Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria patenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajai D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 metams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu už nusikaltimus, padarytus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o kitos – jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojo D. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą, 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino D. K. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeista subendrinta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitė suėmimo laikotarpį nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 7 d. (įskaitytinai). Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojo D. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja dalinio bausmių sudėjimo būdo taikymo taisyklių, palikdamas teismui pačiam aiškinti ir taikyti BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009).

D. K. galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo ir 350 MGL dydžio baudos bausmė paskirta, prie griežčiausios subendrintos bausmės, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirto trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bei 350 MGL dydžio baudos (už nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2, 3 dalyse), pridėjus dalį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pakeitusiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nustatytos dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės (už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje), t. y. tik šešis mėnesius arba mažiau kaip 1/5 iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės bausmės. Tokia situacija neatitinka proporcingumo kriterijų, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu D. K. nuteista už keturių nusikaltimų padarymą, iš kurių du priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir už juos numatyta tik vienintelė laisvės atėmimo bausmė: už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – iki dešimties metų. Iš viso D. K. nuteista pagal du teismo nuosprendžius už septynių nusikaltimų padarymą, iš kurių penki priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, du – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Visos nusikalstamos veikos padarytos 2011–2012 metais, jos susijusios su nusikaltimais nuosavybei, finansų sistemai ir valdymo tvarkai bei valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Šį nusikalstamų veikų pobūdį, jomis padarytos turtinės ir neturtinės žalos valstybei mastą privalu įvertinti ir bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Bendrindamas bausmes, teismas paskyrė aiškiai per švelnią galutinę bausmę, kuri neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties ir pažeidė teisingumo principą.

Prokurorė prašė panaikinti nutartį ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Teismo diskrecijai palikta teisė pasirinkti, kokią švelnesnės bausmės dalį pridėti prie jau paskirtos griežtesnės bausmės, bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. To neginčijo ir prokurorė. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Prokurorės skunde nurodyti argumentai, susiję su bausmės sugriežtinimu, neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Po nusikalstamų veikų padarymo 2011–2012 metais D. K. daugiau nenusikalto, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, taigi charakterizuojama vien teigiamai. Aplinkybės, jog ji turi tvirtus socialinius ryšius, o jos padaryti nusikaltimai nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, duoda pagrindo manyti, kad jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo ir 350 MGL dydžio bauda, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui, yra teisinga ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, 2016 m. birželio 8 d. nutartimi subendrindamas nuteistajai D. K. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį, paskirta bausme ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą, taikė teisingą bausmių subendrinimo būdą bei paskyrė teisingą bausmę.

Nėra ginčo dėl bausmių bendrinimo būdo parinkimo šioje byloje, todėl nebus dėstomi motyvai, kodėl teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Prokurorė skunde prašė sugriežtinti galutinę subendrintą bausmę, paskiriant nuteistajai D. K. 350 MGL dydžio baudą ir laisvės atėmimą penkeriems metams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

Nors subendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius teismas nenurodė motyvų, kodėl, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės – Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bei 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudos bausmės pridėjo būtent tokią dalį – šešis mėnesius – iš kitu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės,

teisėja konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas nuteistajai D. K. pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. K. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu nuteista už kyšių reikalavimą ir priėmimą trimis skirtingais atvejais pagal BK 225 straipsnio 2, 3 dalis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2, 3 dalyse, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis, D. K. nuteista už jos vadovaujamos bendrovės dokumentų klastojimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, sukčiavimą ir turto pasisavinimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Taigi ji nuteista už keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 300 straipsnio 3 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kitos dvi (BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Skundžiama teismo nutartimi buvo bendrinamos bausmės, paskirtos už septynias nusikalstamas veikas, bet dalis jų padaryta iš sutapties, t. y. tais pačiais veiksmais.

Prokurorė teisi, jog atskirais nuosprendžiais buvo bendrinamos bausmės už veikas, iš kurių tik dvi priskiriamos apysunkių, o likusi dalis – sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau veikų skaičius ir sunkumas prokurorės skunde nepagrįstai sureikšminti, suteikiant jiems prioritetinę reikšmę. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad, bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis bausmių skyrimą reglamentuojančiomis nuostatomis, numatytomis BK 54 straipsnyje.

Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad D. K. padarytos veikos nėra smurtinio pobūdžio. Taip pat įvertintina, kad iki aptariamų veikų padarymo ji anksčiau nebuvo teista, nuo nusikalstamų veikų praėjo gana daug laiko, byloje nėra duomenų, jog po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (2011–2012 metais) ji būtų pažeidusi teisės aktus. Nuteistoji dirba, turi šeimą. Šios aplinkybės buvo įvertintos, skiriant bausmes ir pirmosios instancijos teismuose, priėmusiuose skundžiama nutartimi bendrinamus nuosprendžius, todėl D. K. paskirtos žymiai mažesnės, nei straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis bausmės, taip pat taikytas BK 75 straipsnis, atidedant jai paskirtų subendrintų laisvės atėmimo bausmių vykdymą dvejiems ir trejiems metams. Abiem atvejais pirmosios instancijos teismas nurodė, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas paveiktų nuteistosios D. K. turimus teigiamus socialinius ryšius, o bausmė nėra kerštas.

Negalima neatsižvelgti į pasikeitusią teismų praktiką, skiriant bausmes už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai, valdymo tvarkai. Dauguma šių nusikaltimų, nors savo pobūdžiu priskiriami prie sunkių nusikaltimų kategorijos, nekelia tokio pavojaus valstybei bei visuomenei, kad už juos reikėtų skirti realias laisvės atėmimo bausmes. Beje, argumentuodama bausmės švelnumą, prokurorė remiasi gana sena teismų praktika, kuri keičiasi, atsižvelgdama į naujai besiklostančias realijas.

Teisėja nepasisako dėl prokurorės skunde minimos D. K. reikalautos 270 000 Lt kyšių sumos (ji pripažinta kalta priėmusi 40 000 Lt kyšius) ir už tai paskirtos bausmės įtakos galutinei subendrintai bausmei, kadangi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta griežtesnė bausmė, taigi būtent prie jos pridėta dalis kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kokią konkrečiai bausmės dalį pridėti, sprendžia tik teismas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Svarstant, ar pagrįstai skundžiama nutartimi nuteistajai pritaikytas BK 75 straipsnis, pažymėtina, kad nuteistoji atitiko formalųjį įstatymo reikalavimą, t. y. už padarytus tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus jai paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršijo ketverių metų laisvės atėmimo ribos. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Išdėstytų aplinkybių visuma, įvertinus nuteistosios padarytų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, padarinius, leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad BK 75 straipsnio taikymas neatitiktų bausmės tikslų, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas padarytų veikų pavojingumui. Taigi Panevėžio apygardos teismas, D. K. paskyręs subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą bei, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjęs trejiems metams, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.