- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2-174-730/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Liucija Bagačiovienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Dovilei Dambrauskaitei, Ritai Grišiūtei, Kristinai Stankevičiūtei, Eglei Končiūtei, Simonai Šukytei, Ugnei Martinauskaiatei, dalyvaujant ieškovės įstatyminei atstovei D. S., atstovės advokatei Liucijai Bagačiovienei, atsakovui L. S., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės M. S., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. S., ieškinį atsakovui L. S. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir atsakovo L. S. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo, išlaikymo įskaitymo, trečiasis asmuo A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
byloje buvo nagrinėjamas ieškovės (patikslintas) ieškinys atsakovui dėl naudojimosi butu (priteisto nepilnametei dukrai M. S. išlaikymo forma) tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinis (patikslintas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo, išlaikymo įskaitymo.
Ieškovė reiškė reikalavimus nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nustatant ieškovei teisę naudotis 12,17 kv.m. ploto vienu kambariu, plane pažymėtu 7 - 6; nustatant atsakovui teisę naudotis dviem kambariais, 10,17 kv.m. ploto, plane pažymėtu indeksu 7 - 5 ir 17,48 kv.m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 7 – 8 iš viso 27,65 kv.m. ploto; nustatant teisę bendro naudojimosi patalpomis plane pažymėtomis indeksais 7 – 7 virtuve, 7 – 1 koridoriumi, 7 – 2 tualetu, 7 – 3 vonia, 7 - 4 sandėliuku naudotis kartu su atsakovu bendrai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – nenustačius naudojimosi butu tvarkos ieškovė negali įgyvendinti savo teisių, tai yra naudotis jai priteistu turtu (b.l. 114-115, 1 tomas).
Atsakovas teismu nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį (patikslintą) nepateikė.
Atsakovas reiškė reikalavimus – pakeisti 2002-03-12 sprendimu priteistą išlaikymą turtu į išlaikymą po 150,00 Lt periodinėmis išmokomis iki ieškinio padavimo dienos, laikyti, kad ieškovei sumokėta 10000,00 Lt suma yra sumokėtas išlaikymas periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2007-09-31 ir kad atsakovas yra skolingas už nesumokėtą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2007-10-01 iki priešieškinio padavimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nenustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir pripažinti turtą atsakovo asmenine nuosavybe, nepripažinus turto asmenine atsakovo nuosavybe, laikyti, kad ieškovei tenkanti turto dalis mažinama iki 1/10 dėl nekilnojamojo turto padidinimo atsakovo lėšomis, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – ieškovė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m. nemoka buto išlaikymo išlaidų, yra skolinga 2386,20 Lt už komunalinius mokesčius. Atsakovas jau sumokėjo ieškovės išlaikymui 10000,00 Lt sumą, todėl jai priteisto išlaikymo suma turi būti sumažinta. Atsakovas savo lėšomis atliko buto kapitalinį remontą, patyrė 110606,40 Lt išlaidų. Po buto remonto, jo vertė padidėjo. Iš atsakovo buvo priteista 30600,00 Lt išlaikymo suma, atskaičius ieškovei pervestą 10000,00 Lt išlaikymo dalį, ieškovei pagal šių metų buto vertę nuosavybės teise turi priklausyti 1/10 dalis buto, ne 3/10. Ieškovė niekada bute, esančiame (duomenys neskelbtini) negyveno, butu naudojasi atsakovas su žmona ir nepilnamečiais vaikais, ieškovė gyvena su motina, kuriai nuosavybės teise priklauso dar du butai (b.l. 105-107, 2 tomas).
Atsiliepimas
Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (patikslintą), kuriuo prašo priešieškinio netenkinti. Ieškovės nesutikimo su priešieškiniu motyvų esmė – priešieškinis yra neaiškus, netikslus, nesuprantamas, nepagrįstas jokiais įrodymais (b.l. 167-168, 2 tomas).
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, kurio prašo ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti. Nesutikimo su ieškiniu motyvais nurodytos aplinkybės, kad atsakovo šeiminė ir turtinė padėtis yra pasikeitusi. Atsakovas yra sukūręs naują šeimą, turi dar du nepilnamečius vaikus, kartu su šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas mažas, naudingas plotas 39,82 kv.m. nustačius naudojimosi butu tvarką ir galimai atsikėlus gyventi kitiems asmenims bus pažeista vaikų įprasta aplinka, tikėtina, kad mažamečiai patirs psichologinę įtampą (b.l. 111-112, 173, 2 tomas).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant bylą teisme, ieškovės atstovės ieškinį palaikė, priešieškinio nepripažino, atsakovas priešieškinį palaikė, ieškinio nepripažino.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo L. S., ir ieškovės įstatyminės atstovės D. S. dukra (b.t.1, b.l. 7).
2002-03-12 sprendimu iš atsakovo ieškovės išlaikymui priteista 3/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.t.1, b.l. 7, b.t.2, b.l. 37-40). Atsakovas su trečiuoju asmeniu A. S. sudarė santuoką, turi du nepilnamečius vaikus: R. S. ir H. S. (b.t. 1, b.l. 169, 198). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 100 akcijų, 100 balsų, tai yra 100 procentų (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo (b.t. 2, b.l. 110). Atsakovas VSDFV duomenimis nedirba (b.t. 1, b.l. 152, b.t. 2, b.l. 43,82), byloje duomenų, kad šiuo metu yra įregistruotas kaip darbo ieškantis, nėra (b.l. 43, 2 tomas). Trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama vidutiniškai 400,00 Lt dydžio išmoka (b.l. 89-91, 2 tomas). Atsakovui nuosavybės teise priklauso – 7/10 dalys 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.t.1, b.l. 5, 9, 23, b.t.2, b.l. 41, 96), kuriame gyvena atsakovas su šeima, kito registruotino nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto atsakovas, trečiasis asmuo neturi.
Ieškovės įstatyminė atstovė turi nuosavybės teise 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 97). Nuo 2007-08-06 iki 2011-10-04 ieškovės įstatyminei atstovei priklausė 0,0364 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), ieškovės įstatyminė atstovė nuo 2010-02-04 buvo sudariusi nurodyto žemės sklypo nuomos sutartį (b.t. 2, b.l. 98-99). Ieškovės įstatyminės atstovės pajamas sudaro 800,00 Lt gaunamas darbo užmokestis (b.t.2, b.l. 86, 116), už sūnų K. S. 2011-05-25 Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimu paskirta 195,00 Lt dydžio išmoka (b.t. 2, b.l. 115), mokama 97,88 Lt socialinė pašalpa (b.t. 2, b.l. 114). Pagal antstolės Marijos Trijonės pažymą, atsakovas savo nepilnamečiui sūnui K.S. išlaikymą moka nereguliariai, yra susidaręs 15162,54 Lt įsiskolinimas (b.t. 2, b.l. 105). Ieškovės įstatyminė atstovė moka buto 3/10 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas (b.t. 1, b.l. 187-197, b.t.2, b.l. 144-162), įmokos mokamos nereguliariai, buvo susidarę įsiskolinimai, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas (b.l. 108 - 109, 146-162, 2 tomas)
Pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo (LAT 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2009). CK 3.196 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme numatytomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) išlaikymo formomis.
Atsakovas reikalavimą pakeisti išlaikymo formą ieškovei tam tikru turtu į išlaikymo formą periodinėmis išmokomis grindžia iš esmės pasikeitusia jo turtine padėtimi.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas negali būti suprantamas tik tiesiogiai kaip jų gaunamų pajamų, turto sudėties pasikeitimas, tai yra, jei tėvai tampa bedarbiais, nedarbingais, tačiau ir kitokio pobūdžio aplinkybės –jei gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 14 punktas).
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas po 2002-03-12 teismo sprendimo priteisti ieškovei išlaikymą tam tikru turtu, tai yra atsakovui nuosavybės teise priklausančio 3/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu ir santuokoje gimė du vaikai. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas įgijo pareigą teikti šiems vaikams išlaikymą. Kadangi šie nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu, todėl į atsakovo šių vaikų tenkančio išlaikymo dalį įskaitytinas tinkamo būsto vaikui suteikimas. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Atsakovas, trečiasis asmuo kito nekilnojamojo turto, kuriame turėtų galimybę gyventi šie vaikai, neturi. Šias aplinkybes teismas vertina, kaip pagrindžiančias iš esmės pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį.
Teismų praktikoje nustatyta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą ir konkretų išlaikymui priteistiną turtą, turi surasti vaiko interesų ir tėvo (motinos) bei jo visos šeimos interesų pusiausvyrą, remtis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (LAT senato nutarimo 2005-06-23 Nr. 54 12 punktas).
Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, kurioje turi du mažamečius vaikus, išlaikymo formos nustatymas dalimi buto, kurioje gyvena atsakovas su šeima, neatitiktų atsakovo šeimos interesų. Be to, atsakovas su dukra nebendrauja, tarp atsakovo ir ieškovės įstatyminės atstovės, teismo nuomone, yra aštrus santykių konfliktas, esant nustatytai išlaikymo formai buto dalimi, įstatyminei atstovei tvarkant buto dalį uzufrukto teise, būtų sudarytos papildomos sąlygos konfliktuoti, kas neatitiktų nei atsakovo šeimos, nei ieškovės interesų. Esant išlaikymo formai buto dalimi, faktiškai tenkinti ieškovės poreikių bet kokia forma nėra galimybės, nes objektyviai tikimybė parduoti 3/10 buto dalis, išnuomoti, kitokiu būdu buto dalį realizuoti, mažai tikėtina. Priešingai, buto dalies išlaikymas yra susijęs su papildomomis išlaidomis, išlaikant ieškovei priklausančią buto dalį. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės pajamos yra tik minimalaus dydžio darbo užmokestis, socialinės išmokos, mokesčiai, susiję su buto dalies išlaikymu buvo mokami nereguliariai, buvo susidarę pakankamai dideli įsiskolinimai, dėl to buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad išlaikymo forma buto dalimi neatitinka tiek ieškovės, tiek jos įstatyminės atstovės interesų, nes lėšos, kurios skiriamos buto dalies išlaikymui, galėtų būti skiriamos ieškovės interesams tenkinti. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės teisė į būstą yra užtikrinta jos įstatyminės atstovės, todėl būtinumo turėti ieškovei gyvenamąją patalpą nėra.
Tuo pagrindu, jog teismo nuomone, iš esmės yra pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis, priteisto ieškovei išlaikymo forma buto dalimi neatitinka tiek atsakovo šeimos, tiek ieškovės interesų, pripažįstama, kad yra pagrindas pakeisti 2002-03-12 sprendimu ieškovei priteistą išlaikymo formą.
Nagrinėdamas šeimos santykių bylą teismas yra aktyvus – jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-653). Teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl ieškovės išlaikymo formos, išlaikymo dydžio, siekdamas apsaugoti ieškovės interesus, vadovaujasi šia teismui suteikta teise.
Pripažįstama, kad yra pagrindas ieškovei priteisti išlaikymą keliomis formomis: konkrečia pinigų suma ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Teismas laiko, kad pakeitus išlaikymo įsiskolinimą buto dalimi, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2002-03-12 iki ieškovo ieškinio teismui dėl išlaikymo dydžio ir formos pateikimo 2011-08-29 (b.l. 36, 2 tomas), kurį yra pagrindas priteisti konkrečia pinigų suma. Teismo 2002-03-12 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis yra 150,00 Lt kiekvieną mėnesį. Teismas laiko, kad iki atsakovo ieškinio dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo teismui padavimo dienos (2011-08-29), teismas neturi pagrindo jo padidinti, kadangi ieškovė nebuvo informavusi atsakovą apie būtinumą teikti šalių nepilnametei dukrai didesnio dydžio išlaikymą, atsakovas neinformavo ieškovės apie išlaikymo dydžio ar formos pakeitimą (CK 3.200 straipsnis), todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas ieškovei konkrečia pinigų suma sudaro 17025,00 Lt (113 mėnesių x 150,00 Lt + 75,00 Lt).
Pripažįstama, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovės išlaikymui 10000,00 Lt už laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2007-09-31, todėl šios sumos nėra pagrindo įskaičiuoti į išlaikymo įsiskolinimą ieškovei (b.l. 95-96, 1 tomas), todėl netenkintinas atsakovo reikalavimas 10000,00 Lt įskaityti į ieškovės išlaikymo įsiskolinimą. Teismas šią išvadą daro vertindamas sekančias aplinkybes. Ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad atsakovas jo nurodomą 10000,00 Lt sumą sumokėjo kaip šalių sūnaus K.S. išlaikymo įsiskolinimą, antstolė šia suma sumažino atsakovo sūnaus K.S. išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 95-96, 1 tomas, 185, 2 tomas). Atsakovas iš esmės šią aplinkybę pripažino, tačiau jis su tokiais antstolės veiksmais nesutinka (b.l. 102, 187, 2 tomas). Atsakovas antstolės veiksmų civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka neapskundė, jie nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, todėl teismas neturi pagrindo išvadai padaryti, kad tokiu būdu atsakovas teikė išlaikymą ne sūnui K.S., o ieškovei – dukrai M.S..
Sprendžiant dėl išlaikymo formos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau šis principas nereiškia, kad tėvai, neturintys turto ar negaunantys oficialių pajamų arba gaunantys labai mažas pajamas, atleisti nuo atsakomybės materialiai išlaikyti savo vaikus tenkinant bent minimaliausius jų poreikius. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Pripažįstama, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog būtiniems ieškovės poreikiams patenkinti yra reikalingos išlaidos per mėnesį 1206,60 Lt (b.l. 127, 2 tomas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog kiekvieną mėnesį yra būtina įsigyti mokyklinių prekių už 40,00 Lt, jog ieškovė užsiima užklasine veikla, kuriai yra reikalinga skirti kiekvieną mėnesį 30,00 Lt. Teismo nuomone, nėra protingos išlaidos kiekvieną mėnesį 100,00 Lt kultūriniams renginiams, pramogoms, šventėms, savaitgaliams, gimtadieniams. Kadangi keičiama priteisto išlaikymo forma buto dalimi, nebūtinos išlaidos ieškovės buto daliai išlaikyti. Teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vienuolikos metų amžiaus mergaitės poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, nesant specifinių poreikių, vieno mėnesio išlaidos yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800,00 Lt dydžio, taip kaip yra formuojamoje, teismų praktikoje (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ši suma gali būti mažesnė, remiantis jo paaiškinimais, paskaičiavimais, kitų vaikų poreikiams tenkinti jo išleidžiamos išlaidos iš esmės yra tapačios (b.l. 174, 187, 2 tomas).
Teismų praktikoje nustatyta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Sprendžiant dėl šalių dalies dydžio ieškovės išlaikymo prievolėje, vertinant jų turtinę padėtį, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti atsakovui didesnę dalį ieškovės išlaikymo prievolėje, nei yra reiškiamas atsakovo reikalavimas (po 200,00 Lt), ir pripažinti, kad šalių prievolės dalys yra lygios, tai yra po 400,00 Lt. Šalys kito nekilnojamojo turto, išskyrus, kuris yra jų gyvenamoji patalpa neturi, abu be ieškovės, turi išlaikymo prievolę kitiems nepilnamečiams vaikams, atsakovui nuosavybės teise priklauso akcijos, jis yra (duomenys neskelbtini) savininkas. Ieškovė nurodė, kad faktiškai turi galimybę uždirbti daug, tačiau šiais metais yra labai užsiėmusi, todėl dirba už fiksuotą minimalaus dydžio atlyginimą, jai padeda tėvai pensininkai, kurių pensija yra apie 700,00 Lt (b.l. 186, 2 tomas).
Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismo nuomone, atsakovas tokią galimybę turi, o tai, kad jis neteikia priteisto išlaikymo sūnui K.S. ir yra susidaręs įsiskolinimas, teismo nuomone, yra vengimas vykdyti prievolę išlaikyti vaikus, nesant tam objektyvių priežasčių.
Teismas buvo nustatęs atsakovui pareigą pateikti įrodymus apie savo gaunamas pajamas (b.l. 80-81, 2 tomas), atsakovas tokių įrodymų nepateikė, nurodė, kad pragyvena iš santaupų, įrodymų apie turimų santaupų dydį neteiks (b.l. 187, 2 tomas). Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) savininkas, kurioje dirba, tačiau darbo užmokesčio negauna, dabartinė sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, gaunama išmoka yra vidutiniškai 400,00 Lt per mėnesį. 2002-03-12 teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas nedirba ilgą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turi galimybę išlaikyti keturių asmenų šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, įsigyti pakankamai brangiai kainuojančius daiktus, atlikti brangiai kainuojantį buto remontą (b.l. 97-111, 125-132, 1 tomas), su labdaros fondu vykti į ilgalaikes komandiruotes užsienyje, visumoje išvykti į užsienį (b.l. 14, 78-79, 2 tomas), kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog atsakovas pajamų turi pakankamai, tačiau vengia atskleisti realią savo turtinę padėtį. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų.
Vertinant šias aplinkybes apie ieškovo turtinę padėtį, siekiant užtikrinti, jog nebūtų pažeista ieškovės teisė, atsakovui vengiant išlaikymą teikti teismo nustatytomis formomis, tai yra konkrečia pinigų suma ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatytina priverstinė hipoteka iki atsakovas pilnai įvykdys išlaikymo prievolę ieškovei į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.97 straipsnis, 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovui nevykdant teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo, jis bus išieškomas iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi pakeičiama 2002-03-12 teismo sprendimu priteista išlaikymo ieškovei forma, netenkinamas atsakovo reikalavimas dėl išlaikymui tenkančios buto dalies dydžio sumažinimo iki 1/10 ir ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl 3/10 buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 143 straipsnis). Teismas, teismas pakeičiant išlaikymo formą, nesprendžia dėl įstatyminės ieškovės atstovės sumokėtų buto išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo, kadangi pati įstatyminė atstovė nėra bylos šalimi, nėra reiškiamas toks reikalavimas, teismo nuomone, teismas šioje dalyje, neturi teisės viršyti reikalavimų, be to, šalys gali išspręsti ginčą geranoriškai, siekiant išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio buto - esančio (duomenys neskelbtini), areštas iki priverstinės hipotekos įregistravimo (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi, teismo nuomone, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas sprendimo įvykdymas dalyje dėl hipotekos nustatymo. CPK 144 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Įvertinant reikalavimo pobūdį ir aplinkybę, kad byloje yra sprendžiamas ginčas susijęs su nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu, kas turi esminės reikšmės nepilnamečio vaiko interesams, teismo nuomone, šios aplinkybės atitinka viešojo intereso sampratą ir teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo iniciatyva.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Byloje yra rašytinių įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 126,00 Lt žyminio mokesčio (b.t.1, b.l. 16), 2064,94 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.t.2, b.l. 73, 142). Byloje įrodymų apie atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai nėra. Atsakovui 2011-11-30 nutartimi atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Kadangi ieškovės reikalavimas atmestas, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš atsakovo, taip pat nepriteistinas žyminis mokestis atitinkamai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 96 straipsnis). Kadangi atsakovui priteistina suma proporcingai jo atmestų reikalavimų daliai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, yra mažesnė, nei 10,00 Lt, todėl ji nepriteistina (Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pakeisti 2002-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1560¹⁰/2002 ieškovei M. S. iš atsakovo L. S. priteisto išlaikymo formą konkrečiu turtu, tai yra atsakovui L. S. nuosavybės teise priklausančio 3/10 dalimi buto esančio (duomenys neskelbtini), į išlaikymo formas - konkrečia pinigų suma 17025,00 Lt (septyniolika tūkstančių dvidešimt penkis Lt 00 ct) ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) nuo 2011-09-01 iki ieškovės M. S. pilnametystės.
Kitoje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.
Atmesti ieškovės M. S. ieškinį.
Nustatyti ieškovės M. S. išlaikymui iki atsakovo L. S. pilno išlaikymo prievolės įvykdymo (konkrečia pinigų suma 17025,00 Lt ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo 2011-09-01 iki ieškovės M. S. pilnametystės) užtikrinti hipoteką į atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiuo teismo sprendimu nustatytos priverstinės hipotekos įregistravimo.
Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai, sprendimą išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.