Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atstovei Aušrinei Grigaliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir bylos dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G.V. M. ir I. M. dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas) kreipiasi į teismą, prašydamas pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei G. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, neterminuotai apriboti atsakovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters E. M. atžvilgiu, teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė visiškai palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovė lanko psichologus, bando spręsti priklausomybės alkoholiui problemą. Atsakovei reikia suteikti galimybę susigrąžinti vaiką. Atsakovas vaiko auginti nenori, tačiau reguliariai teikia jam išlaikymą. Nepilnamečiam vaikui dėl sveikatos sutrikimų reikalinga ypatinga priežiūra.

7. Atsakovė teisme pripažino ieškinį. Ji patvirtino lankiusi psichologo konsultacijas; apie šešis mėnesius laikosi blaivybės. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra 750 Eur, su sugyventiniu nuomojasi butą. Atsakovė negalėjo tiksliai pasakyti, kokie yra dukros specialūs poreikiai, tačiau žino, kad vėluoja jos raida.

8. Atsakovės atstovė teisme palaikė atstovaujamosios poziciją, patvirtino ji ir atsakovė sutinkančios su ieškiniu.

9. Atsakovas teismo posėdyje ieškinį pripažino. Atsakovas patvirtino tvirtai apsisprendęs neauginti dukros. Dukrai reikalinga nuolatinė ir speciali priežiūra, kurios jis negali suteikti. Atsakovas negalės auginti dukros ir dėl nepakankamų pajamų. Pas globėjus dukrai yra gerai. Dukros jis nėra matęs, tėvo jausmų jai neturi.

10. Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutiko ir palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei motinos laikino valdžios apribojimo pratęsimo

11. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Atskyrimas gali būti būtinas, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais nediskriminacijos ir vaiko nuomonės išklausymo principais. Priimant sprendimą, svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik jo priėmimo metu, bet ir ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 19 punktą).

13. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

14. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1275-1040/2023 teismas nustatė, kad atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros E. M. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas 150 Eur periodinis išlaikymas nepilnametei dukrai (iš atsakovo dukros išlaikymas priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15204-1040/2021), nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT?3309?1040/2024 nustatė vaikui nuolatinę globą ir jo nuolatiniais globėjas bei gaunamų lėšų administratoriais paskyrė trečiąjį asmenį, nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta nustatyta globos vietoje.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalį, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

16. Teisės normos nenumato laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimų skaičiaus. Laikinas tėvų (vieno iš tėvų) valdžios apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laikas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, ir tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro bei pastangų. Taigi tam, kad išnyktų tėvų (vieno iš tėvų) valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis (6 mėnesiai nuo sprendimo laikinai apriboti ar tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą įsiteisėjimo, kaip numatyta CK 3.183 straipsnio 5 dalyje) nėra pakankamas.

17. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo, turi įrodyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą palikti galioti laikiną motinos valdžios ribojimą, ir tuo pačiu pateikti duomenis, leidžiančius pripažinti, jog atsakovės elgesys pasikeis gerąja linkme, o tai sudarys prielaidą panaikinti atsakovei taikomą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje būtina nustatyti ir įvertinti atsakovės pastangas pakeisti elgesį ir / ar atitinkamas sąlygas, kurios sudarė pagrindą laikinai riboti jos valdžią, nustatyti pasikeitimų trukmę.

18. Teismas, vertindamas aplinkybes, susiklosčiusias po laikino tėvų valdžios atsakovams apribojimo, nustatė, kad nepilnamečio vaiko motina bando dėti pastangas keisti savo gyvenimo įpročius, susigrąžinti dukrą į šeimą. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2024 m. liepos 5 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovė įsidarbino, apsilankė Respublikiniame priklausomybės ligų centre, pokyčiai yra, bet jie minimalūs. Byloje esančiame Pagalbos plane užfiksuota, kad 2024 m. birželio 20 d. posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė vangiai vykdo pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, tačiau paskutiniu metu įvyko teigiamų pokyčių jos gyvenime, moteris stengiasi nevartoti alkoholio bei žadą susigrąžinti vaiką į šeimą. Iš vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2024 m. lapkričio 6 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė galimai pradeda imtis veiksmų dėl šeimos situacijos keitimo tik artėjant atvejo vadybos posėdžiams, stebima maža paslaugų gavėjos motyvacija. Minimalius teigiamus pokyčius atsakovės gyvenime patvirtino ir ieškovo atstovė, teisme nurodžiusi esant tikslinga suteikti atsakovei ilgesnį laiką įrodyti, kad ji galės rūpintis nepilnamete dukra. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, nors ir lėtai, nepakankamai intensyviai, tačiau deda pastangas gerinti gyvenimo sąlygas, sukurti mažametei dukrai saugias gyvenimo sąlygas. Ryšys tarp jos ir vaiko nėra prarastas, atsakovė, nors ir nereguliariai, tačiau atvyksta į susitikimus su dukra. Ji, taip pat nereguliariai, teikia išlaikymą vaikui.

19. Teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog atsakovė šiuo metu galėtų tinkamai pasirūpinti dukra, ir jos dedamų pastangų užtenka susigrąžinti vaiką. Tačiau teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės požiūris į vaiką nesikečia, priešingai, kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovė bando keisti gyvenimo būdą, nori susigrąžinti vaiką į šeimą (atsakovė patvirtino teismo posėdyje). Papildomiems veiksmams atlikti ir užtvirtinti jos teigiamus pasiekimus atsakovei reikia papildomo laiko, todėl esant požymių apie situacijos pasikeitimą gerąja linkme, laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei tęstinas (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

20. Atsakovas priešingai, nėra suinteresuotas auginti dukrą, atsiliepime ir teisme atsakingai patvirtino nenorintis ir neketinantis susigrąžinti vaiką į šeimą. Ieškovo atstovė, trečiojo asmens atstovė, pats atsakovas nurodė, kad jis yra nusišalinęs nuo dalyvavimo dukters gyvenime; nepaisant reguliariai jai teikiamo išlaikymo, atsakovas dukters nėra matęs. Anot atsakovo, jis negalės užtikrinti dukrai, reikalaujančiai ypatingos priežiūros, tinkamų gyvenimo sąlygų.

21. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

22. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-242-1120/2023, 40 punktas).

23. Vaiko tėvas (atsakovas) įstatyme įtvirtintų tėvo pareigų dukros atžvilgiu tinkamai nevykdo, nors teikia išlaikymą, tačiau nesirūpina vaiko kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja. Laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovas galėjo imtis veiksmų susigrąžinti vaiką, tačiau elgesio dukros atžvilgiu nekeitė ir pats patvirtina, kad nesiruošia susigrąžinti dukros į šeimą. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2024 m. lapkričio 6 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovas ir toliau atsisako bendrauti su dukra, susigrąžinti ją į šeimą. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Atsakovas yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir auklėjimo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukros atžvilgiu ir ja nesirūpina, savo pareigas jis perleido trečiajam asmeniui, kuris prisiėmė atsakomybę už vaiko auklėjimą, jos kasdienių poreikių tenkinimą. Atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, jis pats prašo neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią dukros E. atžvilgiu, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

24. Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios apribojimo prašymus, išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Nagrinėjamu atveju vaikas yra per mažo amžiaus, todėl teismas sprendimą priima nesant vaiko nuomonės.

25. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

26. Atsakovui išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovui kelio ateityje siekti bendravimo su vaiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams.

27. Sprendimas dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Ieškovas ir atsakovai šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir jo pratęsimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

31. Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09944) pagrindžia, kad atsakovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. pažymoje Nr. APD-2024-13040 užfiksuota, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 291,67 Eur.

32. Teismas patyrė 8,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

33. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

34. Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovas (kartu su atsakove pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09944) atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis) ir iš atsakovų valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei G. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.