Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-11125-934/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-12-08
Bylos Nr.: 2-11125-934/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-40190-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: IĮ „Kralia“
Atsakovas: L. S.
Advokatai: Ernestas Šapalas, Paulius Vinkleris

Kategorijos

52.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-11125-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40190-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.; 116.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo IĮ „Kralia“ atstovams vadovei Ž. K. – L., advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovei L. S., jos atstovui advokatui Ernestui Šapalui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „KRALIA“ ieškinį (toliau – Ieškovas) atsakovei L. S. (toliau – Atsakovas) dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. S. priešieškinį ieškovei IĮ „Kralia“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 12329,90 Lt skolą, 1208,33 delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-7). Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2013-09-06 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė turėjo iki 2013 m. rugsėjo 23 d. atlikti užsakovės patalpų remonto darbus, o atsakovė buvo įsipareigojusi už tai ieškovei sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, iš viso 13500 Lt sumą. Iš tos sumos atsakovė 4000 Lt apmokėjo avansu. Ieškovė darbus atliko, atsakovė visą laiką juos prižiūrėdavo ir jokių darbų trūkumų, pakeitimų ar papildomų darbų nėra ieškovei nurodžiusi. Baigus darbus, atsakovės prašymu ieškovė dar atliko papildomai darbų už papildomą 5690 Lt sumą. Atėjus laikui visus darbus galutinai priimti ir atsiskaityti, atsakovė ėmė vengti ieškovės, nekeldavo telefono ragelio, nepasirodydavo sutartu laiku priimti darbų ir pasirašyti jų priėmimo-perdavimo akto, nesumokėjo pilnos sutartos sumos, pradėjo reikšti pretenzijas dėl neatliktų darbų. Ieškovei paprašius tas pretenzijas išdėstyti raštu, atsakovė raštiškai įsipareigojo iki spalio 18 d. pateikti neatliktų darbų aktą, tačiau jo sutartu terminu nepateikė. Vietoj to, atsakovė 2013-10-16 atsiuntė laišką, kuriuo pranešė ieškovei, kad sutartį nutraukia. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

1) Aplinkybę, kad ieškovės suteiktos paslaugos buvo atliktos kokybiškai, patvirtina faktas, kad atsakovė praėjus šiek tiek mažiau nei mėnesiui po sutarties sudarymo kreipėsi dėl papildomų darbų atlikimo. Po pirmosios (2013-09-06) sutarties sudarymo pasirašė antrą sutartį su tuo pačiu subjektu – ieškove IĮ „Kralia“. Jei atliekant darbus būtų kilę nesusipratimų, atsakovė būtų pastebėjusi kokių nors darbų trūkumų, ji nebūtų toliau bendradarbiavusi su ieškove. Neabejotina, kad bet koks vidutinių gebėjimų asmuo, pamatęs, kad remonto darbai buvo netinkami, nesikreiptų dėl papildomų darbų atlikimo. Be to, nedelsiant reikštų pretenzijas, o ne lauktų, kol bus imta reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas.

2) Pagal 2013-09-06 sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2013-09-23. O dėl papildomų darbų sutarta 2013-09-27. Jokių pastabų, sutikimo ar priekaištų nei viename iš dokumentų ji nenurodė. L. S. pradėjo išsisukinėti nuo mokėjimo tik tuomet, kai jos buvo paprašyta atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė nurodė neva turinti pastabų dėl darbų ir, siekiant taikiai juos pašalinti, buvo sutarta, kad atsakovė raštu nurodys taisytinus defektus, tačiau jų nenurodė. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu, neatitinkančiu protingo šalių elgesio, tinkamo sutarčių vykdymo.

3) Atsakovė už atliktus darbus vėluoja mokėti 49 dienas. Delspinigių dydis skaičiuotinas tokia tvarka: 12329,90 Lt*0,2 proc.= 24,6598 Lt; 24,6598 Lt*49 d. =1208,33 Lt (delspinigių). Vadinasi, atsakovė ieškovei turi sumokėti 1208,33 Lt delspinigių dėl vėlavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Visą ieškinio sumą sudaro vėluojamas atlikti 12329,90 Lt (10190 Lt + 2139,90 Lt PVM) mokestis už atliktus darbus bei neišmokėtas atlyginimas už atliktus papildomus darbus, 1208,23 Lt dydžio delspinigiai dėl vėlavimo atsikaityti.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti (b. l. 74-76). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1) Šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti patalpų apdailos ir remonto darbus. Visus darbus pagal sutartį šalys susitarė užbaigti iki 2013-09-23. Atsakovė ne kartą nurodė ieškovui, jog darbų užbaigimo terminas jai yra ypatingai svarbus, kadangi atsakovė tretiesiems asmenims buvo įsipareigojusi, jog nuo 2013-10-01 patalpose pradės veikti kavinė-valgykla. Pradėjus vykdyti sutartį, ieškovas nurodė, jog tam, kad būtų tinkamai suremontuotos patalpos, atlikti darbų, sulygtų sutartimi, neužteks ir reikia atlikti papildomus darbus. Atsakovė su tokiu ieškovo pasiūlymu sutiko ir jau 2013-09-17 sumokėjo papildomą 5000 Lt sumą (avansą) už papildomus darbus. Ieškovas tuo metu dar kartą patikino atsakovę, kad papildomi darbai bendro sutarties įvykdymo termino nepailgins. Jokie sutarties pakeitimai ar papildymai nebuvo sudaryti, sutarties įvykdymo terminas nebuvo prailgintas. Artėjant sutarties įvykdymo terminui tapo akivaizdu, kad sutartis tinkamai nebus įvykdyta. Atsakovė sutarties vykdymo metu remontuojamose patalpose ne kartą ieškovo darbininkus užtiko miegančius. Tokio dydžio patalpoms (daugiau nei 180 kv. m) ieškovas akivaizdžiai skirdavo per mažai darbininkų (dažniausiai dirbdavo 1-2 darbininkai). Tačiau atsakovė vis tikėjo ieškovo darbuotų pažadais, jog darbininkų trūksta dėl to, jog jie dirba kituose objektuose, o ieškovas greitai susiims ir sutartį užbaigs laiku. Tačiau atėjus sutarties įvykdymo terminui, tapo aišku, kad ieškovas darbų nebuvo baigęs. Ieškovo tonas pasikeitė ir ieškovas pradėjo nepagrįstai ir nesuprantamai neigti bet kokius, net ir akivaizdžiai matomus, savo atliktų darbų trūkumus. Galų gale ieškovo darbininkai išvis nustojo lankytis patalpose, nors darbai nebuvo baigti. Dar kartą pažymėtina, jog atsakovė tiek pasirašydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu ne kartą ieškovui nurodė, jog sutarties įvykdymas šalių sutartu terminu – t.y. iki 2013-09-23 – yra esminė sąlyga atsakovei.

2) Kadangi atsakovė dėl patalpų įrengimo laiku buvo įsipareigojusi tretiesiems asmenims bei suprato, kad ieškovas reikalaus atlyginimo lyg būtų įvykdęs sutartį tinkamai, 2013-10-10 atsakovė antstolei D. P. pateikė prašymą konstatuoti faktines aplinkybes patalpose. Antstolė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame, be kita ko, buvo konstatuota, kad bendra patalpų būklė eksploatacijai netinkama, statybos darbai atlikti netinkamai ir neužbaigti.

3) 2013-10-11 į patalpas atvyko pati ieškovo savininkė, kuri pradėjo primygtinai versti atsakovę pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, nors patalpų remonto darbai nebuvo baigti tinkamai, patalpos nebuvo tinkamos eksploatacijai, ieškovas tinkamai neužbaigė tiek sutartimi iš anksto sulygtų, tiek sutarties vykdymo metu sutartų papildomų darbų. Tai buvo akivaizdu ir pačiai ieškovo savininkei, tačiau ji mėgino paveikti atsakovę ir visais būdais siekė, jog atsakovė pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė, būdama verslininkė ir savo srities profesionalė, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir tariamai nematė atliktų darbų trūkumų. Kiekvieną praleistą dieną po sutarties termino pateikimo atsakovės patiriami nuostoliai dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims didėjo, tą žinojo ir pats ieškovas. Atsakovė, galutinai supratusi, kad sutarties ieškovas tikrai neįvykdys ir vykdyti net nesiruošia, nes ir toliau nesiunčia į patalpas savo darbininkų, 2013-10-16 sutartį nutraukė.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 26 964,76 Lt nuostolių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priešieškinio sumos nuo jo pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 89-92). Priešieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1) Visus darbus pagal rangos sutartį šalys susitarė užbaigti iki 2013-09-23. Dar 2013-08-28 atsakovė ir UAB „Cirtana“ sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Pietausim.lt“, pagal kurią, be kita ko, patalpose įsipareigojo iki 2013-10-01 atidaryti kavinę-valgyklą pavadinimu „Pietausim.lt“. Atsakovė ne kartą nurodė ieškovui, jog darbų užbaigimo terminas jai yra ypatingai svarbus. Artėjant sutarties įvykdymo terminui pradėjo matytis akivaizdūs ieškovo darbų atlikimo trūkumai ir buvo aišku, kad sutartis tinkamai nustatytu terminu nebus įvykdyta. Dėl to atsakovė ir UAB „Cirtana“ negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties su UAB „Pietausim.lt“, dėl ko papildomai UAB „Cirtana“ patyrė 20 000 Lt nuostolių.

2) Ieškovas yra verslininkas, todėl jam turi būti taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o taip pat ir atsakomybė be kaltės. Ieškovas eilę metų vykdydamas statybos darbus ir sudarydamas sutartis galėjo ir turėjo iš anksto numatyti, kokių pajėgumų jam reikės norint tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ieškovas tinkamai nepasirengė sutarties įvykdyti, pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas baigiantis sutarties terminui nebendradarbiavo su atsakovu, piktybiškai vengė vykdyti priklausančias pareigas.

3) Atsakovei sutartį nutraukus dėlto, jog ją iš esmės pažeidė ieškovas, atsakovas įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, o ieškovo atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Neteisėtų veiksmų faktą neginčijamai patvirtina į civilinę bylą pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų Atsakovė patyrė nuostolių. Kadangi Ieškovas yra verslininkas, jam sutartinė atsakomybė taikoma be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Taigi, kaip minėta, ieškovui pažeidus sutartį (neteisėti veiksmai), atsakovė dėl to (priežastinis ryšys) patyrė nuostolių. Atsakovė turėjo kuo skubiau sudaryti naują sutartį su apdailos ir statybos darbus teikiančia įmone, kad patalpose būtų ištaisyti visi ieškovo atliktų darbų trūkumai, kadangi kitu atveju atsakovės patirti nuostoliai būtų didesni. Taip pat, kadangi patalpos nebuvo laiku ir tinkamai suremontuotos bei tinkamos eksploatacijai, atsakovė ir UAB „Cirtana“ negalėjo tinkamai vykdyti sutarties su UAB „Pietausim.lt“ ir pradėti kavinės veiklos patalpose. Būtent dėl ieškovo laiku neužbaigtų darbų patalpose pagal sutartį su atsakove, UAB „Cirtana“ patyrė nuostolių. Reikalavimo teisė į nuostolių atlyginimą UAB Cirtana 2014-01-31 perleido atsakovei.

3) Pasisakydama dėl nuostolių dydžio, atsakovė nurodė, 2013-10-16 atsakovė sudarė sutartį dėl statybos darbų atlikimo su A. Š. individualia įmone. Pagal šią sutartį atsakovė sutarė, kad bus ištaisyti statybos/apdailos darbų patalpose trūkumai. Užbaigus darbus, atsakovei buvo pateikta sąskaita iš viso 6 964,76 Lt sumai, kurią atsakovė tą pačia dieną apmokėjo. Be to, 2013-08-28 atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Pietausim.lt, pagal kurią, be kita ko, patalpose įsipareigojo iki 2013-10-01 atidaryti kavine-valgyklą pavadinimu Pietausim.lt. Pažeidus šią pareigą, atsakovė (ir UAB Cirtana) privalėjo sumokėti netesybas UAB Pietausim.lt, dėl ko papildomai patyrė 20 000 Lt nuostolių. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir netinkamo sutarties vykdymo atsakovė iš viso patyrė 26 964,76 Lt nuostolių.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti (b. l. 98-104). Atsiliepimas į priešieškinį iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir motyvais:

1) 2013-09-23 (iki sutarto termino) atlikus numatytus darbus, su atsakove buvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo, susitarimas iš pradžių buvo žodinis, vėliau 2013-09-23 įformintas pasirašant Priedą prie sutarties. Susitariant dėl papildomų darbų atlikimo 2013-09-27 buvo visiškai akivaizdu, kad darbams atlikti reikalingas protingas, bent savaitės laikotarpio terminas. Atsakovei tai buvo žinoma ir ji su tuo sutiko. Vadinasi, atsakovei darbų atlikimo terminas, apibrėžtas išimtinai 2013-09-23 nebuvo esminė sutarties sąlyga. Atsiradus pageidavimui dėl papildomų darbų patalpose (duomenys neskelbtini), L. S. su jais sutiko, nepaisant to, kad objektyviai darbų trukmė pailgėtų. Atsakovė ne tik niekada nebuvo reiškusi pretenzijų dėl darbų pagal 2013-09-06 sutartį.

2) Atkreipė dėmesį, kad dar atlikinėjant darbus atsakovės ar jos įmonės darbuotojai jau dirbo patalpose, gamino maistą. Be to, 2013-10-11 ieškovės savininkei nuvykus pas atsakovę į patalpas, atsakovė jas įrenginėjo, t.y. buvo matyti ant sienų kabinami paveikslai, vežami baldai, kuriais buvo apstatinėjamos patalpos, kuriose darbus atliko IĮ „Kralia“.

3) Priešieškinyje atsakovė nuolat kalba apie „akivaizdžius“ darbų trūkumus, kaip jie pradėjo aiškėti dar net nesibaigus sutarties įvykdymo terminui. Tačiau, jei tai būtų tiesa, kyla klausimas, kodėl atsakovė raštu nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl to, kad darbai neva atliekami netinkamai, ji abejojanti, ar sutartis bus vykdoma laiku. Bet kokiam vidutinių gabumų asmeniui suprantama, kad jei trūkumai yra „akivaizdūs“, būtina nedelsiant reaguoti. O turint omenyje, kad ir pati atsakovė yra verslininkė, užsiiminėja kavinių, maitinimo verslu, yra įmonės vadovė, visiškai nepateisinamas atsakovės aplaidus delsimas reikšti pretenzijas, jei jos būtų buvę. Visiškai niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad darbininkai objekte miegojo, jų buvo nepakankamai. Apie tai atsakovė ieškovų niekada neinformavo, o šios prielaidos „paaiškėjo“ tik atsakovei pateikus prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

2) Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad būtent ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama atsiskaityti atliktus darbus, vėliau atvyko prašydama pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, kadangi sutarti darbai faktiškai buvo atlikti. Ieškovė taip pat sutiko, kad atsakovė pateiktų sąrašą darbų, kurie, pasak ieškovės, galėjo būti nekokybiški, taigi, iniciavo derybas dėl to, kad atsakovė pateiktų pretenzijas. Pridėti įrodymai su atsakovės įsipareigojimu nurodyti darbų trūkumus patvirtina, kad šalys turėjo pirmiausią mėginti taikiai susitarti dėl galimo trūkumų taisymo. Tačiau atsakovė apie neva nekokybiškus darbus sutarties vykdymo metu nieko nepasisakė, nesikreipė į ieškovę. IĮ „Kralia“ iki 2014-10-18 nebuvo gavusi iš atsakovės pretenzijos. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad pati atsakovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos vykdant sutartį. Jei atsakovė būtų maniusi esant sutarties vykdymo trūkumų, turėjo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę. To nepadarius nėra pagrindo tikėti ieškovę netinkamai vykdžius sutartį. Be to, užuot bendradarbiavusi ir vedusi derybas, atsakovė atsiuntė raštą, kuriuo teigė nutraukianti sutartį. O tai visiškai neatitinka šalių kooperavimosi, sąžiningo sutarčių vykdymo principo.

3) Atsakovės elgesys sutarties galiojimo metu ir po jos rodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai: pirma, tuo atveju, jei atsakovė matė, kad darbai pagal sutartį atliekami netinkamai, turėjo eiti į derybas, tinkamai informuoti apie, jos manymu, esančius sutarties pažeidimus (Sutarties 8 d. 12 p.); antra, paprašius sumokėti už suteiktas paslaugas, vienašališkai informavo apie sutarties nutraukimą, o ne prašė pašalinti neva egzistuojančių darbų trūkumus; trečia, atsakovė, būdama UAB „Cirtana“ direktore, 2013-10-10 kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo patalpose, tačiau ieškovė apie atsakovės pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų nieko nežinojo, dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavime nebuvo pakviesta, o dėl konkrečius darbų trūkumus sužinojo tik tuomet, kai atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją; ketvirta atsakovė reikalavimą į 20 000 Lt netesybų perėmė iš UAB „Cirtana“. Atsakovė su priešieškiniu pateikė Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Šios reikalavimo perleidimo sutarties šalys UAB „Cirtana“ ir atsakovė. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusios teisinių santykių prigimtį, matyti, kad L. S., būdama UAB „Cirtana“ skolininke, nusipirko UAB „Cirtana“ reikalavimą į save, įsipareigodama sumokėti 20 000 Lt atlyginimą, t.y. sukūrė tokią situaciją, kai L. S., UAB „Cirtana“ būdama skolinga 20 000 Lt, nusipirko reikalavimo teisę į save, įsipareigodama už reikalavimo perleidimą sumokėti dar 20 000 Lt. Visiškai nelogiškas ir nesuprantamas atsakovės elgesys. Jis paaiškinamas nebent atsakovės nesąžiningumu ir ne tik noru išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove, bet dar ir pasipelnyti. Ketvirta, teismui pateiktoje UAB „Cirtana“ ir UAB „Pietausim.lt“ Verslo vystymo (maitinimo) paslaugų teikimo sutartyje nurodomas nelogiškas sutarties dalykas, jo 1.2. punktas savaime suponuoja visiškai tikėtiną sutarties tinkamo neįvykdymo tikimybę. Šis punktas numato, kad sutarties tikslas yra „toks Pietausim kavinės mėnesinių pajamų dydis, kuris pakankamas, jog einamąjį mėnesį kavinės veikla nebūtų nuostolinga“. Atsižvelgiant į tai, kad tariamai inicijuojamas verslas būtų visiškai naujas, objektyviai imant, mažai tikėtina, kad vos per tris mėnesius UAB „Cirtana“ gali sukurti tokį verslą, kuris nebūtų nuostolingas. Juk dar nesusiformavus klientų ratui turi būti mokami atlyginimai darbuotojams, perkamos žaliavos maisto gaminimui, įsigyjama įranga maitinimo verslui vykdyti. Tai yra dideli kaštai, kurie, sunku tikėti, visiškai atsipirktų vos per tris mėnesius. Penkta, UAB „Cirtana“, UAB „Pietausim.lt“ valdymo organai ir atsakovė L. S. yra artimieji giminaičiai (L. S. yra Lauro ir L. S. motina). Šešta, atsakovė buvo UAB „Cirtana“ direktore iki 2014-01-31. Taigi, tapačią dieną kai buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, buvo priimtas sprendimas dėl UAB „ Cirtana“ valdymo organo pakeitimo. Septinta, abejotina, ar faktiškai darbai A. Š. įmonės „Aulė“ buvo daryti. 2013-10-11, kai ieškovo savininkė lankėsi patalpose (duomenys neskelbtini), atsakovė patalpose jau kabino paveikslus, vežėsi baldus, ieškovė abejoja, kaip galėjo įvykti remonto darbai jau apstatytose patalpose. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė dirbtinai sukūrė mokėjimo prievolę, kurios pagrindu dabar reiškia priešieškinį.

4) Atlikus sutartus darbus, atsakovė reikalavo papildomų darbų. Dėl atsakovės pageidavimo buvo sutarta atlikti ir papildomus darbus, o jiems atlikti numatyta skirti dar mažiausiai vieną savaitę laiko. Šie veiksmai laikytini 2013-09-06 sutarties pakeitimu numatant papildomus darbus ir nukeliant jų atlikimo terminą protingam laikui. Atsakovę viskas tenkino, jokių pretenzijų išreikšta nebuvo. Papildomų darbų atlikimas buvo įformintas Priedu „Atlikti papildomi darbai“ prie 2013-09-06 sutarties, už juos sumokėjo 5000,00 Lt. Vadinasi, atsakovė nelaikė 2013-09-23 esmine sąlyga sutarčiai įvykdyti. Todėl ir darbų tariamas neatlikimas 2013-09-23 negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.

5) Pasisakydamas dėl sutarties vykdymo, atsakovas atkreipė dėmesį į darbų priėmimo tvarką. Šalys buvo sutarę, kad darbai turi būti priimti ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų atlikimo, o darbų priėmimu turėjo rūpintis užsakovas, t.y. atsakovė L. S. Be to, šalys sutartimi įsipareigojo vieną kitą informuoti apie galimus darbų trūkumus, jei jų būtų – nustatyti terminą jiems pašalinti (2013-09-06 sutarties 5.5.2. p.), o priėmimo – perdavimo akte nurodyti darbų defektus, jei jie būtų (2013-09-06 sutarties 5.4. p.). Kadangi pati atsakovė L. S. atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikydama sutartimi sulygtų darbų priėmimo, trūkumų šalinimo tvarkos, atsakovė negali remtis neva ieškovės neteisėtais veiksmais ir dėl to reikalauti nuostolių atlyginimo.

6) Vien atsakovės teikiamos sutarčių kopijas nepatvirtina, kad atsakovė iš tikrųjų patyrė piniginių nuostolių.

7) Protokolu antstolė nurodo, kad darbai buvo nekokybiški, netinkamai atlikti. Tačiau antstolė nėra statybos darbų specialistė, todėl tik iš jos padarytos išvados, neturint kitų duomenų, tinkamai darbai atlikti, ar ne, negali būti sprendžiama. Antstolė taip pat negalėjo padaryti kvalifikuotos išvados apie tai, ar patalpų būklė tikrai netinkama eksploatacijai. Be to, atsakovė buvo nurodžiusi, kad kreipėsi į specialistus, kurie įvertintų nekokybiškus darbus, tačiau iki pat priešieškinio pareiškimo nepateikė nei kvalifikuoto eksperto, specialisto išvados ar surašyto akto, nuostolių skaičiavimo ar pan. Faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas ir D. P. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2013-10-10, t.y. praėjus dviem savaitėms po 2013-09-23, kuriuo vadovaujasi atsakovė. Ieškovės duomenimis, per šį laikotarpį, atsakovė buvo surengusi priėmimus patalpose, kuriose darbus atlikinėjo ieškovė IĮ „Kralia“. Atsakovė ir pati galėjo mėginti tam tikrus trūkumus taisyti dar iki faktinių aplinkybių konstatavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, būdama sąžininga, turėjo prašyti ieškovės ištaisyti darbų trūkumus, jeigu jie būtų buvę, informuoti, kas, jos nuomone yra ne taip. To nepadarius, negali atsirasti šalių atsakomybė dėl sutarties nevykdymo.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad rugsėjo 6 d. buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo, sutarta, ką reikėjo atlikti. Kai pradėjo atlikinėti darbus, iškilo papildomų darbų poreikis, pradžioje atsakovė sumokėjo avansą, vėliau nors ieškovas padarė, ką įsipareigojo, bet atsakovė vengė mokėti. Prašė, kad surašytų, kokie darbai netenkina, tuo metu atsakovė negalėjo pasakyti trūkumų, darbų eigoje pretenzijų nebuvo, yra jos pasižadėjimas, ji neatsiskaitė, atsiuntė tik dėl sutarties nutraukimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukos darytos darbų eigoje, pradžioje. Iki spalio 11 d. kavinė buvo pilnai įrengta, ten jau buvo suplanuotas pobūvis. Keitėsi darbų apimtis, nustatė, kad reikia perdaryti lubas, pakeisti, išdaužyti plyteles, atsakovei buvo žinoma, kad prasitęs darbų atlikimo terminas, svarbiausia, buvo padaryti iki 2013-10-10. Jokių pretenzijų atliekant papildomus darbus nebuvo. Pretenzijos prasidėjo paskutinę savaitę, kai buvo atliekami užbaigiamieji darbai. Savaitės pabaigoje žadėjo atsiskaityti, pabaigė darbus, darbuotojai atidavė raktą nuo kavinės, tada spalio 11 d. važiavo kalbėtis, kas netinka. Spalio 11 d. ji pasakė, kad darbai atlikti nekokybiškai, kad stogelio nepadarė, tačiau šių darbų ieškovas nebuvo įsipareigoję padaryti. Sutarė spalio 18 d., 14 val. susitikti, atvažiavo ji ir du darbuotojai, tačiau buvo užrakintos durys, prie kavinės nieko nebuvo. Atsakovė atsiuntė raštą dėl sutarties nutraukimo. Buvo sutarta 13500 Lt, sumokėjo 4000 Lt avansą, tada 5000 Lt už papildomus darbus. Iš viso sumokėjo 9000 Lt, po darbų turėjo sumokėti pilną likutį. Po jų darbų atlikimo nebuvo ko taisyti, gal tik smulkmenas. Nuvažiavus pasiaiškinti, kas netenkina, ten jau buvo šviestuvai, stalai, ruošėsi spalio 11 dienos, šeštadienio, pokyliui. Komentuodama nuotraukas iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nurodė, kad iš pradžių pradėjo griovimo darbus, atvežė statybinėm šiukšlėm konteinerį. Nuotrauka, kur yra biuro baldai, įėjus į atskiras patalpas, daryta darbų eigoje. Nuotraukoje Nr. 7 parodytos dėžės, stalas, tuo metu, kai bendravo su Laima, ten jau buvo stelažai padaryti, sudėti segtuvai, ant jų surašyti užsakymai, įmonės stalas, kompiuteris, langas, užuolaida, skelbimas „jau atsidarysime“, ar „greit atsidarysime“, priešingoje pusėje viryklės, maistas gaminamas, jokių dėžių jau nebuvo, įrengtas kaip ofisas. Taip buvo spalio 11 d., nuotraukos Nr. 22, 23, 24 padarytos, kai elektrikas dėjo kištukus, kaip išveda, prijungia ir sukiša atgal, tai daryta ir baigta kitą dieną, čia darbų eigoje spalio pradžioje, spalio 11 viskas buvo pilnai padaryta ir pilnai įrengta kavinė. Ten šviestuvai jau kabėjo. Yra nuotraukose baldai (nuotrauka Nr. 27), šį vaizdą jau matė su kilimine danga, tai kaip tai gali derintis su tais visais nebaigtais darbais, kokybiškų naujų baldų nesivežtų. Nuotrauka Nr. 8 daryta nuo rugsėjo 6 iki spalio. Matosi stalai, klijuojamos plytelės, tuo metu Laimos darbuotojai jau gamino maistą rugsėjį, užsidengdavo, kad netrukdytų vieni kitiems. Nebuvo nei išsikišusių lempučių lizdų, nieko. Nuotraukose 27, 28 spalio 11 d. vaizdas jau buvo, sustatyti baldai, dėliojamos servetėlės, gėlės. Už lubų ir sienų perdažymą buvo sutarę žemesnę kainą, nes sakė, kad jai idealiai nereikia, tik kad atitiktų higienos normas. Grindys buvo griaunamos visose patalpose. Nuardė seną dangą ir patiesė naują, matosi nuotraukoje Nr. 27. Griovė pertvaras, nes jos buvo nereikalingos, kad būtų erdvė, pradėjus jas griauti pamatė, kad reikia papildomų darbų. Nudažė naujas sienas, padaryti 6, 7, 8 punktai. Protokole matosi, kad darbas padarytas, nuotrauka Nr. 10, klijuotos naujos plytelės. Su Laima apėjo visas patalpas, prašė parodyti, kuris punktas negerai padarytas, sakė negerai, bet kas nenurodė. WC padarytas, perkelti sanmazgai, pagal higienos normas. Buvo padarytos gipso plokštės, išvesta elektra, halogenai, lubų glaistymas, santechnikos darbai, viskas sujungta, pakeisti vamzdžiai, išgriauta pertvara, išdaužytos plytelės, pataisytos grindys, nuotrauka Nr. 36. Nuotrauka 10, elektros darbai – išvedžioti laidai, išvestos rozetės, salėje visur kur stalai išvesti šviestuvų laidai, pagal sienų galus išvestos halogenines lemputės, šviestuvus kabino atsakovės kiti darbuotojai, kadangi to nebuvo sutarę daryti. Darbai faktiškai buvo atlikti iki spalio 10 dienos. Darbų eigoje, elektra tose patalpose buvo. Viską keitė, kaip pageidavo atsakovė. Su atsakovę sutarė ir dėl kitų patalpų remonto. Jei netiko jų darbas, tai kam pasirašė kitą sutartį (b. l. 146-147).

Teismo posėdyje atsakovė L. S. paaiškino, kad su ieškovu sutarė dėl remonto darbų, bet jie remonto darbų pilnai neatliko, iškvietė antstolę, kuri užfiksavo faktus, kokį objektą ieškovas norėjo priduoti. Ieškovas neatliko darbų laiku, jai buvo svarbu, kad iki spalio pirmos pabaigtų. Iki spalio 10 d. buvo suvežama įranga, daiktai, tuo metu darbininkai dirbo, remonto darbai dar buvo daromi salėje, kuri atskirta nuo virtuvės, ten yra kitas išėjimas nuo salės. Įrangos montavimas užtrūko gal savaitę. Su ieškovu buvo sutarę dėl visiškai pilnų remonto darbų, reikėjo sutvarkyti lubas ir grindis. Jai buvo svarbu, kad viskas būtų padaryta. Jie sudarė sąmatą. Poreikis atlikti papildomus darbus atsirado iš to, kad ieškovas pradėjo to prašyti darbo eigoje, sakė, kad atlieka tokius darbus, kurie neįtraukti į sąmatą. Susitarė žodžiu, kad ir tuos papildomus darbus suspės atlikti iki sutarties pabaigos. Raštiškų papildomų susitarimų dėl termino pratęsimo nesudarinėjo. Ieškovą pasirinko tik dėl to, kad jie pasižadėjo greičiausiai atlikti darbus. Aptarė papildomus darbus, jie buvo atlikti, bet nekokybiškai. Pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų reiškė žodžiu. Jos netenkino nekokybiškas darbas, suklijavo plyteles, tarpus užglaistė cementu, rudos plytelės ir pilkas cementas. Iš pagrindinės sąmatos ne visi darbai buvo atlikti. Keitė plyteles, nes buvo nekokybiškos, kreivos sienos, lygino lubas, elektros darbus (trifazio, elektros lempučių, jungiklių) atliko jų elektrikas, taisė sienas ir kitą. Sienas perdažė, bet nekokybiškai, turėjo viską perdaryti. Priedus prie sutarties rengė ieškovė. Sutarties pasirašymo momentu žodžiu konkrečiai apsitarė, kad viskas bus atlikta taip, kad kavinė galės veikti. Kita įmonė tik taisė tai, ko jie nepadarė, pvz. įstatė duris į tualetą. Turėjo kitų sutarčių, sudarytų su ieškove, bet jos nebuvo įvykdytos. Įmonė negalėjo veikti, nes buvo nelygios sienos, plytelės suklijuotos nekokybiškai, durys neįstatytos, plintusai, kampai neužglaistyti. Tuo metu, kai buvo atliekami darbai, tose patalpose nebuvo gaminamas maistas, tik jungė, tikrino plytas virtuvėje maistui gaminti. Elektrą atvedė jų elektrikas. Plytos jau buvo pajungtos iki spalio 10 d. Negalėjo atsakyti, kodėl rugsėjo 27 d. priėmė papildomai atliktus darbus. UAB „Pietausim.lt“ nupirko iš jos verslą už 130 000 Lt plius 30 000 Lt. Sutiko mokėti tokią baudą, nes toks susitarimas. 20 000 Lt bauda yra realiai sumokėta grynaisiais, nešė į UAB „Pietausim.lt“ kasą, dokumentų nepridėjo, nes tai darė ne per vieną kartą, o visus metus, kiek turi, tiek ir moka (b. l. 154-155).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo kviestas liudytojas V. K. paaiškino, kad ieškovė yra jo vadovė bei motina, dirba IĮ „Kralia“ 3 metus. Spalio 11 d. buvo elektrikas, sukiojo lemputes, baiginėjo savo darbus, taip pat buvo susuktas baras, išpakuoti, sunešti stalai, virtuvėje dirbo moterys, tą dieną pykosi su atsakove ir atsakovės sūnumi, jis sakė, kad viskas blogai, tačiau kas blogai, nurodyti negalėjo. Spalio 11 d. patalpose jau galėjo vykti pobūvis. Spalio 11 d. lauke buvo atsakovės vyras ir dar kiti vyrukai, baiginėjo stogelį. Šiukšlės išvežtos pačioje darbų pabaigoje prieš spalio 11 d. Komentuodamas nuotrauką Nr. 7 nurodė, kad patalpų būklė buvo tokia, bet dar kažkas stovėjo, buvo daugiau baldų, kaip komoda, buvo laiptukas ir visokiausių dėžių. Nuotrauką Nr. 8 – vaizdas iš virtuvės į tualetą, tą dieną nebuvo taip, nes jam atrodo, tai įėjimas į tualetą, pats tualetą dažė ir viską darė. Dėl nuotraukų Nr. 9, 10 paaiškino, kad tokių laidų negalėjo būti, nes kaitlentės jau buvo suvežtos, savaitę prieš tai jau gamino valgyti, žmonės tas patalpas dažė, tai juos vaišino sriuba. Sūnus atvažiuodavo ir išvežiodavo tą maistą. Spalio 11 d. baras jau buvo atidengtas (nuotrauka Nr. 18), buvo sustatytos taurės. Ten buvo pagyvenęs vyrukas ir jo amžiaus vaikinukas, jie kelias dienas užtruko, kol susuko. Nuotraukos Nr. 21, 22 padarytos darbų eigoje, ne spalio 11 d. Apie nuotrauką Nr. 23 pasakė, kad negalėjo taip būti, matosi, kad tik pirmą kartą nudažyta. Apie nuotrauką Nr. 26 pasakė, kad negalėjo taip būti spalio 11 d. virėjos šveitė plyteles. Apie nuotraukas Nr. 33-34 dėl grindjuosčių pasakė, kad jos buvo nuimtos ir pakeistos į plastmasines, kadangi buvusios atsakovei netiko, tokių, kokie nurodyti spalio 11 d., nebuvo. Viskas buvo pabaigta, ant kiliminės dangos buvo stalai. Nuotrauka Nr. 36 - jau viskas buvo padaryta, Nr. 37 - lemputė buvo įsukta. Spalio 11 d. elektrikas susuko paskutines lemputes, atsakovė jį samdė. Spalio 11 d. darbų vadovas norėjo ieškoti kompromiso ir sutvarkyti, kas blogai, bet atsakovė neįvardijo. Atsakovė atvažiuodavo kiekvieną dieną, kai pasidarė virtuvę, jis buvo kiekvieną dieną, kai ji pasakydavo, kad kažkas blogai, pakeisdavo. Kolonos buvo ne taip padarytos, tai sutvarkė, kur įėjimas, iš pradžių nišų norėjo, persigalvojo, jie pakeitė, sutvarkė, kaip ji norėjo. Jokių pykčių nebuvo. Darbai praktiškai pabaigti savaitę prieš spalio 11 d., nes atvažiavo su darbų vadovu iš kito objekto, jų daiktai buvo išvežti, tik ventiliatorius paliktas. Dažniausiai dirbo keturiese, o paskutinėmis dienomis ir penkiese, šešiese. Kai būdavo nusiskundimų dėl darbų, tai pataisydavo iš karto. Nebuvo, kad objekte darbo dienomis nebūtų nei vieno darbuotojo (b. l. 146-147).

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Ginčo esmė. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, vykdant rangos sutartį. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas nevykdo rangos sutartimi prisiimtos pareigos sumokėti už atliktus darbus. Atsakovas priešieškiniu įrodinėja, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai, pažeidžiant sutartyje numatytus terminus, taip pat įrodinėja, jog dėl netinkamo ir nesavalaikio darbų atlikimo, atsakovas patyrė nuostolių. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atliktų darbų kokybės ir terminų. Atsakovas neginčijo ieškovo reikalaujamos priteisti sumos už atliktus darbus dydžio, išskyrus skolos dalį dėl apskaičiuoto PVM.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl šalių sudarytos rangos sutarties kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus, kuriame reglamentuojami rangos teisiniai santykiai, antrajame skirsnyje išskiriamas vartojimo rangos institutas (CK 6.672–6.680 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nors rangos sutartis buvo sudaryta tarp fizinio ir juridinio asmens, tačiau darbai buvo atlikti siekiant tenkinti ne asmeninius ar šeimos poreikius, o siekiant vystyti kavinės veiklą. Aplinkybės, jog aptariamose patalpose buvo remontuojamos, siekiant atidaryti kavinę, šalys neginčijo, be to, šia aplinkybę pagrindžia pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei šalių paaiškinimai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 53-54, 74, 89, 146-147, 154-155). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė nagrinėjamu atveju netaikytina.

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Kaip jau minėta, vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė nagrinėjamu atveju netaikytina, todėl šioje byloje teismas neturi pareigos būti aktyvus, rinkti įrodymų savo iniciatyva, juo labiau, kad šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų. Apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė šalims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieškinyje ar atsikirtimuose nurodytas aplinkybes (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas 178 straipsnis) (b. l. 111-112).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp IĮ „Kralia“ ir L. S. 2013-09-06 buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis) bei darbų atlikimo sąmata – 18786,46 Lt, galutinė šalių suderinta suma – 13500 Lt (b. l. 10-14, 150). Ginčo dėl darbų atlikimo kainos (13500 Lt), ranka įrašytos į darbų atlikimo sąmatą, tarp šalių nekilo. Atsakovė ieškovui sumokėjo 4000,00 Lt avansą (b. l. 18). Pagal Rangos sutartį šalys susitarė darbus užbaigti iki 2013-09-23 (Rangos sutarties 3.1. punktas). 2013-09-27 tarp šalių pasirašyta atliktų papildomų darbų sąmata bei atsakovė ieškovui sumokėjo 5000,00 Lt (b. l. 150). Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog 5000,00 Lt priėmimo kvitai buvo ieškovo pasirašyti 2013-09-17 ir 2013-10-03 (b. l. 18 149), taip pat ant Rangos sutarties priedo Nr. 1 nurodyta, jog ieškovas iš atsakovo gavo 5000 Lt (b. l. 150). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino (CPK 186 straipsnis), jog per klaidą pridėjo ne tą pinigų priėmimo kvitą Nr. 0153 (b. l. 18), kadangi tokią pačią sumą atsakovei turėjo sumokėti vykdant kitą sutartį, o turėjo būti pridėtas pinigų priėmimo kvitas Nr. 0159 (b. l. 149). Nors pinigų priėmimo kvituose nėra mokėtojo parašo, o ir pinigų priėmimo datos, nurodytos pinigų priėmimo kvite Nr. 0159 (b. l. 149) ir ant Rangos sutarties priedo Nr. 1 nesutampa, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės yra nėra teisiškai reikšmingos, kadangi šalys iš esmės neginčijo, jog ieškovui už atliktus darbus buvo sumokėti 9000 Lt (4000+5000), o 5000 Lt sumokėjimo data laikytina ta, kuri nurodyta ant Rangos sutarties priedo Nr. 1, t. y. 2013-10-26 (b. l. 150). 2013-10-11 parengtas, tačiau šalių nepasirašytas Darbų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame atsakovė nurodė, jog pažada iki 2013-10-11 pristatyti neatliktų darbų aktą (b. l. 14). 2013-10-16 raštu informavo ieškovą, jog sutartį nutraukia dėl netinkamo darbų atlikimo, be to, nurodė, jog darbus vertina nepriklausomi statybos darbų ekspertai bei užsakovas skaičiuoja nuostolius (b. l. 15). 2013-10-10 sudarytas antstolės D. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/13/57F (toliau – Konstatavimo protokolas) (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šalių sudarytos Rangos sutarties 6.2 punkte numatyta, kad atsakovas ieškovui sumoka 4000 Lt avansą, likusi suma sumokama po perdavimo – priėmimo akto pasirašymo (Rangos sutarties 6.1. punktas) Rangos sutarties 5.4 punkte numatyta, kad darbų priėmimo rezultatai įforminami darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas, taip pat, šalys sutarė, jog akte turi būti aptarti užsakovo nustatyti darbų defektai (jei tokių yra). Nustatęs priimtų darbų kokybės neatitikimų, užsakovas savo nuožiūra turi teisę reikalauti iš rangovo, pirma, sumažinti darbų kainą; antra, neatlygintinai per protingą terminą pašalinti trūkumus (Rangos sutarties 5.4.-5.5. punktai).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pagal Rangos sutartį atliktų darbų kokybės. Todėl atsakovė atsisakė sumokėti likusią skolos dalį. Šias aplinkybes atsakovė iš esmės įrodinėja Konstatavimo protokolu (b. l. 117) bei A. Š. įmonės „Aulė“ atliktais darbais (b. l. 47-52, 134). Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo darbų atlikimo fakto bei neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti likusią skolos dalį:

Pirma, Konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės savaime neįrodo Rangos sutarties pažeidimo fakto, kadangi Faktinių aplinkybių konstatavo protokolo paskirtis užfiksuoti esamą padėtį, o ne konstatuoti sutarties vykdymo ar nevykdymo faktą (CPK 635 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo faktas gali būti nustatytas tik įvertinus rangos sutartyje šalių aptartą darbų apimtį bei faktiškai atliktus darbus, o antstolis, suteikdamas faktinių aplinkybių konstatavo paslaugas, tokių vertinimu neatlieka, o ir negali atlikti, kadangi būtų paneigta faktinių aplinkybių konstatavimo paskirtis. Todėl antstolio faktinių aplinkybių protokole pateiktas tam tikrų užfiksuotų aplinkybių vertinimas (Grindų danga sukarpyta dalimis, tačiau turėjo būti trys dalys; neužbaigti apdailos darbai; tualeto durys įstatytos ne tos; Baltos durys neuždažytos; patalpose išvedžiota elektra, panaudojant viršutinius lovelius, kai jie turi būti viduje; tualete matyti kanalizacijos vamzdis nepaslėptas; bendra patalpų būklė nėra tinkama eksploatacijai), nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas bei neįrodo prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Pažymėtina tai, kad atsakovė iš esmė neneigė aplinkybės, jog prie Rangos sutarties prieduose nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau teigia, jog darbai atlikti netinkamai, nekokybiškai, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurių pagristų atsakovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o apsiribojo subjektyviu situacijos vertinimu, interpretavimu. Be to, pranešime apie sutarties nutraukimą, nurodė, jog atliktus darbus vertina nepriklausomi statybos darbų ekspertai (b. l. 15), tačiau nepateikė nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

Antra, Konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės, kad lauko stogas nėra pakeistas, patalpose nepakabinti šviestuvai, baltos durys neuždažytos, nagrinėjamu atveju taip pat nėra reikšmingos, kadangi iš Rangos sutarties priedų matyti, jog šalys dėl minėtų darbų nebuvo sutarusios (b. l. 12-13).

Trečia, Konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės dėl nesutvarkytos elektros, taip pat nesudaro pagrindo konstatuotų šių darbų netinkamo atlikimo fakto, kadangi pati atsakovė 2013-09-27, pasirašydama papildomai atliktų darbų sąmatą, patvirtino, jog darbai, įskaitant elektros darbus, trifazio išvedimą, atlikti tinkamai. Aplinkybės, jog pasirašant pastarąjį aktą jau buvo atlikti papildomi darbai, atsakovas neginčijo (b. l. 146-147; 154-155).

Ketvirta, Konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, jog patalpų sienose matyti užtaisymo žymės, nelygumai, skirtingos sienos struktūros, sienos dėmėtos, nėra grindjuosčių, tarpų tarp plytelių nelygumai, viena vertus, nėra smulkiai aprašytos, kaip to reikalauja CPK 635 straipsnio 1 dalis, kita vertus, užfiksuotos aplinkybės dėl dėmių, nelygumų (ir kt.) galėtų sudaryti pagrindą spręsti dėl atliktų darbų trūkumų. Tačiau tokių trūkumų šalinimo tvarką šalys aptarė Rangos sutartyje, kurios šalys įsipareigojo laikytis. Be to, nemažiau svarbus tokio pobūdžio bylose tarpusavio bendradarbiavimas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiaudamos šalys turi galimybę išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė Rangos sutartyje aptartos trūkumų šalinimo tvarkos (Rangos sutarties 5.4.-5.5. punktai) bei neįrodė, kad Rangos sutarties vykdymo metu tinkamai bendradarbiavo. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog vykdant rangos sutartį, atsakovė būtų žodžiu ar raštu reiškusi pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo, priešingai, iš byloje esančio Rangos sutarties priedo, matyti, jog atsakovė pasirašė papildomai atliktų darbų sąmatą bei papildomai sumokėjo ieškovui 5000,00 Lt. Vien atsakovės paaiškinimai, jog Rangos sutarties vykdymo metu buvo reiškusi žodines pastabas dėl atliekamų darbų kokybės, savaime neįrodo netinkamų darbų atlikimo fakto, kadangi, atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl nesant kitų objektyvių duomenų, teismas negali daryti išvados, jog atsakovė laikėsi Rangos sutartyje aptartos trūkumų šalinimo tvarkos bei bendradarbiavo su ieškovu, juo labiau, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, jog atsakovė, 2013-09-27 pasirašydama papildomai atliktų darbų sąmatą, jokių pretenzijų neturėjo (b. l. 13). Pažymėtina ir tai, kad iš Verslo vystymo ir paslaugų teikimo sutarties, matyti, jog atsakovė turi daugiau nei 15 metų patirtį kavinių ir maitinimo verslo srityje, buvo įmonės vadovė (b. l. 53-54, 123-130), o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, jog nevykdydama bendradarbiavimo pareigos bei nesilaikydama Rangos sutartyje aptartos trūkumų šalinimo tvarkos, prisiima neigiamų pasekmių riziką. Todėl atsakovės atsisakymas vykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nenurodant darbų atlikimo trūkumų Rangos sutartyje aptartą tvarka, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Aplinkybė, kuria patvirtino tiek liudytojas, tiek atsakovė, jog 2013-10-11 atvykus į kavinės patalpas ieškovė bei jos sūnus reiškė pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, teismo vertinimu, neįrodo, jog atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, kadangi apie darbų trūkumus atsakovė turėjo informuoti ieškovą nedelsiant nuo jų atsiradimo momento (sutarties vykdymo metu), juo labiau, kad trūkumai, kuriuo nurodė atsakovė, išoriškai galėjo ir turėjo būti matomi, be to, trūkumų nenurodė ir per papildomą terminą (b. l. 14).

Penkta, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog 2013-10-16 tarp atsakovės ir A. Š. įmonės „Aulė“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis, sudaryta darbų sąmata bei atsakovė sumokėjo už atliktus darbus (b. l. 47-51, 134). Teismo vertinimu, A. Š. įmonės „Aulė“ sudaryta darbų sąmata ir joje nurodyti darbai, savaime neįrodo fakto, jog nurodyti darbai buvo skirti ieškovo padarytiems trūkumams šalinti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tarp ieškovo ir A. Š. įmonės „Aulė“ atliktų darbų yra priežastinis ryšis, be to, atsakovė nepateikė konkrečių darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, darbų sąmatoje numatyti darbai („elektros darbai, trifazio išvedimas“) sutampa su darbais, kurie buvo atlikti iki Rangos sutarties 2013-09-27 priedo pasirašymo dienos ir kurių atlikimo faktą patvirtino atsakovė, pasirašydama ant Rangos sutarties 2013-09-27 priedo, nenurodydama jokių trūkumų (b. l. 13). Aplinkybės, jog 2013-09-27 pasirašant Rangos sutarties priedą, buvo atlikti jame nurodyti darbai, neginčijo pati atsakovė bei jos atstovas (b. l. ). Be to, A. Š. įmonės „Aulė“ sudarytoje sąmatoje nurodytas tualeto durų įstatymas, tačiau iš rangos sutarties priedų matyti, jog dėl tokių darbų šalys nebuvo sutarusios (b. l. 12-13), o tai galėjo sąlygoti kitų darbų nurodytų darbų sąmatoje atlikimą – sienų skylių taisymą, tarpų užglaistymą (b. l. 51). Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė sudarė sutartį, siekiant atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo aptartį su ieškovu. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kokios plytelės ieškovas nebuvo tinkamai paklojęs, kurias reikėjo keisti, ar kloti naujas, o apsiribojo abstrakčiu nurodymu, jog jos netenkino darbų kokybė, o ir iš Konstatavimo protokolo bei pridėtų nuotraukų (b. l. 117), teismas negali daryti išvados, jog plytelės nebuvo suklijuotos ar suklijuotos netinkamai, taip pat išvados, jog reikėjo montuoti ir demontuoti gipso kartono plokštes. Kita vertus, atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl darbų kainos sumažinimo, kaip to reikalavo Rangos sutarties 5.5.1. punktas.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, taip pat įrodinėjo, jog ieškovas praleido darbų atlikimo terminus. Su šiais atsakovės argumentais teismas taip pat nesutinka. Rangos sutartyje šalys sutarė, jog darbai turi būti atlikti iki rugsėjo 23 d. (b. l. 10). Remiantis šalių paaiškinimais byloje nustatyta, jog pradėjus vykdyti sutartį, atsirado poreikis atlikti papildomus darbus, kuriuos ieškovas atliko, o atsakovas juo priėmė, 2013-09-27 pasirašydamas priedą prie sutarties dėl atliktų papildomų darbų (b. l. 13). Taigi, byloje nenustačius, jog atsakovė buvo reiškusi pretenzijas dėl darbų atlikimo trūkumų bei vėlavimo atlikti darbus, priešingai, esant nustatytoms aplinkybėms, jog buvo atsiradęs poreikis atlikti papildomus darbus, kuriems atsakovė neprieštaravo bei aplinkybėms, jog Rangos sutarties priedas (b. l. 13) buvo pasirašytas po Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, nenurodant jokių pretenzijų, teismas sprendžia, jog atsakovas iš esmės sutiko, jog darbai būtų atlikti vėliau, nei numatyta Rangos sutarties 3.1 punkte. Pati atsakovė, duodama paaiškinimus nurodė, jog jai buvo svarbu, kad darbai būtų pabaigti iki 2013-10-01 (b. l. 154-155), šią aplinkybę taip pat nurodė procesiniuose dokumentuose (b. l. 42). Taigi, patį faktą, jog darbai galėjo būti atlikti ir vėliau, nei šalys buvo sutarusios Rangos sutartyje, patvirtino pati atsakovė. Ieškovė, duodama paaiškinimus nurodė, jog atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, atsakovė prašė, kad darbai būtų pabaigti iki 2013-10-10. Atsakovė papildomai nurodė, jog 2013-10-10 pakvietė antstolį, tam, kad jis užfiksuotų atliktus darbus, kuriuo norėjo priduoti ieškovas. Taigi, šalių paaiškinimai prieštaringi, todėl remiantis vien jais teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl šalių sutartos galutinės darbų atlikimo datos. Tačiau įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, ypač tai, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties vykdymo laikotarpiu buvo reiškusi pretenzijas dėl darbų atlikimo terminų, taip pat tai, kad po darbų atlikimo termino buvo pasirašytas Rangos sutarties priedas dėl papildomų darbų atlikimo, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsiradus papildomų darbų poreikiui, šalys iš esmės sutarė pratęsti darbų atlikimo terminus iki 2013-10-10. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovas 2013-10-11 buvo atvykęs pas atsakovą pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovas nepažeidė darbų atlikimo termino, o terminas pratęsimas iš esmės atitiko šalių valią ir ketinimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12329,90 Lt skolą už atliktus darbas, iš jų 10190,00 Lt skolą (13500+5690-5000-4000=10190) plius 2139,90 Lt PVM. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 2139,90 Lt skolos dalį. Iš byloje esančio Rangos sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog galutinė darbų atlikimo suma 18786,46 Lt (15526 plius 3260,46 PVM). Taigi šalys sutarė, jog į galutinę darbų atlikimo kainą bus įskaitomas ir PVM. Remiantis byloje pateiktais šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui padarius nuolaidą, šalys sutarė dėl 13500 Lt darbų atlikimo kainos, kurią patvirtina Rangos sutarties priede Nr. 1 ranka padarytas įrašas – „viso 13500 lt“ ir kurio šalys neginčijo (b. l. 12, 150). Tokiu atveju spręstina, jog į 13500 Lt sumą įskaitytas ir PVM. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog Rangos sutartį ieškovas sudarė prisijungimo būdu, nekilo, todėl Rangos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusio atsakovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog ieškovo atlikti darbai atitiko Rangos sutarties sąlygas, normalią nusistovėjusią praktiką ir standartus, nepažeidžiant jų atlikimo terminų. Atsakovės nurodytos aplinkybės neleidžia daryti priešingą išvadą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą už atlikus statybos darbus iš dalies pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.644 straipsnis, Rangos sutarties 6 punktas). Iš atsakovo ieškovo naudai priteitina 10190 Lt skolos už atliktus darbus, likusioje dalyje reikalavimas atmestinas. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, priešingai, byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pati atsakovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nesilaikė Rangos sutartyje aptartos darbų atlikimo trūkumų šalinimo tvarkos bei netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, todėl neturi teisės atsisakyti vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus.

Dėl delspinigių priteisimo.

Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti 1208,33 Lt dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Visų pirma, ieškovo prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną, atitinka 73 procentus metinių palūkanų. Antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių atsakovui netinkamai vykdant prievolę sumokėti už perduotas realizavimui prekes. Trečia, pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsakovas iš viso ieškovui turėjo sumokėti 10190 Lt. Prašomi priteisti delspinigiai 1208,33 Lt sudaro daugiau nei aštuntadalį atsakovo skolos ieškovui, o netesybomis turi būti siekiama kompensuoti nuostolius, o ne bausti ir tai negali būti priemonė praturtėti kitos šalies sąskaita. Pažymėtina, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tačiau netesybos neturi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigiama netesybų esmė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomai įvertinus prievolių praleidimo terminus bei vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ieškovui priteistinos netesybos mažintinos iki 0,1 procento dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. iki 499,31 Lt (10 190 Lt x 0,1 proc. x 49 d. = 499,31 Lt).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 26964,76 Lt nuostolių. Tokį reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad ieškovas pažeidė Rangos sutarties nuostatas, todėl turėtų atlyginti atsakovo patirtus nuostoliu dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo.

Šiame sprendime teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis priėjo išvados, kad Rangos sutarties ieškovas nepažeidė, priešingai, padarė išvadą, jog pats atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos bei nesilaikė Rangos sutartyje aptartos darbų atlikimo trūkumų šalinimo tvarkos, todėl jų nekartoja. Tokiu atveju, atsakovui neįrodžius ieškovo veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, savaime yra pagrindas atmesti atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).

Papildomai teismas pažymi, jog atsakovas taip pat neįrodė patirtos žalos dydžio. 2013-10-16 tarp atsakovės ir A. Š. įmonės „Aulė“ pasirašyta Statybos rangos sutartis bei pateikta sudaryta darbų sąmata (b. l. 47-51), remiantis aukščiau nurodytais argumentais, kurių teismas nekartoja, savaime neįrodo, jog minėti darbai buvo atlikti siekiant pašalinti ieškovo darbų trūkumus. Taip pat ieškovas neįrodė tariamai patirtų 20 000 nuostolių dydžio dėl nesavalaikio darbų atlikimo, kadangi, pirma, byloje nustatyta, darbų atlikimo termino nukėlimas atitiko šalių valią ir ketinimus; antra, atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtent tokią sumą sumokėjo UAB „Pietausim.lt“; trečia, 20000,00 Lt baudos dydis, numatytas Verslo vystymo paslaugų teikimo sutartyje (b. l. 53-54), įvertinus paslaugos kainą (30000 Lt), akivaizdžiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl vien ta aplinkybė, jog sutartyje buvo aptartas toks baudos dydis, savaime nesudaro pagrindo jį priteisti. Atsakovas, prisiimdamas pareigą mokėti aiškiai nepagrįstą baudos dydį, elgėsi neprotingai, todėl iš to kylančios pasekmės tenka pačiam atsakovui; ketvirta, Verslo vystymo paslaugų teikimo sutartyje buvo numatyta 20000 Lt bauda už kiekvieną uždelstą mėnesį, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, o ir neįrodinėjo, jog ieškovas mėnesį laiko vėlavo atlikti darbus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos), būtinų civilinei atsakomybei kilti, todėl priešieškinis atmestinas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimų suma 13 538,23 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 10 689,31 Lt, atmestų – 2 848,92 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 78,96 proc., atmestų – 21,04 proc. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau ieškovas nėra pateikęs įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, todėl teismas dėl jų atlyginimo nepasisako. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo 406,00 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina žyminio mokesčio dalis proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 320,58 Lt (406 Lt x 78,96 proc.).

Iš ieškovo atsakovo naudai priteisina jo patirtų išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Atmetus priešieškinį, žyminis mokestis nepriteistinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas patyrė 3993,00 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 151-152). PVM sąskaitoje – faktūroje nėra detalizuotas nurodytos sumos pagrindimas, t.y. nėra nurodyta, kokias išlaidas atsakovas patyrė rengdamas atsiliepimą į ieškinį ir kokias priešieškinį, todėl atsižvelgiantį į tai, kad priešieškinis atmestas, prašoma priteisti suma dalintina pusiau, t. y. prašymas dėl 1996,50 netenkintinas (3993/2). Iš ieškovo atsakovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai – 420,06 Lt (1996,50 Lt x 21,04 proc.).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 29,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai neviršija 10 Lt, iš ieškovo nepriteisina jam tenkanti mokėti išlaidų dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš atsakovo priteistina jam tenkanti mokėti išlaidų dalis, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai – 23,26 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo IĮ „Kralia“, juridinio asmens kodas 300662966, naudai 10190,00 Lt (2951,23 eurų) skolos, 499,31 Lt (144,61 eurų) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 10 689,31 Lt (3095,84 eurų) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2013-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 320,58 Lt (92,85 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo IĮ „Kralia“, juridinio asmens kodas 300662966, atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 420,06 Lt (121,66 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza