Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2YT-3151-1010/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-08-20
Bylos Nr.: e2YT-3151-1010/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00533-2025-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Šakarnienė
Pareiškėjas: A. G., R. L.
Suinteresuotas asmuo: R. V., Z. G., VĮ Turto bankas
Advokatai: Romanas Lupeika, Julija Viktorija Flis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-3151-1010/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00533-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Lina Šakarnienė

sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant pareiškėjai A. G.,pareiškėjai R. L.,pareiškėjų atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,suinteresuotam asmeniui R. V.,suinteresuoto asmens Z. G. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų R. L. ir A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, R. V., Z. G. ir suinteresuoto asmens Z. G. savarankiškus reikalavimus pareiškėjoms R. L. ir A. G., suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, R. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos, priėmė savo mamos D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamos faktiškai turtą valdyti.

2. Nurodė, kad A. G. ir D. G. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu A. G. ir D. G. A. G. vardu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo šį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1) pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1965 m.; 2) pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1969 m.; 3) pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1977 m. Pareiškėjų mama D. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Kretingos rajono trečiojo notarų biuro pateiktais duomenimis, po D. G. mirties likęs palikimas nebuvo priimtas. Mamos D. G. mirties momentu R. L. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o A. G. – (duomenys neskelbtini) metų. Dėl savo amžiaus jos negalėjo žinoti (suvokti) jokių palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo aplinkybių ir tvarkos, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti. Vadinasi, pareiga pasirūpinti mirties momentu nepilnametėmis buvusių pareiškėjų teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po mamos mirties, teko jų atstovui pagal įstatymą, t. y. pareiškėjų tėvui A. G. Tačiau A. G. per įstatymo numatytą terminą nesikreipė į notarą dėl po žmonos likusio turto paveldėjimo nei savo, nei dukterų vardu. Pareiškėjų tėvas A. G. po sutuoktinės D. G. mirties neįgyvendino nepilnamečių įpėdinių teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Tačiau po motinos mirties pareiškėjos kartu su tėvu ir įstatyminiu atstovu A. G. liko gyventi gyvenamajame name bei šiuo nekilnojamuoju turtu toliau naudojosi. Nors būdamos nepilnametės pareiškėjos negalėjo finansiškai prisidėti prie nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčių mokėjimo, tačiau jos padėjo prižiūrėti šį turtą prisidėdamos prie buities darbų, nekilnojamojo turto valymo, tvarkymo, kitų priežiūros darbų. Todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, kyla pagrindas nustatyti, kad pareiškėjos per savo tuometinį įstatyminį atstovą – tėvą A. G. priėmė palikimą po savo motinos D. G. mirties, faktiškai pradėdamos valdyti paveldėtą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjų R. L. ir A. G. pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad po mamos mirties tėtis nesikreipė dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Mamos mirties metu jos sesės pareiškėjos R. L. ir A. G. buvo nepilnametės, todėl savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių, tame tarpe kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Tėvas po mamos mirties prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius. Mano, kad tėvas atliko aktyvius veiksmus, susijusius su palikimu, likusiu po mamos mirties, priėmimu, savo dukrų – jos sesių, šioje byloje pareiškėjų, atžvilgiu. Sesės po mamos mirties gyveno ir naudojosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, pagal galimybes pagal savo amžių taip pat prisidėjo prie nekilnojamojo turto priežiūros. Atsižvelgiant į jų amžių, akivaizdu, kad jos atliko visus įmanomus veiksmus, kad išreikštų savo valią priimti palikimą.

Šalies argumentai

5. Suinteresuotas asmuo Z. G. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kuriuo prašo pareiškėjų R. L. ir A. G. pareiškimo reikalavimą patenkinti tik tokiu atveju, jeigu byloje bus pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Prašo suinteresuoto asmens Z. G. pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po sutuoktinės D. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu suinteresuotam asmeniui Z. G. palikimui priimti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo Z. G. pradėtoje civilinėje byloje teikia savarankiškus reikalavimus, nes pareiškėjos, nors ir turėjo teisę, tačiau atskiro reikalavimo dėl to, kad jų tėvas A. G. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti po sutuoktinės D. G. mirties nepateikė. Šiame bylos etape suinteresuotas asmuo Z. G. nepareikš (ne)sutikimo dėl pareiškėjų reikalavimo pagrįstumo, nes byloje nėra jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių juridinio fakto nustatymą, su tuo sutinka ir pačios pareiškėjos, patvirtindamos, kad būdamos nepilnametės, kai jų motina D. G. (duomenys neskelbtini) mirė, objektyviai negalėjo prisidėti prie turto išlaikymo ir mokesčių mokėjimo. Suinteresuotas asmuo Z. G. mano, kad pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, kai jų motina D. G. mirė, tai dar savaime nereiškia, jog teismas gali patvirtinti pareiškėjų prašomą juridinė reikšmę turintį faktą. Pažymėjo, kad nors pareiškėjos ir tapo pilnametėmis (R. L. (duomenys neskelbtini); A. G. (duomenys neskelbtini)), tačiau jos prie turto išlaikymo išlaidų mokėjimo visiškai neprisidėjo, kaip ir neprisideda iki pat šiolei, nors, pagal jų reiškiamą reikalavimą šioje byloje, jos palikimą neva priėmė faktiniu šio turto valdymu. Nurodė, kad pareiškėja R. L. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik trejiems metams po motinos D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Kaip rodo į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma, tai pareiškėja R. L. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi iki (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai pareiškėja iš gyvenamojo namo išsikeldino daug ankščiau, ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), kai ji ir A. L. sudarė santuoką, o pareiškėja A. G. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metams po motinos D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Kaip rodo į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma, tai pareiškėja A. G. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi iki (duomenys neskelbtini), tačiau ji iš gyvenamojo namo išsikeldino ankščiau. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjos, jau būnant pilnametėms, daugiau nei 30 metų savo lėšomis prie nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų visiškai neprisidėjo, tai tokiu atveju bylą nagrinėjančiam teismui reikės objektyviai ir teisingai įvertinti, ar tikrai pareiškėjos palikimą, atsiradusį po motinos D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė, pradėdamos faktiškai šį turtą valdyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjoms teisė paveldėti palikimą atsirado (duomenys neskelbtini). Nors aktualiu laiku jos ir tapo pilnametėmis, tačiau pareiškėja R. L. 41 metus, o pareiškėja A. G. 37 metus delsė kreiptis į teismą tam, kad įgyvendinti ir / ar apginti savo galimai pažeistą teisę. Dėl kokių priežasčių pareiškėjos per ne vieną dešimtmetį neįgyvendino savo teisės dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nėra aišku ir suprantama, nes jos šių svarbių aplinkybių savo pareiškime nenurodo ir jokių leistinų įrodinėjimo priemonių nepateikia.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Z. G. dėl pateiktų savarankiškų reikalavimų nurodė, kad pareiškėjos pripažįsta, kad jų tėvas A. G., pergyvenęs savo sutuoktinę D. G., mirusią (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turto dalį, todėl šios bylos suinteresuotas asmuo Z. G. neturi kito pasirinkimo, kaip byloje pateikti savarankiškus reikalavimus. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens Z. G. santykiai su pareiškėjomis yra įtempti, greičiau konfliktiniai, ir tai iš dalies yra suprantama. Z. G. su pareiškėjų tėvu A. G. buvo sudariusi naują santuoką, jis, A. G., buvo sudaręs testamentą, kuriuo patvarkymą padarė ne pareiškėjų, o savo sutuoktinės Z. G. naudai, kai pareiškėjos darė įvairius veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, nesutardavo su savo tėvu. Nurodė, kad A. G. ir Z. G. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Pradėjus gyventi kartu su A. G. ir trims jo dukromis R., R. ir A., Z. G. didžiąja dalimi teko visi namą ruošos darbai. Dukros gyveno gyvenamojo namo antrame aukšte. Kadangi jos jau buvo pakankamai suaugusios, todėl jos susitvarkydavo tik savo naudojamus kambarius. Neretu atveju sutuoktinio dukros net savo indų neišsiplaudavo. Visos A. dukros iš gyvenamojo namo išsikeldino ženkliai ankščiau, nei jos teisiniu keliu pakeitė savo deklaruotas gyvenamąsias vietas. Net ir išsikeldinus, dukros retai bendraudavo su savo tėvu, į namus per metus atvykdavo itin retai, tik vyresnioji dukra R. dažniau su tėvu pabendraudavo telefonu. Z. G. pamena, kad dukros yra raginusios tėvą gyvenamąjį namą parduoti, o gautus pinigus pasidalinti. Tačiau A. G. su tokiais dukrų reikalavimais nesutiko, aiškino, kad dabartinė sutuoktinė Z. G. į gyvenamąjį namą investavo pakankamai dideles pinigines lėšas, todėl jis neketinąs neteisingai pasielgti jos atžvilgiu. Pradėjus gyventi kartu, Z. G. didžiąja dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo ir priežiūros. 1987 metais į gyvenamąjį namą buvo įvestas nuotekų ir vandentiekio tinklas; 1989 metais buvo įvestos gamtinės dujos, kurių pagalba buvo gaminamas maistas ir apšildomas gyvenamasis namas; 1991 metais iš stiklo blokelių pastatė šiltnamį su pamatais ir laiptais; naujai pastatė mūrinę veranda su rūsiu ir langais; aptinkavo gyvenamojo namo pamatus; aptinkavo ūkinį pastatą ir šio pastato pamatus; atliko pirmo aukšto kosmetinį remontą; prisidėjo įgyjant namų valdos žemės sklypą, kuris yra A. G. ir Z. G. bendroj jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, kad nei pareiškėjos, nei suinteresuotas asmuo R. V. prie nekilnojamojo turto gerinimo, turto išlaikymo ir jo priežiūros jokiomis lėšomis visiškai neprisidėjo ir niekada vėliau nesiūlė prisidėti ar / arba vėliau kompensuoti kokia nors dalimi. A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padarė patvarkymą, kad visas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka sutuoktinei Z. G. Po sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, suinteresuotas asmuo Z. G. (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą, kuriuo išreiškė valią priimti palikimą pagal testamentą. Notaro biure pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis palikimo priėmimo faktą. Tik atliekant paveldėjimo teisines procedūras, paaiškėjo, kad Z. G. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kol nebus išspręstas klausimas dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai buvo įgytas A. G. ir D. G. santuokos metu.

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, atsiliepimu į suinteresuoto asmens Z. G. savarankiškus reikalavimus nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus Z. G. prašymo patenkinimui.

8. Pareiškėjos R. L. ir A. G. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens Z. G. savarankiškus reikalavimus, kuriuo prašo Z. G. pareiškimą atmesti ir priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mamos D. G. mirties momentu R. L. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o A. G. – (duomenys neskelbtini) metų. Dėl savo amžiaus jos negalėjo žinoti (suvokti) jokių palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo aplinkybių ir tvarkos, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti. Vadinasi, pareiga pasirūpinti mirties momentu nepilnametėmis buvusių pareiškėjų teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po mamos mirties, teko jos atstovui pagal įstatymą, t. y. pareiškėjų tėvui A. G. Tačiau A. G. per įstatymo numatytą terminą nesikreipė į notarą dėl po žmonos likusio turto paveldėjimo nei savo, nei dukterų vardu. Pareiškėjų tėvas A. G. po sutuoktinės D. G. mirties neįgyvendino nepilnamečių įpėdinių teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad nors pareiškėjų tėvas A. G., mirus jų motinai D. G., tinkamai neįgyvendino tuo metu nepilnamečių įpėdinių teisių kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, tačiau pareiškėjos, likusios gyventi paveldimame turte, naudodamos jį, tvarkydamos, prižiūrėdamos ir kt., tokiu faktiniu valdymu priėmė joms priklausančią mirusios motinos palikimo dalį.

9. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens Z. G. savarankiškus reikalavimus ir nurodė, kad jos bei R. L. ir A. G. mama D. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties mama su tėčiu A. G. buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1965 m.; pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1969 m.; pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1977 m. Po mamos mirties tėtis nesikreipė dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Mamos mirties metu sesės pareiškėjos R. L. ir A. G. buvo nepilnametės, todėl savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių, tame tarpe kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Tėtis po mamos mirties prižiūrėjo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius. Mano, kad tėtis atliko aktyvius veiksmus, susijusius su palikimu, likusiu po mamos mirties, priėmimu, ne savo, bet sesių, šioje byloje pareiškėjų, atžvilgiu, todėl Z. G. pareiškimas atmestinas.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo leisti priimti mamos palikimą, tai yra šeimos sodybą, kurią pastatė tėvai ir kurioje pragyveno didžiąją savo gyvenimo dalį. Nurodė, kad visą tą laiką tvarkėsi, remontavo, dažė langus, duris, tvarkė aplinką, kūreno „pečių“ – darė viską, ką daro rūpestingi šeimininkai savo nuosavybėje, savo namuose, pirko mažesnius ar didesnius daiktus, vienas iš didesnių tai šildymo pečius, investavo tik tėtis ir 3 seserys. Teismui pateikta informacija, kad antroji žmona investavusi neatitinka realybės, nes prideda dokumentą apie skolos atidavimo faktą. Kai mama mirė buvo (duomenys neskelbtini) metų, lankė mokyklą, veiksmus atliko tokius, kad tėtis tuo metu daug dirbo, jos trise pasidalindamos visus darbus – vienos langus dažė, duris, dar ir neseniai langus dažė, tvarkė, pečių pirko neseniai. Sesei R. buvo (duomenys neskelbtini) m., kitai (duomenys neskelbtini) m. Kartu su tėčiu ten gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. – praktiškai visą savo gyvenimą. Atsirado žmona, ji prekiavo mėsos turguje mezginiais ir ji visada būdavo užsiėmusi, vykdavo į Maskvą, ten būdavo savaitėm. Name deklaruota iki (duomenys neskelbtini) m., kai nusipirko savo butą nusipirko. Kai nusipirko butą niekas nepasikeitė, jos buvo nepageidaujamos sodyboje. Meistras dažė langus apačioje, jam tiesiog sumokėjo pinigus. Mokėdavo visos, sesuo vyriausia dažniausiai kontaktuodavo su tėčiu, tėtis paskambindavo, kad langai atsilupę, reikia dažyti, visada pačios darydavo, bet paskui gal ir laiko trūko tiesiog, sumokėjo pinigus žmogui ir jis nudažė juos. Sesers vyras K. V. visada veždavo pinigus, nes jos ten bijodavo lysti, jis veždavo ir gimtadienio dovanas. Pečių keitė, nes buvo per sunku, nes tėtis pasakė, kad per sunku laipioti su malkom. Mokėjo žemės mokesčius, už šildymą duodavo tėčiui grynais, nuveždavo K., kiekvieną žiemą – pradžioje malkas pirkdavo, paskui, kai pakeitė pečių, tiesiog sumokėdavo pinigus. Neturi įrodymų, kad mokėjo mokesčius, tėčiui nunešdavo pinigus, tėtis pildydavo knygelę. Kitos seserys taip pat mokėjo mokesčius. Tėvai santuokoje įsigijo namą, žemė nuosavybės teise nepriklauso. Kai dujų katilas buvo perkamas, jau ten nebegyveno. Pinigus davė grynaisiais, bet nepamena kiek davė, apie pinigų perdavimą gali patvirtinti K. V. Šiame turte priklauso namo nuosavybės dalis, nes tėtis yra padovanojęs, dovanojimo sutartis sudaryta tėčio iniciatyva. Po mamos mirties buvo pastatyta veranda, kai tėtis buvo susituokęs su antrąją žmona, ji mokėjo už verandą, bet vėliau kai jie skyrėsi, ji viską atidavė tėčiui. Statė šiltnamį, mokėjo antroji žmona, o po to viską atidavė.

11. Pareiškėja R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai mama mirė buvo (duomenys neskelbtini) m. ir gyveno su seserimis ir tėčiu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten gyveno seserys A. G. ir R. V. Rūpinosi turtu tuo, kad tvarkėsi namuose, dirbo darže, tvarkė aplinką, darė kosmetinius remontus, tapetuodavo, dažydavo. Buvo labai graži šeima. Pusseserė Z. G. kartu su vyru pradėjo kartu gyventi (duomenys neskelbtini) m. ir išgyveno apie 5 metus. Mokesčius, iki kol tapo pilnametėmis mokėjo tėtis, pareiškėja, kai tapo pilnamete pradėjo dirbti ir prisidėjo. Dėl mokesčių susitardavo, prisidėdavo, pusseserė taip pat prisidėjo. Tais laikas darė mažus remontus, kambarius tapetuodavo, gyveno ten 37 metus. Išėjo, kai su vyru nusipirko būstą (duomenys neskelbtini) m. Po šitų metų lankydavosi ten, vengdavo antros žmonos, stengdavosi nesusitikti su ja. Pečius buvo keičiamas prieš kokius 3 metus, sesers vyras K. važiuodavo. Rūpinosi tėčiu, namu, kaip bendrasavininkai, tėtis paskambindavo, pasakydavo, kad reikia pinigų, tėčiui buvo sunku, nes jis antrą žmoną išlaikė, ir jie prisidėdavo. Pinigus paskutiniu metu paduodavo K., jis juos atveždavo, padėdavo tėčiui ir ūkyje, jos visos trys surinkdavo, o jis atveždavo. Pačios neveždavo, nes ji labai konfliktiška. Nuo (duomenys neskelbtini) m., kai tapo pilnamete iki dabar, kad už mokesčius mokėjo dokumentus gali pateikti, taip pat, kad už žemę mokėjo. Nuo kada mokėjo tiksliai negali pasakyti, turi išsiėmusi pažymą, kad mokėjo, mokėjo už savo dalį. Tėčiui duodavo pinigų ir jis pats mokėdavo už žemę. Tėtį remti finansiškai pradėjo kai tapo pilnamete.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. V. nurodė, kad nesikreipė dėl palikimo. Kai mama mirė buvo pilnametė. Po mamos mirties tame name gyveno trys seserys ir tėtis. Labai stengėsi, kad būtų šeima. Stengėsi, kad sodyba būtų prižiūrėta, ėjo darže ravėti, kiemas nušluotas, namai suremontuoti, baldai kiek įmanoma geresni, nebuvo tai labai lengva, tėtis vienas dirbo. Rūpinuosi viskuo kiek galėjo. Daug ką darydavo kartu – darželius tvarkydavo, turėjo tokią pakalnę ir ten daržą, sodindavo bulves, kad turėtų ir nereikėtų išlaidauti, namuose paremontuoti susigalvodavo kokią lentyną, pavyzdžiui vonioje, kad nereikėtų pirkti, eidavo ir kaldavo, netgi kai šiltnamį statė, nešė cementą, betoną su kibirais, kad kažkaip padėtų, kad mažiau ką samdyti. Darė viską kaip normalios šeimos. Anksti pradėjo dirbti, tėtis muzikantas, ji taip pat muzikantė, baigė konservatoriją ir (duomenys neskelbtini) metų pradėjo dirbti meno vadove, gaudavo stipendiją ir konservatorijoje mokėsi, grįždama iš studijų maisto parveždavo. Gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų, kol ištekėjo (duomenys neskelbtini) m. ir išsikėlė į butą, tačiau visiškai nenutrūko ryšiai su namais, nes visada sesės rūpėjo, jautėsi kaip mama. Visą laiką tėtis ir visos trys seserys prisidėjo, pirko tėčiui rūbus, batus, antčiužinį, sintezatorių, šaldytuvą, tačiau to nefiksavo. Visada pridėjo tėčiui pinigais, kad nesipyktų, ramesnė būtų ji. Sesuo A. G. gyveno ilgai, tol, kol nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Sesuo R. L. gyveno irgi iki, kol ištekėjo ir nusipirko butą. Apie pečių tėtis pasakė, kad reikia jį keisti, pasakė jiems sumą ir jos vyras K. nunešė pinigus. Nuolat vyras veždavo pinigus. Norėjosi apsaugoti tėtį. Kiek tėtis pasakydavo, tiek ir veždavo. Visus namus tvarkė pačios, seserys pasidalindavo darbais, ar ten kiemą iššluos, paravės, dažė, tapetavo namus. Seserys rūpinosi savais namais. Mokesčius pradėjo mokėti su tėčiu, kai pradėjo (duomenys neskelbtini) m. dirbti. Kai mama buvo gyva mokesčių nemokėjo, nes buvo dar vaikai. Pinigus sudėdavo į bendrą dėžutę ir už viską mokėdavo bendrai. Dažė pirmą aukštą – grindis, lubas, langus, sienas tapetavo, vieną kartą, kai darė kai nebuvo Z. Jos nebuvo apie 5 metus. Tėtis pasakydavo sumą kiek reikia atvežti už mokesčius ir jie atveždavo.

Atsiliepimas

13. Suinteresuoto asmens Z. G. atstovas advokatas Romanas Lupeika teismo posėdžio metu nurodė, kad pateikti procesiniai dokumentai, tai yra suinteresuoto asmens Z. G. pareiškimas, pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės, kurių šiame teismo posėdyje neginčija ir pačios pareiškėjos, patvirtindamos, kad po (duomenys neskelbtini) D. G. mirties palikimą faktiškai priėmė A. G. ir jis priėmė aktyviais veiksmais, ne tik mokėdamas mokesčius, bet ir valdydamas visą gyvenamąjį namą. (Duomenys neskelbtini) susituokė Z. G. su A. G., sudarius santuoką visos pareiškėjos gyveno antrajame namo aukšte, tai yra mansardiniame aukšte ir ten jos, šiame mansardiniame aukšte tvarkėsi. A. po (duomenys neskelbtini) ir Z. G. tvarkė visą ūkį – žemę, daržus, gyvenamąjį namą, statė priestatą, šiltnamį pastatė, tai yra, gyvenamajam namui padarė pagerinimus, o tie pagerinimai buvo atlikti iš Z. G. pajamų ir lėšų, o dukros neprisidėjo visiškai, nei mokesčių mokėjo. Dukros išsiplaudavo kambarius, tačiau daržuose nedirbo, po to kai santuoka buvo sudaryta. Jos atliko tik tokius veiksmus, kad A. G. spaudė dėl turto – ne veltui atsirado pirminis testamentas, dovanojimo sutartis, kuri buvo nutylėta. Mokesčius pradėta mokėti maždaug nuo 2000 m., kai atsirado žemės mokestis, nei už elektrą, nei už vandenį, nei už kažkokius remonto ir statybos darbus jokių mokesčių nemokėdavo. Z. G. nurodė, kad merginos nusileidusios iš mansardinio aukšto tik pavalgydavo, tačiau pavalgiusios indų neišsiplaudavo. Tėtis sudarė santuoką su kita moterimi, kuri nebuvo tinkama pareiškėjom, todėl atsirado konfliktiniai santykiai. Pareiškėjos, kai išsikraustė, jaunesnės dukros, tai yra R. ir A. namuose praktiškai nepasirodydavo, tačiau R. V., kaip vyresnė sesuo, kartas nuo karto bendraudavo telefonu, būdavo, kad pasirodydavo, tačiau, kad daryti investicijas, perduoti tėčiui pinigų ir panašiai, apie tai Z. G. girdi pirmą kartą. Z. G. žinoma iš A. G., kad po D. G. mirties, palikimą priėmė pareiškėjų tėtis A. G. ir jis vienas rūpinosi visu šiuo turtu – ir dažė, tvarkė, daržais rūpinosi, mokėjo mokesčius, o kai atsirado Z. G., tada tie mokesčiai buvo mokami jų abiejų kartu. Pareiškėjos nemokėjo nieko, netvarkė, neprižiūrėjo ir nepriėmė palikimo aktyviais savo veiksmais, kaip aiškina. Prašo lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu liudytoja Z. G. nurodė, kad jai yra žinoma, jog pareiškėjos nori gauti savo dalį šeimos. Ji yra pusseserė. Nuo (duomenys neskelbtini) m. ištekėjo ir apsigyveno ten. Tą šeimą pažįsta labai gerai. Mirus D. G. sodyboje liko dėdė A. ir jo trys dukros, mažoji buvo dar jaunutė, R. vyriausia. Jų pagrindinis darbas buvo tvarkytis namuose. A. daug dirbo, ryte išvažiuodavo, vakare grįždavo, jos pagrindinės ūkio vedėjos buvo, labiausiai sesėmis rūpinosi R., nebuvo labai turtingi tie namai, rūbelius pačios siuvosi, tvarkėsi tik jos. Jie gyveno kaip šeima, jų visos santaupos ėjo į bendrą, bendrai pirko maistą, tvarkėsi. Remontai buvo einamieji – dažymai, tvarkymai, tapetavimai, patys visi kartu buvo, kartu su merginom pasitvarkydavo. Jie visi tą patį ūkį ir išlaikė. Kaip viskas buvo prieš 40 metų, ten niekas nepakeista. Kai jie gyveno, daugiausiai mokesčiais rūpinosi R., jie pasiskaičiuodavo, susidėdavo visi ir mokesčius sumokėdavo, tada dujų nebuvo, tik elektra, vanduo. Kiek žino, vėlesniu laiku tėvui paprašius dukros visada finansiškai prisidėdavo, tai girdėjo iš dėdės A. G., nežinojo, kad tai yra ne jų namas. Iš A. G. žinojo, kad tai yra jų namai. Iki jai išsikraustant pareiškėjos gyveno tame name, jos gyveno apačioje. Kol ten gyveno buvo daržai, jomis rūpinosi merginos (pareiškėjos).

15. Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. nurodė, kad yra R. V. sutuoktinis. Su šeima susipažino (duomenys neskelbtini) m., o kai su A. dukra R. (duomenys neskelbtini) m. sukūrė šeimą. Po D. G. mirties jam žinoma, kad po to, kai jo žmona išėjo su juo gyventi, liko ten R. ir A. ir ten gyveno, gyvenimas nelabai buvo mėgiamas pamotės, jos buvo nepageidaujamos. Nurodė, kad uošvis, R. tėvas skambindavo, kad reikia malkas sunešti, reikia iš miško pakrauti, langus nudažyti, į Klaipėdą pas gydytoją nuvežti, kur tik paprašydavo, niekada neatsisakydavo. Pradžioje patys dažė langus, po to nusamdydavo ir mokėdavo pinigus. Nuo 2016 m. jo misija tapo tokia, kad jis pastoviai atveždavo pinigus, nes tėvas paskambindavo – reikia šilumai, reikia malkom, reikėjo „pečių“ pakeisti apačioje, visą šildymo sistemą, iki apie 2022 m. pabaigos buvo nuvežta apie 6000 Eur, tuos pinigus duodavo dukros, o jis kaip tarpininkas nuveždavo. Visi viską kartu dažė, o kai nusamdytas būdavo meistras, mokėdavo pinigus. Pjaudavo žolę, R. vyras pjaudavo, A. pjaudavo. Matydavo, kad A. ir R. ten gyveno, susitvarkydavo kambarius, aplinką, prižiūrėjo daržus.

16. Teismo posėdžio metu liudytoja R. T. nurodė, kad iš teismo posėdyje esančių žmonių nieko nepažįsta, ją pakvietė Z. G., ji yra jos kaimynė 12 metų. Prašė, kad pasakytų tiesą. Jų namus skiria gatvė. Bendrauja kaimyniškai, dažnai vieni pas kitų lankosi, uošvienė panašaus amžiaus. Dukrų niekada nėra mačiusi, visus reikalus tvarkydavosi G. patys. Žino, kad jie su dukrom nesutarė ir jos nesilankydavo, o daugiau neklausdavo. Kelis metus atgal yra klausus ar dukros atvažiuoja, ar lanko, taip pat ar lanko per šventes. Lankosi dukra ponios G. ir sūnus bei anūkai. Z. G. labai žiūrėjo ūkį, labai tvarkinga moteris, ateidavo pasitarti. D. G. nepažinojo. Per tą laikotarpį kol gyvena apie statybos darbus nežino. Kas mokėjo mokesčius nežino, tik iš kalbų žinojo, kad jiems sunku, dideli mokesčiai. Ar gaudavo G. materialinę pagalbą nežino.

17. Liudytojas A. J. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjų tėvo žmonos sūnus. Su šeima pradėjo bendrauti kai susituokė, jam buvo apie (duomenys neskelbtini) m. Namuose gyveno jo mama su vyru ir dukterys. Ūkį prižiūrėjo jo mama, jai pagalbos nereikėjo. Valgyt darydavo, namus, daržą tvarką. Vyras irgi dirbo, o dukterys kai reikėdavo ką nors padarydavo. Mama santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Per tą laiką kai mama sudarė santuoką kieme pastatė šiltnamį, verandą, dujas įsivedė, kanalizaciją. Šiltnamis buvo pastatytas mamos pinigais, o organizavo tikriausiai A., samdė darbuotoją. Kad mama mokėjo nematė. Dukterys prie šiltnamio neprisidėjo. Šiltnamis atsirado po santuokos sudarymo praėjus kokiems 2 ar 3 metams. Veranda pastatyta iš kiemo pusės. Žino, kad mama davė pinigus, paskui grąžino jai jos pinigus, susitarė, kad A. atiduos pinigus, o mama nieko nereikalaus. Per laiką kol mama buvo Maskvoje jos valgyt išsivirdavo, sykį į savaitę susitvarkydavo. Jie įsivedė dujų katilą, bet dar kūrendavo ir malkomis. Dujas įsidėjo prieš kokius 15 m., o pakeitė prieš kokius 3 metus, pakeistas buvo gal iš A. pinigų, o dujinis pečius taip pat galbūt iš A. pinigų, tiksliai nežino. Kodėl konfliktai šeimoje buvo nežino iki dabar.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pareiškėjų pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos R. L. ir A. G. yra D. G. ir A. G. dukros. Pareiškėjų mama D. G. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų tėtis A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos rajono trečiojo notarų biuro pateiktų duomenų matyti, kad po D. G. mirties likęs palikimas nebuvo priimtas. Byloje pateikti duomenys, kad santuokos metu A. G. ir D. G. A. G. vardu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo šį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1965 m.; pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1969 m.; pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1977 m.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjų mamos mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės. Palikimo atsiradimo momentu, tai yra (duomenys neskelbtini), galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos Civilinio kodekso (aktuali teisės akto redakcija nuo 1980-02-01) 587 straipsnyje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

20. Pareiškėjos siekia įteisinti po savo mamos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nurodo, kad po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė per savo tuometinį įstatyminį atstovą – tėvą A. G. po savo motinos D. G. mirties, faktiškai pradėdamos valdyti paveldėtą turtą.

21. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

22. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis S. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis A. F. ir kt. v. T. F. byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v. S. A. byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

24. Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjai R. L. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o A. G. – (duomenys neskelbtini) metų, t. y. jos buvo nepilnametės. Tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, reikalingų faktiniam palikimo valdymui įrodyti (pvz., mokesčių mokėjimas, turto išlaikymas ir kt.). Nustatyta, kad pareiškėjos, mirus motinai D. G., buvo dar nepilnametės, ir iki pat pilnametystės gyveno gyvenamajame name, naudojosi nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjos, būdamos nepilnametės, nors ir negalėjo finansiškai prisidėti prie Nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčių mokėjimo, tačiau jos padėjo prižiūrėti šį turtą buities darbais, atlikdamos valymo, tvarkymo, kitus priežiūros darbus. Tai, jog pareiškėjos, būdamos nepilnametės, tiek iki palikėjos mirties, tiek jai mirus, nuolat gyveno gyvenamajame name, patvirtina pridedamos VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos bei apklausti liudytojai.

25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad yra galimos tokios situacijos, kada globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises.

26. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjos po mamos mirties (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi pareiškėjų tėvų santuokos metu įsigytame name. Tai, jog pareiškėjos gyveno po jų mamos mirties mamos ir tėčio nuosavybės teise priklausančiame name patvirtino be pareiškėjų ir suinteresuotas asmuo Z. G., R. V., liudytojas K. V., R. T., A. J. Tai, jog pareiškėjos tapusios pilnametėmis ir pradėjusios dirbi, prisidėjo prie namo išlaikymo patvirtino be pačių pareiškėjų suinteresuotas asmuo R. V., liudytojas K. V., R. T.

27. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V., R. V., R. T. patvirtino, kad, net ir nebegyvendamos minėtame name, pareiškėjos su seserimi R. V., toliau prisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo – nuo 2016 m. iki apie 2022 m. pabaigos K. V. nuvežė apie 6000 Eur pareiškėjų ir jų sesers surinktus pinigus, kai to paprašydavo tėvas – t. y. pinigus malkoms, šilumai ir t.t.

28. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl, nesant jokių įrodymų paneigiančių, jog pareiškėjos, atsižvelgiant į jų amžių palikimo atsiradimo momentu, atliko aktyvius veiksmus kartu su tėčiu valdydamos palikėjai priklausiusį turtą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos po mamos D. G. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus, siekdamos įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

29. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjos negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

30. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos po mamos D. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamos faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl suinteresuoto asmens Z. G. savarankiškų reikalavimų.

31. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Z. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po sutuoktinės D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu suinteresuotam asmeniui Z. G. palikimui priimti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

32. Byloje nustatyta, kad Z. G. ir A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Kaip minėta, palikimo atsiradimo momentu, tai yra (duomenys neskelbtini), galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos Civilinio kodekso (aktuali teisės akto redakcija nuo 1980-02-01) 587 straipsnyje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

33. Svarbu paminėti, kad pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad jų tėtis A. G. po sutuoktinės D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjos ir pareiškime nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjos kartu su tėvu ir įstatyminiu atstovu A. G. liko gyventi gyvenamajame name bei šiuo nekilnojamuoju turtu toliau naudojosi. Svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėjas paveldimoje sodyboje gyveno iki pat mirties, su sutuoktine Z. G. mokėjo mokesčius, atliko namo atnaujinimo darbus. Kaip minėta, nustatyta, kad prie namo išlaikymo prisidėjo ir pareiškėjos.

34. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G., po sutuoktinės D. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu suinteresuotam asmeniui Z. G. palikimui priimti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

35. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

34. Pareiškėjos prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, suinteresuotas asmuo taip pat prašo iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto tenkinamas, taip pat į tai, kad suinteresuoto asmens Z. G. reikalavimas tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ir paliekamos kiekvienai iš šalių.

35. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartimi (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamos faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjoms siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Suinteresuoto asmens Z. G. savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. G., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas suinteresuotam asmeniui Z. G. siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė