Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteisti R. R. pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; V. R. pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą kvalifikuoto plėšimo būdu, 2010 m. gegužės 24 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), V. R., R. R., S. R. veikdami bendrai ir turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pro neužrakintas namo duris įsibrovė į J. J. gyvenamąjį namą, ten iš J. J. reikalavo duoti pinigų, o šiam atsisakius, grasindami panaudoti fizinį smurtą, t. y. reikalavo duoti pinigų buteliui, nes gaus mušti, J. J. išsigandęs atidavė 8 Lt, kuriuos jie pagrobė. Po to, V. R. ir R. R. liepė J. J. sėdėti prie stalo virtuvėje ir niekur neiti, o S. R. iš kito kambario pagrobė 20 Lt vertės televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, tyčia nutraukė laidus ir sugadino 100 Lt vertės radijo telefoną, išeidamas kieme pagrobė 100 Lt vertės šuniuką. Šia nusikalstama veika jie įvykdė plėšimą įsibraudami į patalpą ir nukentėjusiajam J. J. padarė 228 Lt turtinę žalą. Šią nusikalstamą veiką visi padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apelianto reikalavimas jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 str., nepagrįstas, nes grobiant turtą, buvo grasinama nukentėjusiajam panaudoti fizinį smurtą, tokia veika neturi atvirosios vagystės sudėties požymių ir negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja prieš nukentėjusįjį nei fizinio, nei psichinio smurto, nei galimybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas ( kasacinė byla Nr. 2K-73/2007 ).

Teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodė, kad užėjo pas J. J. pasiskolinti pinigų buteliui, nukentėjusysis davė 8 Lt, bet neprisimena, ar grasino primušti nukentėjusįjį. Jis būdamas kitame kambaryje, atidarė rūbų spintos duris ir tarp rūbų ieškojo pinigų, pažiūrėjo ir ant spintos. Būdamas kambaryje pasiėmė televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, nuplėšė telefono laidus, kad J. J. nepaskambintų dukrai ir į policiją. Po to visi išėjo iš namo ir kieme jis pasiėmė mažą šuniuką (1 t., b. l. 178). Apeliaciniame skunde teigia, kad spintoje ieškojo degtinės butelio, bet ne pinigų, pas J. J. ėjo nesislėpdami, nes neturėjo tikslo jį apiplėšti, todėl mano, kad tokie jo veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 180 str. 2 d., o atitinka BK 178 str. numatytų nusikaltimų požymius.

S. R. versija, kad nukentėjusiajam negrasino, visiškai paneigta nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiojo ir kitų nuteistųjų parodymais. Nukentėjusysis J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girti R. įėję pro neužrakintas duris, reikalavo duoti pinigų, pagrasino sumušti. Jam buvo liepta sėdėti virtuvėje prie stalo, kol S. R. ieškojo pinigų kitame kambaryje. Išeidamas V. R. jam spyrė, bet nepataikė (1 t., b. l. 179). R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. R. pasakė J. J., kad duotų pinigų buteliui, grasino sumušti. (1 t., b. l. 176). V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. R. pasiūlė nueiti pas J. J. ir gauti pinigų. S. R. pasakė nukentėjusiajam, kad duotų pinigų buteliui, nes bus sumuštas. Išeinant dar spyrė J. J. (1 t., b. l. 177). Tiek nukentėjusiojo, tiek R. R. ir V. R. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Nuteistųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį, tai reikalavimas duoti pinigų, grasinimas panaudoti fizinį smurtą, liepimas būti virtuvėje, kol S. R. ieškojo pinigų kitame kambaryje rodo, jog nukentėjusiojo turtas buvo pagrobtas grasinant panaudoti prieš jį fizinį smurtą. Todėl nuteistojo S. R. kaltė dėl plėšimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

Teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius S. R., R. R. ir V. R. kaltais padarius plėšimą. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, jog byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistieji plėšimą padarė įsibrovę į patalpą. Pripažindamas S. R., R. R. ir V. R. kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmes (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Įsi­bro­vi­mas – tai slap­tas ar­ba at­vi­ras ne­tei­sė­tas pa­te­ki­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, tai įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas“, jog, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai neturi apsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pas J. J. įėjo pro neužrakintas namo duris, todėl įsibrovimo į patalpą nebuvo. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią bei svarbu nustatyti, kokį tikslą kaltininkas turėjo prieš patekdamas į ją ir kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą.

Nukentėjusysis J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pro neužrakintas duris, įėjo girti broliai R., bet neatsimena ar pasibeldė, pradėjo reikalauti pinigų, pagrasino sumušti, jei neduos pinigų. Jis nebuvo išsigandęs, nes pažinojo R., žinojo, kad jie ne mušeikos, būtų su jais kartu išgėręs, jeigu būtų turėjęs degtinės (1 t., b. l. 179). S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas J. J. ėjo pasiskolinti pinigų buteliui, namo durys buvo neužrakintos. Nors J. J. davė 8 Lt, jis būdamas kitame kambaryje ieškojo pinigų (1 t., b. l. 178). R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas J. J. ėjo pasiskolinti pinigų, namo durys buvo neužrakintos, įėję prašė pinigų (1 t., b. l. 176-177). V. R. parodė, kad pas J. J. ėjo pasiskolinti pinigų buteliui, nuėję pasibeldė, visi prašė paskolinti pinigų, bet J. pasakė, jog neskolins (1 t., b. l. 176-177).

Teismo išvada, kad kaltinamieji į namą pateko prieš nukentėjusiojo valią grindžiama tik tuo, jog nesurinkta įrodymų patvirtinančių, jog kaltinamieji prašėsi įleidžiami, o nukentėjusysis juos įleido. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis jų neįleido. Byloje nustatyta, kad namo durys buvo neužrakintos, nukentėjusysis neatsimena, ar R. beldėsi, bet V. R. teigė, kad beldėsi. Nuteistieji atėjo dienos metu, nebuvo užsidėję kaukių, ar kitaip pakeitę savo išvaizdos, nukentėjusysis juos pažinojo, todėl nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis pamatęs įėjusius kaimynus išsigando ar liepė jiems išeiti ar kitaip prieštaravo jų atėjimui. Kadangi nuteistieji į namą įėjo pro neužrakintas duris, nors nukentėjusiojo leidimo ar sutikimo ir neprašė, bet nukentėjusysis tam neprieštaravo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad į namą jie pateko aiškiai neteisėtai, prieš nukentėjusiojo valią.

Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokie duomenys patvirtina, kad nuteistieji į namą pateko ne norėdami pasiskolinti pinigų buteliui, bet turėdami tikslą nukentėjusįjį apiplėšti. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji parodė, kad pirmiausia atėję prašė pinigų. Šios aplinkybės nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog nuteistieji turėjo tikslą plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą dar prieš patekdami į jo būstą. S. R. parodymus, jog nukentėjusysis juos gerai pažįsta, nes jie padėdavo ūkyje, kartu ne kartą gėrė, patvirtino teisiamajame posėdyje ir nukentėjusysis. Pačiame kaltinime nurodyta, kad V. R., R. R., S. R. pro neužrakintas namo duris įsibrovė į J. J. gyvenamąjį namą, ten iš J. J. reikalavo duoti pinigų, o tik šiam atsisakius, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. reikalavo duoti pinigų buteliui, nes gaus mušti, ir tik tada J. J. išsigandęs atidavė 8 Lt, kuriuos jie pagrobė. Tokia plėšimo eiga taip pat nepatvirtina pirmosios instancijos išvados, kad patekdamas į nukentėjusiojo gyvenamą patalpą, apeliantas su kitais bendrininkais turėjo sumanymą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažįstami įrodytais tokie nuteistųjų veiksmai, kurie vertintini kaip plėšimas: 2010 m. gegužės 24 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), V. R., R. R., S. R. veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, J. J. gyvenamajame name, iš J. J. reikalavo pinigų, o šiam atsisakius, grasindami panaudoti fizinį smurtą, reikalavo duoti pinigų buteliui, sakė, kad gaus mušti. J. J. išsigandęs grasinimo atidavė 8 Lt, kuriuos jie pagrobė. Po to, V. R. ir R. R. liepė J. J. sėdėti prie stalo virtuvėje ir niekur neiti, o S. R. iš kito kambario pagrobė 20 Lt vertės televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, tyčia nutraukė laidus ir sugadino 100 Lt vertės radijo telefoną, išeidamas kieme pagrobė 100 Lt vertės šuniuką. Šia nusikalstama veika jie nukentėjusiajam J. J. padarė 228 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupėje įvykdė plėšimą, įsibrovę į J. J. gyvenamąjį namą, t.y., grasindami panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą pagrobė J. J. priklausantį 228 Lt vertės turtą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jų veiką pagal BK 180 str. 2 d. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, kvalifikuojant šią nuteistųjų veiką pagal BK 180 str. 1 d. Nors nuteistieji R. R. ir V. R. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, tačiau aptartas nuosprendžio švelninimo pagrindas liečia ir juos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 5 d. nuosprendis keistinas ir nuteistiesiems R. R. ir V. R..

Atsižvelgiant į nurodytose BK normose numatytas sankcijas, BK 180 straipsnio 1 dalis laikytina baudžiamuoju įstatymu, numatančiu nusikalstamą veiką, lengvesnę už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. BPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę pakeisti kaltinimą švelnesniu. Savo iniciatyva teismas gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, turi būti spren­džiamas at­si­žvelg­iant į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes. Tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltinamasis pasikėsino į mažiau svarbias vertybes ir dėl to kaltinimą teisme reikia pakeisti lengvesniu, nėra laikoma, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai skiriasi nuo pradinio kaltinimo. Pakeistas kaltinimas laikytinas susijusiu su pirmiau pareikštu, kai kaltinimo formuluotėje nurodyta nusikalstama veika turi ryšį su veika, išdėstyta pradiniame kaltinime. Nagrinėjamoje byloje pakeitus kaltinimą švelnesniu, faktinės bylos aplinkybės iš esmės nepasikeičia. Išlieka kėsinimasis į tą patį objektą, neteisėtas disponavimas tos pačios rūšies bei vertės svetimu turtu, kaltės forma, motyvas, veikos padarymo laikas ir vieta.

Perkvalifikavus veikas iš BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d. nuteistiesiems V. R., R. R., S. R. iš naujo sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, į asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistieji padarė apysunkį nusikaltimą, nukentėjusiajam fizinė žala nepadaryta, pagrobto turto vertė nedidelė. S. R. nusikaltimą padarė būdamas neteistas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu S. R. buvo nuteistas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. R., R. R., S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p. 9 p.). Skirdamas bausmes V. R., R. R., S. R. teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo J. J. pirmosios instancijos teisme pasisakymą skirti švelnesnes bausmes. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes V. R., R. R., S. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės už BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Bendrindamas S. R. už naują nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, pirmosios instancijos teismas pasirinko palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdą. Prie griežčiausios Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 3 mėnesius paskirtos švelnesnės bausmės ir paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę švelninti.

V. R., R. R., S. R. padarė apysunkį nusikaltimą prieš dvejus metus, nusikaltimo padarymo metu nebuvo teisti, po to naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir nebuvo nuteisti, tik S. R. buvo nuteistas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistiesiems gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. 2 p. 3 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo S. R. veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 9 d. prie Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę S. R. skirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant S. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 9 p. 3 d. 72² str. 70 str. skirti baudžiamojo poveikio priemones - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose du mėnesius ir 30 valandų nemokamų darbų, juos atliekant per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nuteistojo V. R. veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 4 p. 3 d. 70 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 30 valandų nemokamų darbų, juos atliekant per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nuteistojo R. R. veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant R. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 4 p. 3 d. 70 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 30 valandų nemokamų darbų, juos atliekant per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.