yra siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandoma suklaidinti teismą.

Taip pat nurodo, kad J. Ž. neneigia, kad telefonai buvo rasti jo gyvenamajame name, nustatyta, kad pakrovus telefonus, jie veikia. Iš bylos medžiagos matyti, kad žinutės rašytos vieno asmens, kuris gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, nes iš žinučių turinio galima suprasti, kad tas asmuo pažįsta kaime gyvenančius žmones, žino kaimo realybę bei paskalas. Taip pat iš žinučių turinio galima suprasti, kad asmuo stebėjo viską, kas vyko jų namuose, o tai buvo galima padaryti iš J. Ž. gyvenamojo namo. Nors jie su J. Ž. nesipyko, tačiau galimai J. Ž. buvo kieno nors suklaidintas. Patirtos moralinės žalos reikalavimas buvo motyvuotas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 3 d.).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nustatyta, kad sprendžiant tam tikro asmens jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimą, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Ši konstitucinė nuostata perkelta į BPK 44 str. 5 d. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismo nešališkumo principo pažeidimas – besąlygiška vada apskųstą teismo sprendimą panaikinti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008). Šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Taigi, objektyvus aspektas bendrąja prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas ar teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010).

Įvertinus bylos medžiagą, pritartina nuteistojo apeliacinio skundo argumentui, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai. Tokią išvadą patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.

BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Iš surašyto teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teisiamajame posėdyje buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusieji ir liudytojai, baigus liudytojų apklausą, nagrinėjimo teisme dalyviams nurodžius, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir jos garsinti nepageidauja, teisėjas nusprendė negarsinti bylos medžiagos, po to iš karto buvo pereita prie prašymų stadijos, kurių nebuvus įrodymų tyrimas buvo baigtas. Tokiu būdu, buvo pažeista įrodymų tyrimo teisme tvarka. BPK 290 straipsnyje aiškiai nustatyta, jog įrodymų tyrimo metu turi būti paskelbti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, nagrinėjimo teisme dalyviams pareiškus, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog ne tik nebuvo paskelbtas rašytinių bylos dokumentų turinys, tačiau jie net nebuvo išvardinti. Dėl šios aplinkybės konstatuotina, kad rašytiniai bylos įrodymai teisiamojo posėdžio metu nebuvo ištirti ir jais apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo grįsti. Nepaisant to, apkaltinamojo nuosprendžio dalyje „Kiti byloje ištirti įrodymai“ yra išdėstyti rašytiniuose bylos įrodymuose užfiksuoti duomenys, dalyje „Įrodymų vertinimas“ nurodyta, kad kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, apžiūros, kratos protokolais.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali nuosprendyje apsiriboti tik įrodymų šaltinių išvardijimu ir tuose įrodymų šaltiniuose esančios informacijos pateikimu. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio dalis „Kiti byloje ištirti įrodymai“, kurioje išdėstyti teisiamajame posėdyje neištirti įrodymai, yra praktiškai identiška kaltinamajam aktui. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo analizuojami BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kaip jie pasireiškė konkrečiu atveju, nepasisakyta dėl siųstų žinučių turinio, kitų bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės motyvuotai aprašyta tik vienintelė aplinkybė – J. Ž. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu padarius nusikalstamą veiką ir šio prisipažinimo atsisakymas, dėl jokių kitų aplinkybių vertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, nepasisakyta, neatskleistas teismo atliktas įrodymų vertinimas, nepasisakyta dėl nuteistojo vertinimu jam palankių byloje nustatytų aplinkybių (K. V. parodymų prieštaravimo Ju. Ž. parodymams, aplinkybės, jog nuteistajam J. Ž. būnant toje pačioje vietoje į nukentėjusiojo K. V. telefoną ir toliau ėjo įžeidžiančio turinio žinutės, kratos metu rastų mobiliųjų telefonų atsiradimo kambaryje aplinkybės).

Kadangi buvo pažeista įrodymų tyrimo teisme tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, neatlikus jų analizės, neatskleidus jų tarpusavio ryšio, motyvuotai nepasisakyta tiek dėl kaltę patvirtinančių, tiek ją paneigiančių aplinkybių, todėl darytina išvada, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 7, 20, 183, 242 str.) pažeidimai, sudarę pagrindą manyti teismą buvus šališku ir suteikus pirmenybę kaltinimo pusei.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų pakankamumo nusikalstamos veikos sudėties požymiams nustatyti, visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.