- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-575-7751-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties G. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. Z. už tai, kad ji 2008 m. gruodžio 9 d. savo namuose, esančiuose Purvynės kaime, Zarasų rajone, laikė 0,4 litro techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 76,0 %, tokiais veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177² straipsnio 1 dalyje (b. l. 10-11).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos pareigūnas 2009 m. kovo 2 d. nutarimu pripažino G. Z. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177² straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų baudą (b. l. 12).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. Z. skundą, 2010 m. spalio 15 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. kovo 2 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nurodė, kad G. Z. kaltė dėl pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2008 m. gruodžio 10 d. kratos protokolu, Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto 2008 m. gruodžio 19 d. išvada Nr. 140-(10198)-IS1-9619. Nenustatyta, jog etilo alkoholio skiedinys, rastas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens namuose, būtų kito asmens nuosavybė. Teismas vertino, jog V. S. Z. parodymai dėl naminės degtinės priklausymo V. J. B. atitinka kitus byloje esančius įrodymus, tačiau parodymų dalį dėl techninio etilo alkoholio priklausymo V. J. B. atmetė kaip neobjektyvią, duotą tikslu padėti seseriai išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėjo, jog nėra pagrindo tikėti ir G. Z. sūnaus G. Z. 2010 m. spalio 5 d. liudijimais, jog visas kratos metu rastas alkoholis buvo šiuo metu jau mirusio V. J. B.. Tokia G. Z. versija prieštarauja jo paties 2009 m. balandžio 21 d. parodymams ir V. J. B. paaiškinimams (b. l. 70-72).
II.
Apeliaciniu skundu G. Z. prašo Institucijos pareigūno 2009 m. kovo 2 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti, ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad ATPK 177 straipsnis reikalauja nustatyti tyčinę kaltės formą, t. y. administracinę atsakomybę taikantis subjektas privalo įrodyti, jog asmuo žinojo ar galėjo žinoti apie tai, kad laiko draudžiamus alkoholinius gėrimus. Apeliantė neigia, jog turėjo 0,4 litro etilo alkoholio skiedinio. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta įrodymų, kad ji būtų pati laikiusi ar įgijusi skiedinį. Šį skiedinį nusipirko V. J. B. jai nežinant ir tuo metu nesant Purvynės kaime, į kurį ji iš Zarasų atvažiuoja 2-3 kartus per savaitę. V. J. B. laikinai gyveno jai priklausančiame name, jam buvo reikalinga pastovi globa, nes sirgo onkologine liga, ir minėtą skystį naudojo kaip vaistą kompresams daryti, ką jis patvirtino 2008 m. gruodžio 10 d. apklausos metu. Minėti V. J. B. parodymai nėra paneigti, tas pačias aplinkybes nurodė ir V. S. Z.. Apeliantė pažymi, jog V. J. B. nebuvo jai artimas, šiuo vyru rūpinosi sesuo V. S. Z.. G. Z. nurodo negalinti būti atsakinga už V. J. B. įsigyto skiedinio laikymą vien todėl, kad yra namo, kuriame aptiktas šis skystis, savininkė (b. l. 74).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su G. Z. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
G. Z. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 177² straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, t. y. už 0,4 litro techninio etilo alkoholio skiedinio laikymą neturint leidimo, kai tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. bylas: Nr. N9-990/2006, N63?781/2010).
Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino Institucijos pareigūno 2009 m. kovo 2 d. nutarimą pagrįstu ir teisėtu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sprendžia, kad nėra surinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų G. Z. kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigė, kad įsigijo ir laikė 2008 m. gruodžio 10 d. kratos protokole išvardytus 5 butelius skaidraus skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas 2008 m. gruodžio 19 d. išvadoje Nr. 140-(10198)-IS1-9619 identifikavo, jog buteliuose Nr. 1, 2, 3 ir 5 buvo naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 50,0 % – 50,8 %, o taroje Nr. 4 – techninio etilo alkoholio skiedinys, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 76,0 % (b. l. 23-24).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutarimu byloje Nr. II-639-580/2009 patenkino G. Z. skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį (naminės degtinės laikymas), nutraukė. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog G. Z. atliko teisei priešingus veiksmus. V. J. B. paaiškinimus apie tai, kad iš nepažįstamo vyriškio jis įsigijo namų gamybos alkoholinio gėrimo, vertino esant nepaneigtus.
Taigi šių įrodymų visumoje tvirtinti, kad butelis Nr. 4, aptiktas V. J. B. gyvenamajame kambaryje po lova (ikiteisminio tyrimo byla l. 32), priklausė G. Z., būtų neteisinga. Įvertinus tai, kad alkoholinių skysčių rūšiai nustatyti reikalingos specialios mokslo žinios ir tyrimo metodai, neracionalu tikėtis, kad 2008 m. gruodžio 10 d. duodamas paaiškinimus V. J. B. žinojo tikrąją išimtų alkoholio produktų cheminę sudėtį (kalbėdamas sąmoningai išskyrė naminę degtinę ir spiritą). Teisėjų kolegija abejoja ir dėl to, kad aplinkybė, jog butelyje Nr. 4 yra techninio etilo alkoholio skiedinys, įvykio dieną buvo aiški Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato tyrėjui A. B. (nes visų butelių turinys vizualiai atrodė panašus – bespalvis), todėl jis tiksliai ir konkrečiai formulavo klausimus V. J. B. (ikiteisminio tyrimo byla l. 46). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno tiesioginio apeliantės kaltės įrodymo. G. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Zarasų mieste (b. l. 25). 2008 m. gruodžio 10 d. ji nedalyvavo atliekant kratą (ikiteisminio tyrimo byla l. 32). G. Z. ir V. J. B. apklausą tuo pačiu metu (2008 m. gruodžio 10 d., apie 13.10 val.) vykdė du policijos pareigūnai (ikiteisminio tyrimo byla l. 45, 46). Taigi G. Z. neturėjo realios galimybės suderinti pirminių paaiškinimų su V. J. B., kuris iš karto prisipažino dėl pažeidimų. Liudytojų V. S. Z. bei G. Z. parodymai nuosekliai patvirtina faktą, kad visus alkoholio produktus įsigijo ir savo reikmėms faktiškai naudojo V. J. B. (b. l. 65-68). Iš to akivaizdu, jog G. Z. nėra tinkamas teisės pažeidimo, numatyto ATPK 177² straipsnio 1 dalyje, subjektas.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija naikina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūno 2009 m. kovo 2 d. nutarimą ir jį patvirtinusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 177² straipsnio 1 dalį, nutraukia G. Z. veiksmuose nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūno 2009 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. N 398414 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti, ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.