- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-302-579/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pareiškėjas
- UAB „M.“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo UAB „M.“ direktoriaus F. J. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 1 d. priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucija 2019 m. kovo 1 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal UAB „M.“ pareiškimą dėl UAB „B. J.“ direktoriaus A. M. savavališkų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje. Nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja pažymėjo, kad UAB „M.“ ginčija taikos sutarties sąlygų nesilaikymą, t. y. tarp UAB „M.“ ir UAB „B. J.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo, kurie, nesutarus taikiai, spręstini teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas – UAB „M.“ direktorius pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir surinktą medžiagą grąžinti Jonavos rajono policijos komisariatui. 2019 m. gegužės 9 d. apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėja pažymėjo, kad UAB „M.“ savo galimai pažeistus interesus siekia apginti tiek civilinio proceso tvarka, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui, tiek administracinių nusižengimų teisenos tvarka, skiriant nuobaudą. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „B.“ ir UAB „M.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tyrėja ėmėsi pakankamų veiksmų pareiškimui ištirti ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą – nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes UAB „B.“ vadovo veiksmuose nenustatyta savavaldžiavimo požymių.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui UAB „M.“ direktorius F. J. H. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir surinktą medžiagą grąžinti Institucijai.
3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad trukdymo faktas, tyčia neatidarant elektrine pavara vartų, esančių (duomenys neskelbtini), prie UAB „B. J.“ administracinio pastato, liko nepaneigtas. Institucijos tyrėja teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl prie išvažiavimo iš teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys vartai neatidaromi. Pagal tyrėję tokia savivalė nebaustina. Pažymima, kad vartai yra labai sunkūs, viena moteris jų atstumti negali. Apylinkės teismas rėmėsi tik vieno žmogaus – V. R. parodymais, tuo tarpu pažeidimą darantis asmuo – A. M. net nebuvo iškviestas apklausai. Tyrėja neatvyko į įvykio vietą ir neįvertino susidariusios situacijos. Šiuo atveju tyrėja nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, o surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino kilusių abejonių.
3.2. Pareiškėjas skunde pažymi, jog tarp UAB „M.“ ir UAB „B.“ sudaryta taikos sutartis reglamentuoja vartų neatidarymą tik tuomet, kai nesumokama už šią paslaugą, tuo tarpu A. M. patvirtintos UAB „B.“ vidaus tvarkos taisyklės nurodo, jog vartų elektrine pavara privaloma neatidaryti būtent jų įmonei, jei jie neuždarys kažkokių kitų, UAB „B.“ priklausančių, vartų. Šis primestinis reikalavimas nekyla iš taikos sutarties, tai savarankiškas ir niekuo nepagrįstas A. M. reikalavimas, pažeidžiantis aplinkinių valstybinių žemės sklypų nuomotojų interesus. Iš tiesų, A. M. vartus atidaro kam nori ir kada nori, t. y. vykdo savo tariamą teisę, spręsdamas, kam vartus atidaryti, o kam ne. Tokiu būdu pažeidžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai. Šie visuomenėje egzistuojančių ir pripažįstamų geros moralės bei dorovės principų neatitinkantys A. M. veiksmai vertinti kaip išimtinai tyčiniai ir atitinkantys ANK 518 straipsnio dispoziciją.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. UAB „M.“ direktoriaus F. J. H. skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nesutinka su Institucijos sprendimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl A. M. galimai vykdomo savavaldžiavimo, neleidžiant naudotis automatizuotais bendros teritorijos vartais, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi Institucijai pateiktu pareiškimu bei jo priedais, pareiškėjo atstovės teisme pateiktu paaiškinimu, Institucijos atstovės teismo posėdžio metu išdėstytu paaiškinimu, UAB „B.“ direktoriaus personalui ir teisei rašytiniu paaiškinimu bei kita rašytine medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nėra pagrindo nesutikti su priimto sprendimo teisingumu.
8. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
9. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, 2011 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-413/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo UAB „M.“, atsakovo UAB „B.“ ir trečiojo asmens Danijos įmonės L. A.. Ši sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis: UAB „B. J.“ įsipareigoja pro vartus, esančius prie administracinio pastato ((duomenys neskelbtini)) ir pro naujai pastatytus vartus neterminuotai ir netrukdomai įleisti UAB „M.“ darbuotojus, klientus bei svečius, taip pat įmonės bei į šią įmonę atvykstančias transporto priemones. UAB „M.“ įsipareigoja už teikiamą paslaugą sumokėti UAB „B. J.“ po 100 Lt + PVM per mėnesį, mokant nurodytą sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą už vienerių metų laikotarpį iki einamųjų metų vasario 15 d. Jei UAB „M.“ nemokės pinigų, įmonei suteikiama teisė apsitarnauti save pačiai, atsidarant vartus rankiniu būdu. UAB „M.“ taip pat suteikiama galimybė (leidimas) vienai ar kooperuojantis su kitomis įmonėmis naujai įrengtus vartus automatizuoti.
10. Iš prie pareiškimo „Dėl A. M. savavaldžiavimo“ pridėtų dokumentų turinio matyti, kad rankiniu būdu atsidaryti vartus teko UAB „B.“ darbuotojams I. A. ir L. A., tačiau šiems asmenims pagal aukščiau minėtą taikos sutartį UAB „B.“ neprivalo atidarinėti vartų. UAB „B.“ direktorius personalui ir teisei V. R. paaiškino, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), veikia keletas įmonių, tarp kurių UAB „M.“ ir UAB „B.“, kuri nuomojasi patalpas iš UAB „M.“, o pastarosios vadovas yra ir UAB „M.“ vadovaujantis asmuo – F. J. H.. Taigi, UAB „B.“ nėra UAB „M.“ darbuotojas, klientas ar svečias, ši įmonė yra nuomininkė, todėl UAB „B.“ neprivalo jai atidarinėti vartus. Pažymėtina, jog pareiškėjas šios aplinkybės skunde aukštesnės instancijos teismui neginčijo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo aspektu yra pažeidinėjamos 2011 m. vasario 2 d. sudarytos taikos sutarties nuostatos.
11. Pateiktoje medžiagoje taip pat yra pridėtas UAB „O.“ direktoriaus G. Z. pranešimas dėl negalėjimo pasistatyti automobilio, tačiau iš pranešimo turinio nėra galimybės identifikuoti, kokiu tikslu minėtos įmonės atstovas atvyko į UAB „M.“ teritoriją, t. y. ar įmones sieja verslo santykiai ir pan. Be to, pro vartus UAB „O.“ atstovas pravažiavo netrukdomas, jam tiesiog nebuvo leista palikti stovėti automobilį teritorijoje, kuri priklauso išimtinai UAB „B.“. Taigi, taikos sutartis šiuo aspektu nebuvo pažeista, nes ji nustato įleidimo bei išleidimo pro vartus tvarką, o ne transporto priemonių statymo teritorijos viduje tvarką.
12. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka dėl termino atnaujinimo vykdomajam raštui išduoti ir vykdomojo rašto išdavimo. 2019 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi šis prašymas buvo atmestas. Nutartyje pažymėta, kad UAB „B.“ darbuotojai, darbo ar kitomis dienomis vykstantys į darbą ir iš jo savo bendrovėje, nėra UAB „M.“ darbuotojai, klientai ar svečiai, o jų automobiliai nėra UAB „M.“ transporto priemonės bei į UAB „M.“ vykstančios transporto priemonės. Nuo 2011 m. iki 2018 m. balandžio mėnesio UAB „M.“ nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo. Byloje nenustatyta, kad UAB „B.“ nevykdo 2011 m. vasario 2 d. taikos sutarties, todėl pagrindo vykdomajam raštui išduoti nėra. Šalims pasiūlyta svarstyti šiuo metu rengiamo valstybinio žemės valdos formavimo ir pertvarkymo projekto šioje teritorijoje sprendinius dėl žemės sklypų ribų performavimo, privažiavimų suprojektavimo, servitutų, specialiųjų žemės ir miško sąlygų nustatymo ir pateikti savo siūlymus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši apylinkės teismo nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu apygardos teismui, tačiau skundas atmestas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Apygardos teismas pažymėjo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „M.“ nurodytos termino praleidimo priežastys, jog ji daugiau nei 8 metus nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl to, kad UAB „B.“ 2011 m. vasario 2 d. šalių pasirašytą taikos sutartį ilgą laiką vykdė tinkamai, o UAB „B.“ yra jos klientė, kuriai nuo 2018 m. pradžios trukdoma įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos, nelaikytinos svarbiomis priežastimis termino vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti atnaujinimui. 2019 m. gegužės 21 d. apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
13. Esant aptartoms aplinkybėms, įžvelgti savavaldžiavimo požymių nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad UAB „B.“ direktorius net kelis kartus siūlė UAB „M.“ direktoriui geranoriškai susitikti ir susitarti dėl kilusios konfliktinės situacijos, taip pat UAB „B.“ direktoriui buvo pasiūlyta susimokėti už naudojimąsi vartais (mokėti 250 Eur + PVM per mėnesį), tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti. UAB „M.“ per aštuonerius metus taip pat nesiėmė jokių veiksmų taikos sutartyje minimus vartus automatizuoti, taigi, šiuo atveju geranoriškumo, bendradarbiavimo bei kooperacijos stokoja būtent pareiškėjas, o ne UAB „B.“ direktorius. Esant sutartiniams civiliniams teisiniams santykiams administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Tuo pačiu atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, jog tyrėja neatvyko į įvykio vietą, neįvertino susidariusios situacijos bei neapklausė visų reikiamų asmenų, galinčių atskleisti nesutarimų priežastis. Surinktos medžiagos pakanka sprendimo priėmimui, todėl papildomas duomenų, kurie neleistų daryti priešingos išvados, nei padaryta šiuo atveju, rinkimas būtų perteklinis ir nepagrįstai eikvotų Institucijos žmogiškuosius bei materialinius išteklius.
14. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas ar civilinę bylą nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai, nėra pateikta, todėl UAB „M.“ direktoriaus skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir UAB „M.“ direktoriaus F. J. H. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.