Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atstovei Rytei Rabačienei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eivėja“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5845-374/2009 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB „Eivėja“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ne pirmą kartą turi mokėti netesybas ieškovui, jas pripažįsta. Iki ieškinio padavimo teismui atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jo nesutikimą su reikalavimu sumokėti netesybas ar pakeisti sutartį, kurios pagrindu atsiranda tokia atsakovo prievolė. Tokiu būdu teismas senaties pradžią skaičiavo nuo atsakovo prašymo netesybas leisti išmokėti per keturis mėnesius, tai yra nuo 2009 m. birželio 16 d. (b.l. 38) ir laikė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas neneigia, kad sutartyje numatyti jo įsipareigojimai yra neįvykdyti, taip pat pripažįsta, kad dėl to ieškovo kaltės nėra. Prievolės įvykdymo termino pažeidimo faktas sukelia šalių susitartą turtinę pasekmę prievolę pažeidusiai šaliai – atsakovui – netesybų skaičiavimą. Netesybos neįvykdžius prievolės padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, dėl ko atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių, vertintinas kritiškai. Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas, motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (CK 6.75 str.). Konstatavęs, jog ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CK 6.256 str. 2 d.), teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovas išnaudojo sutartiniuose santykiuose visus galimus būdus taikiai spręsti konfliktą, veikė vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sutartį ir iš jos kylančiais prievoles siūlė vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu - atsiliepė į atsakovo prašymą ir atsižvelgė į atsakovo įmonės sunkią materialinę padėtį (b.l. 39). LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 procentų įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteistos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2009-08-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nesutiko su atsakovo motyvais dėl netesybų skaičiavime panaudotų abejotinų duomenų, kurių pastarasis nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Dėl šios priežasties detaliau nenagrinėjo ir kitų atsakovo atsiliepime bei posėdžio metu išsakytų motyvų, kaip neturinčių esminės reikšmės bylai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Eivėja“ savo sutartinės prievolės neįvykdė (CK 6.256 str.). Būtent, pagal šalių sudarytos 2005 m. gegužės 5 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. PR 2005-55 (b.l.7-10) 7.6. punktą atsakovas įsipareigojo kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatytą šios sutarties Priede Nr. 1 (b.l. 11), kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčija, tik nurodo, kad sutartyje nustatyto dujų kiekio nesuvartojo dėl neužbaigtų pastato statybos darbų, kas šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes ieškovo kaltės dėl to, kad pastatas, kuriame turėjo būti naudojamos dujos, nepastatytas iki šiol, nėra.

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).

Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).

Taigi sprendžiant klausimą dėl netesybų mažinimo, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Būtent, pagal šalių sudarytos 2005 m. gegužės 5 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. PR 2005-55 (b.l.7-10) 14 punktą buvo nustatyta, kad jeigu atsakovas suvartoja per metus mažiau kaip 90 procentų Sutarties Priede Nr. 1 (b.l. 11) nustatyto metinio dujų kiekio, atsakovas moka ieškovui netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) iki 90 procentų dujų kiekio sumos. Taigi iš šalių sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų dydžio, o taip pat ir jų skaičiavimo tvarkos, su kuriomis atsakovas iš pradžių sutiko, tai yra už 2007 metus netesybas ieškovui sumokėjo. Be to, kaip matyti iš atsakovo 2009-06-16 prašymo (b.l. 38) ieškovui, jis prašė ieškovą leisti mokėti netesybas dalimis per keturis mėnesius lygiomis dalimis, kadangi toliau mokėti yra nepajėgus dėl sunkios ekonominės padėties.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo prašomą priteisti netesybų dydį, į tai, kad su ieškovu neatsiskaitoma keletą metų (iki šiol neatsiskaityta už 2008 metų netesybas), taip pat į sutarties sudarymo būdą, sutartinių santykių pobūdį, sprendžia, kad netesybos nėra aiškiai per didelės, todėl jas mažinti nėra pagrindo (CK 6.73 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju 90 procentų nėra netesybų dydis, o procentinė dujų kiekio išraiška. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl netesybų sumos pagrįstumo bei įrodinėjimo pareigos, jų detaliau neanalizuoja ir daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog netesybų sumą privalo įrodyti ieškovas ir kad ieškovas pagal netesybų skaičiuoklę neteisingai paskaičiavo netesybų dydį, kadangi dujų įmonės vidutinė perkamųjų dujų kaina negali būti 0 Lt, laikytini nepagrįstais. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, jog pasirašydamas sutartį apeliantas patvirtino, kad sutinka su tokia netesybų skaičiavimo tvarka. Netesybų skaičiavimo formulėje Ks (dujų įmonės vidutinė perkamų dujų kaina) yra prilyginta 0 Lt vartotojo naudai, kadangi skaičiuojant investicijos atsipirkimą, nenaudojama dujų įmonės vidutinė perkamų dujų kaina.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.