Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

asmeniui, pateikusiam prašymą tapti kaltinamojo laiduotoju, H. J.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

Jis 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad, nors nagrinėjamo įvykio dieną alkoholio nevartojo, tačiau stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojo išvakarėse, buvo pavargęs ir, neįvertinęs savo būklės, kaltinime nurodytą dieną sėdo prie automobilio vairo. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno V. K. parodymai apie tai, kad jis betarpiškai matė A. J. vairuojantį automobilį, sustabdžius automobilį jis bendravo su A. J., juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo blaivumas buvo tikrinamas tiek bekontakčiu alkoholio detektoriumi, tiek ir alkotesteriu, buvo nustatytas (antru pūtimu) 1,56 prom. neblaivumas. Taip pat tiek paties A. J., tiek ir minėto liudytojo policijos pareigūno parodymus patvirtina ir į bylą pateiktas Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2025 m. rugpjūčio 14 d. 21.50 val. A. J. užfiksuotas 1.60 prom. neblaivumas, o 22.07 val. – 1.56 prom. neblaivumas. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. J. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, nėra baustas administracine tvarka, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. J. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, A. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismo posėdyje A. J. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. A. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. J. laiduotoju prašo būti paskirtas jo tėvas H. J. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad būtent jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jį ir kaltinamąjį sieji artimi ir glaudūs santykiai, jis savo sūnui yra autoritetas, jie daug bendrauja, nors gyvena atskirai, tačiau matosi beveik kiekvieną dieną, tariasi visais svarbiais klausimais. Jis yra įsitikinęs, kad gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, prižiūrėti jį, kad teisei priešingas elgesys nepasikartotų ateityje. H. J. taip pat nurodė, kad jis niekaip negali pateisinti sūnaus poelgio, su juo kalbėjo apie tai, kas įvyko, mano, kad A. J. supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl padaryto nusikaltimo.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su H. J., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas H. J. yra vertas teismo pasitikėjimo: neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinantis A. J. elgesį, negalintis jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad H. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant H. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant H. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojo itin ilgalaikius ir glaudžius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. J. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,56 promilės neblaivumo laipsnis, kuris ne itin daug viršija 1,51 promilės neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau stipriai viršija 0,41 promilės ribą, iki kurios vairavimas nėra draudžiamas. Pažymėtina, kad 1,56 promilės neblaivumo riba, priešingai A. J. parodymams, nėra tokia, kuri objektyviai gali būti nejaučiama, kad asmuo nesuvoktų, jog yra neblaivus. Be to, ir byloje esančiame 2025 m. rugpjūčio 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. J. ne tik iš burnos sklido alkoholio kvapas, bet jis ir nerišliai kalbėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad praeityje A. J. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad būdamas neblaivus jis vairavo transporto priemonę vakaro metu miesto gatvėje, taip keldamas didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, nesiekiantis šios priemonės taikymo termino vidurkio. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo paskirta A. J. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 68-69).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net asmenį atleidus BK 40 straipsnyje nustatytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent BK 40 straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Teismo vertinimu aplinkybės, jog kaltinamasis anksčiau nebaustas administracine tvarka, pirmą kartą įvykdė nusikalstamą veiką, dėl jos įvykdymo prisipažino, tai, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, yra dirbantis, iš tiesų jį charakterizuoja teigiamai ir yra svarbios teismui priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jos nėra išskirtinės, kurios leistų spręsti, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas ar neteisingas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Škoda Kodiaq“ 1.5 TSI įvertintas 20247,70 Eur (bu PVM) ir 25630 Eur (su PVM) (b. l. 32). Čia gi pažymėtina, kad jei prie pažymoje nurodytos automobilio vertės be PVM – 20247,70 Eur, pridėti PVM sumą (21 proc.), šio automobilio vertė su PVM yra ne 25630 Eur, o 24499,72 Eur (https://pvmskaiciuokle.lt/). Atsižvelgiant į nurodytą bei visus neaiškumus vertinant kaltinamojo naudai, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, automobilio vertė laikytina būtent 24499,72 Eur.

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, taip pat į tai, kad automobilio vertė yra pakankamai didelė – 24499,72 Eur, kaltinamasis, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kas reiškia ir tai, kad būtent kaltinamojo pajamos yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, taikant transporto priemonės vertės (24499,72 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga ir iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. J. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 6125 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir atsižvelgiant į tai, kad A. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant A. J. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke b. l. 89, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Rigtra“).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, supakuotas į voką b. l. 90, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo H. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72, 72⁵ straipsniais, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d.

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. J. dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6125 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), į valstybės biudžetą.

· dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant A. J. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą– įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžio nuorašą ir A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke b. l. 89) išsiųsti AB „Regitra“.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais (supakuotą į voką, b. l. 90) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti H. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.