Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.J., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, pastaraisiais metais:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 36 (trisdešimt šešių) parų areštu, vadovaujantis BK 64¹, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 24 (dvidešimt keturių) parų areštas;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 36 (trisdešimt šešių) parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 24 (dvidešimt keturių) parų areštas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 39 (trisdešimt devynių) parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnu, paskirta bausmė sumažinta sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 26 (dvidešimt šešių) parų areštas;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiais bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.20 val. Vinco Kudirkos aikštėje, adresu Gedimino pr. 11A, Vilniuje, veikdamas kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvirai kitų žmonių akivaizdoje paimdami nuo palapinės ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nešdami pagrobė VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ priklausantį generatorių Honda EU20i, 1400 Eur vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą turtą, taip VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ padarydami 1400 Eur žalą.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. sėdėjo ant suoliuko V. Kudirkos aikštėje, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyras, su kuriuo anksčiau yra bendravęs. Jis to vyro tikslesnių duomenų nežino, žino tik, kur gyvena. Tuo metu buvo statomos palapinės ir prie jo priėjęs vyras pamatė generatorių ir pasakė, kad nori jį pavogti. Jis (kaltinamasis) atsisakė tai daryti. Vyras nuėjo iki generatoriaus ir įsidėjo jį į maišelį. Generatorius buvo raudonos spalvos, sunkus. Tai pamačiusi moteris pradėjo sakyti „ką jūs darot“. Jis priėjo prie moters ir paklausė „kas yra“, moteris atsakė, kad jie vagia, tuomet jis apsisuko ir nuėjo į priešingą pusę nei vyras, paėmęs generatorių. Paskui jam paskambino minėtas vyras ir paprašė padėti nunešti generatorių. Jis sutiko, nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, padėjo nunešti generatorių iki apleisto pastato, paskui asmenį paliko. Prie apleisto pastato vyras kažkam skambino ir klausė „ar gali privažiuoti“. Už padėjimą nunešti generatorių jis nieko negavo. Prie apleisto pastato pastebėjo, kad jis yra sekamas vaikino. Galiausiai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis suvokia, kad padėdamas nešti generatorių vykdo vagystę.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. J. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje -rugsėjo pradžioje, apie 13.00 val. ji sėdėjo V. Kudirkos aikštėje ant suoliuko. Prie kito suoliuko pamatė porą vaikinų, kurie jai pasirodė įtartini, kadangi buvo neramūs, vis žvalgėsi, tai atsistodavo, tai atsisėsdavo. Netoli buvo Kraujo centro palapinė. Staiga vaikinai priėjo prie minėtos palapinės, A. J. laikė maišą, o kitas asmuo į jį dėjo generatorių. Ji jiems pasakė „ką jūs darot, ką jūs darot, vagiat“. A. J. ėjo link jos, o kitas vaikinas su generatoriumi maiše bėgo pro prekybos centrą „Gedimino 9“, nusuko link Totorių g. Tada ji apie vagystę informavo Kraujo centro atstovus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, apie 12.00-12.30 val., jis ištraukė du generatorius. Po kiek laiko jis sugalvojo pažiūrėti, kaip veikia pajungtas generatorius. Pamatė, kad vieno generatoriaus nėra, todėl nuėjo pažiūrėti iki mašinos. Kadangi generatoriaus ir ten nebuvo, suprato, kad jis buvo pavogtas. Paskui jis sutiko moterį, kuri nurodė, kad generatorius buvo pavogtas. Jis paties vagystės fakto nematė, dėl triukšmo negirdėjo jokių šauksmų. Generatorius vėliau buvo grąžintas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad 2017 m. vasarą per pietus ėjo Totorių g., Vilniuje, pamatė du įtartinus vyrus, kurie nešė kažką sunkaus maiše. Kadangi jam vyrų elgesys sukėlė įtarimų, jis pradėjo eiti jiems iš paskos. Vyrai kažkam pradėjo skambinti telefonu, blaškėsi. Vienu metu abu vyrai sustojo, dengė tai, ką turėjo maiše. Pagalvojęs, kad vyrai neša vogtą daiktą, apie tai pranešė policijai. Kol policija atvyko, jis sekė vyrus, kurie ėjo Vilniaus g., paskui Klaipėdos g., kur sustojo prie apleisto namo, įėjo į kiemą ir sustojo kampe. Vyrai jį pastebėjo. Tuomet kaltinamasis prie jo priėjo, pradėjo kalbinti. Paskui kaltinamasis pradėjo eiti Pylimo g., jis jau buvo be maišo. Jis sekė kaltinamajam iš paskos. Privažiavus policijai, nurodė, kur nuėjo kaltinamasis, kuris buvo jų sulaikytas. Paskui su policijos pareigūnais grįžo prie minėto apleisto namo, tačiau antro vyro nerado. Tačiau buvo rastas vyrų neštas maišas, kuriame buvo generatorius.

Ikiteisminio tyrimo A. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.20 val. jis buvo Kudirkos aikštėje,Vilniuje, sėdėjo ant suoliuko, kai prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyras, maždaug jo amžiaus, rusvų plaukų, jo pravardė „R.“, jo tikslesnių duomenų nežino. Jis pasiūlė jam pavogti generatorių, kuris stovėjo prie Kraujo centro palapinės Kudirkos aikštėje. A. J. nesutiko. Jis matė, kaip „R.“ priėjo prie palapinės. Generatorius stovėjo išorinėje palapinės pusėje. „R.“ nubėgo su tuo generatoriumi, o A. J. liko sėdėti ant suoliuko. Kažkokia moteris pradėjo šaukti, kad pavogė generatorių. Po ko jam paskambino „R.“, paprašė padėti nunešti generatorių. Jam „R.“ pasakė, kad ateitų prie parduotuvės „Maxima“, berods, buvusios Totorių g. Jis nuėjo, jie generatorių kartu nunešė į kažkokios gatvės kiemą, ten generatorių padėjo. „R.“ tame kieme ir liko, o jis nuėjo, po ko jį netrukus sulaikė policijos pareigūnai. Kur „R.“ tą generatorių būtų dėjęs ir kam jis jam buvo reikalingas, jis nežino (bl. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. papildomai apklaustas savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.10 val. jam telefonu paskambino pažįstamas „R.“, jo tikslesnių duomenų nežino, žino tik tiek, kad jis gyvena Lazdynuose netoli parduotuvės „Iki“. Paskambinęs „R.“ paprašė paslaugos. „R.“ nurodė, kad jis yra Gedimino pr., prie viešbučio, netoli SEB banko. „R.“ paprašė padėti parsinešti kažkokį daiktą. Jis sutiko padėti ir nuėjo į jo nurodytą vietą. „R.“ su savimi turėjo užrištą juodą polietileninį maišą. Kas buvo maiše, jis nematė. Kur reikia nešti maišą, „R.“ jam nesakė, tik rodė kelią. Jie kartu nešdami maišą ėjo pagrindiniu keliu, kiemais, niekur pasukę nebuvo. Nešant maišą jis plyšo ir iš jo iškrito kažkoks įrenginys. Kas tai per įrenginys, jis nežinojo. Įrenginys buvo raudonos spalvos, ant jo buvo užrašas „Honda“. „R.“ maišą sutvarkė, įdėjo įrenginį atgal ir jie daiktą nešė toliau. Jie įrenginį nunešė prie apleisto mūrinio trijų aukštų pastato. Nešant įrenginį „R.“ kažkam skambino telefonu, liepė privažiuoti ir paimti įrenginį. Jis su „R.“ prie apleisto pastato išsiskyrė ir nuėjo link namų. Maždaug už vieno kilometro jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis nežinojo, kad su „R.“ nešė vogtą daiktą, jis tai sužinojo iš policijos pareigūnų. Iš kur „R.“ gavo įrenginį, jis nežino, jam jis nieko nesakė. Jis policijos pareigūnams nurodė vietą, kur paliko „R.“ su įrenginiu maiše. Policijos pareigūnai nuėjo į jo nurodytą vietą ir po kurio laiko grįžo su maišu, kurį nešė jis ir „R.“ (b.l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad jis yra Nacionalinio kraujo centro komandos darbuotojas. 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 12.00 val. iki 19.00 val., dirbo V. Kudirkos aikštėje adresu Gedimino pr. 11A, Vilniuje, ėmė kraują iš savanorių. Jų palapinė buvo pastatyta prie V. Kudirkos paminklo. Už 2 metrų atstumu nuo palapinės buvo padėti du raudoni generatoriai, vienas buvo prijungtas, kitas atsarginis. Apie 12.20 val. nutarė patikrinti, ar gerai veikia pajungtas generatorius. Priėjęs pamatė, kad nebėra neprijungto generatoriaus. Jis praėjo visą V. Kudirkos aikštę, tačiau nieko nerado, tada paskambino į policiją ir pranešė apie vagystę. Grįžus prie palapinės, prie jo priėjo moteris, kuri prisistatė esanti O. R., kuri pasakė, kad matė įtartiną asmenį, kuris sukiojosi aplinkui, o paskui paėmė generatorių. Moteris nurodė, kad asmuo buvo 1,75 cm ūgio, su kepuraite (b.l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.15 val., jai sėdint ant suoliuko V. Kudirkos aikštėje adresu Gedimino pr. 11A, Vilniuje, per porą suoliukų nuo jos sėdėjo du įtartini asmenys, kurie žvalgėsi, šnekučiavosi, buvo labai neramūs, jų elgesys skyrėsi nuo kitų asmenų, todėl ji tuos vyrus stebėjo. Vienas vyras buvo apie 1,75 cm – 1,80 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos marškinius, tamsios spalvos džinsus. Vyras lyg ant rankos turėjo tatuiruotę. Vyras buvo apšepęs, atrodė netvarkingai, smakras atsikišęs, neskustas. Kitas vyras buvo apie 28-30 m. amžiaus, 1,75 cm – 1,80 cm ūgio, apsirengęs striukę ir kelnėmis. Vyras, dėvintis striukę ir kelnes, priėjo prie Nacionalinio kraujo centro palapinės ir paėmė raudonos spalvos generatorių, kuris buvo neprijungtas ir stovėjo nuo palapinės apie 2 metrų atstumu. Kitas vyras stovėjo šalia ir jie kartu bandė į maišą įdėti generatorių. Ji pradėjo vyrams šaukti „ką jūs darot? Jūs vagiat“, bet vyrai jos negirdėjo ir prabėgo link jos. Ji nusekė iš paskos, kad galėtų pranešti, kur vagys šalinasi. Pamatė, kad vagys nuėjo link Totorių gatvės. Ji grįžo prie Nacionalinio kraujo centro palapinės ir pranešė apie vagystę darbuotojams (b.l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad rugpjūčio - rugsėjo mėnesį apie pietus jis ėjo Totorių gatve Vilniuje ir pastebėjo du įtartinus vyrus, kurie dviese laikydami nešė plastikinį maišą, kuriame buvo kažkas sunkaus. Eidami jie kartais sustodavo pailsėti, bandydavo slėpti daiktą, kažką ant jo padėdami. Vienas iš jų kažkam skambino ir kažką derino. Tuomet jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Po to vyrai abu užėjo į kiemą prie Mokytojų namų, pasikalbėjo dar su kažkokiu trečiu asmeniu. Jis vėl paskambino į policiją ir pranešė, kur tie asmenys užėjo.Vyrai, kurie nešė maišą, nuėjo į patį namo užkampį ir ten sustojo. Kaip suprato, vyrai jį pastebėjo, kadangi vienas iš jų, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jį užkalbino, paprašė užsirūkyti, jis pasakė, kad neturi, ir tas vyras toliau nuėjo Pylimo gatve link Trakų gatvės. Jis tuo metu bendravo su pareigūnais, jiems nurodė, kur yra įtariamasis. Pareigūnai atvažiavo ir sulaikė jo nurodytą asmenį. Pareigūnams jis nurodė, kad antrasis vyras liko kieme, nurodė kur. Kartu su pareigūnais atvažiavo į tą kiemą, generatorių surado kampe, kur prieš tai stovėjo įtariamieji, tame pačiame maiše, kuriame jie tą generatorių nešėsi. Įtariamasis, kuris buvo sulaikytas, dėl įvykio nieko nepasakojo. Su pareigūnais pavaikščiojo po tą kiemą ir šalia esantį namą, kuris buvo apleistas, pareigūnai kalbėjo su tuo vyru, su kuriuo tie du vyrai kalbėjo, tačiau jis pasakė, kad nieko nežino ir dėl to atnešto daikto nieko paaiškinti negalėjo. Tas antrasis vyras, kuris nešė maišą, buvo jau kažkur dingęs. Smulkiai to antro vyro apibūdinti negalėtų, jis buvo panašaus amžiaus kaip pirmasis, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, tamsesnio gymio (b.l. 34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. 12.17 val. Bendrasis pagalbos centras gavo Nacionalinio kraujo centro darbuotojo pranešimą, jog gatvėje prieš 5-10 minučių kažkas pavogė generatorių. Viena moteris matė, kad pavogė vyras su kepuraite, įtartinos išvaizdos. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad sulaikytas asmuo pristatytas į policijos komisariatą, generatorius surastas (b.l. 11).

Taip pat iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. 12.18 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog link Krašto apsaugos ministerijos eina du vyrai, atrodo įtartinai. Vyrai neša maišą, slepia jį, galimai kažką pavogė (b.l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo duomenimis, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.18 val. gavo pranešimą, jog Totorių g. 14, Vilniuje, link Krašto apsaugos ministerijos eina du vyrai, kurie neša maišą, slepia jį, atordo įtartinai. Nuvykus nurodytu adresu, buvo susiskambinta su pranešėju T. K., kuris nurodė, kad pamatė du vyriškius, einančius nuo Gedimino pr. Totorių g. Vyrai nešėsi didelį maišą, kuriame buvo kažkoks raudonas sunkus daiktas. Priėjus Klaipėdos g. 7, vienas iš vyrų užėjo į namo Nr. 7 kiemą, o kitas į namą. Paskui vienas vyras išėjo iš kiemo, pasuko eiti link Pylimo g. Vyras maišo jau nebeturėjo. Pranešėjas minėtą vyrą sekė. Tai pamatęs vyras kažkam paskambino telefonu. Policijos pareigūnai Pylimo g. sulaikė A. J.. Paskui policijos pareigūnai nuvyko į Klaipėdos g. 7, prie apleisto sandėliuko paslėptas duobėje tarp šiukšlių buvo rastas maišas, kuriame buvo raudonos spalvos dyzelinis generatorius (b.l. 37).

VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ pareiškime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kudirkos aikštėje, Vilniuje buvo vykdoma kraujo donorystės akcija. Akcijos metu elektra buvo gaunama iš benzininių generatorių. Vienas generatorius buvo pajungtas, o antras atsarginis stovėjo šalia veikiančio generatoriaus, maždaug dviejų metrų atstumu nuo palapinės. Apie 12.20 val. VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ vairuotojas G. S. nuėjo patikrinti, ar tinkamai veikia generatorius, ar tinkamai pajungti laidai. Tuo metu jis pastebėjo, kad nėra atsarginio generatoriaus. Apėjęs V. Kudirkos aikštę vairuotojas atsarginio generatoriaus nerado, tačiau sutiko moterį, kuri teigė, kad matė du įtartinus vyrus, kurie galimai paėmė generatorių. Apie dingusį generatorių buvo pranešta telefonu 112. Generatoriaus markė – Honda Eu20i. Generatorius buvo raudonos spalvos, ant jo juodu markeriu buvo užrašytas trumpinys VLN. Įstaiga patyrė 1400 Eur nuostolį (b.l. 20).

G. S. pareiškime nurodoma, kad apie 12.20 val. V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje pastebėjo, kad dingo vienas iš dviejų Honda elektros generatorių. Apėjęs aikštę sutiko moterį, kuri matė ir stebėjo įtartinus vyrus, kurie nusinešė generatorių, kuris priklauso VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ (b.l. 25).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – V. Kudirkos aikštė. Apžiūrėjus nustatyta, kad aikštė yra netoli Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Viduryje aikštės stovi paminklas V. Kudirkai. Iš aikštės šonų stovi suoliukai. Nuo V. Kudirkos aikštės paminklo dešinėje, arčiau pastato Gedimino 9, stovi palapinė su užrašu „Nacionalis kraujo centras“. Iš palapinės šono apie 2 m stovi raudonos spalvos generatorius, nuo kurio link palapinės veda juodos spalvos laidai. Ant šalia esančių pastatų yra vaizdo stebėjimo kameros (b.l. 13-15).

Taip pat apžiūros protokole nurodoma, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas Valstybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad kamera yra nukreipta į V. Kudirkos aikštę. Vaizdo įrašas yra 2017 m. rugpjūčio 31 d. datos, laikas – nuo 11.30 val. iki 12.15 val. Pro medžius matosi VŠĮ „Nacionalinis kraujos centras“ palapinė, aplink vaikšto žmonės. Kas vyksta prie palapinės, nesimato, kadangi užstoja medžiai. Kas ir kaip pagrobė VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ priklausantį generatorių, stovėjusį prie palapinės, nesimato (b.l. 18-19).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytoja O. R. atpažino A. J. kaip vieną iš vyrų, kuris 2017 m. rugpjūčio 31 d. pavogė generatorių, priklausantį Nacionaliniam kraujo centrui (b.l. 31-32).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn asmuo traukiamas už atvirą svetimo turto pagrobimą. Pats kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę dėl atvirtos vagystės pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.20 val., V. Kudirkos aikštėje generatorių, priklausantį VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“, pavogė jo pažįstamas „R.“, o jis, minėtam asmeniui paprašius, generatorių tik padėjo paskui nunešti iki reikiamos vietos. Vis tik teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. A. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų G. S., O. R., T. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėse, pareiškime, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, nusikaltimo padarymo faktą ir A. J. kaltę padarius nusikaltimą iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja O. R. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jai būnant V. Kudirkos aikštėje ji pamatė, kaip du vyrai priėjo prie generatoriaus, buvusio prie VŠĮ Nacionalinio kraujo centro palapinės, ir pagrobė minėtą generatorių, t.y. kaltinamasis laikė maišą, o kitas vyras į jį įdėjo generatorių ir pasišalino link Totorių g. Ji vyrams rėkė, kad jie vagia svetimą turtą, o paskui apie vagystės faktą pranešė viešosios įstaigos atstovams. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad O. R. A. J. atpažino kaip vieną iš vyrų, pagrobusį 2017 m. rugpjūčio 31 d. generatorių. A. J. svetimo turto pagrobimo faktą patvirtina ir liudytojo T. K. parodymai. T. K. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. vasarą apie pietus eidamas Totorių g. jis pamatė du vyrus, kažką sunkiai nešančius maiše, kurį vis pridengdavo, lyg slėpdami, kažkam skambinosi telefonu. Galiausiai vyrai nuėjo į apleisto namo kiemą. T. K. pranešus apie du įtartinus vyrus policijai, A. J. buvo sulaikytas, o minėtame namo kieme buvo rastas generatorius tame pačiame maiše, kurį nešė vyrai. Analogiškai T. K. duotiems parodymams užfiksuota ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime. Teismas pažymi, kad liudytojas T. K. apie du įtartinus vyrus, nešančius maiše galimai pavogtą daiktą, Bendrajam pagalbos centrui pranešė 2017 m. rugpjūčio 31 d. 12.18 val., t.y., iš karto praėjus minutei po VŠĮ Nacionalinio kraujo centro atstovo G. S. pranešimo apie iš įstaigos pavogtą generatorių. Faktą, jog buvo pagrobtas VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ priklausantis turtas – generatorius, patvirtina ir liudytojo G. S. parodymai, jo pareiškime bei VŠĮ „Nacionalis kraujo centras“ pareiškime užfiksuoti duomenys. G. S. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.20 val. pasigedo VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ priklausančio generatoriaus, apėjęs V. Kudirkos aikštę jo nerado. Prie jo priėjusi moteris nurodė, kad matė, kaip generatorių pavogė du vyrai. Analogiškai užfiksuota G. S. pareiškime bei VŠĮ „Nacionalis kraujo centras“ pareiškime. Taigi teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga visiškai įrodo, kad A. J. atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teismas pažymi, kad faktą, jog kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu. Kaltinamasis minėtų apklausų metu patvirtino, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo V. Kudirkos aikštėje, kai prie jo priėjo pažįstamas „R.“ ir pasiūlė pavogti generatorių. Jam nesutikus, „R.“ pagrobė generatorių, o jis paskui jam padėjo nunešti pagrobtą svetimą turtą iki apleisto pastato. Vagystę matė moteris. Taigi akivaizdu, kad A. J. suprato savo veiksmais užvaldantis svetimą turtą, padarydamas daikto savininkui turtinę žalą. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. J. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu antros apklausos metu A. J. jau aiškino, kad jam 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskambino pažįstamas „R.“, paprašė ateiti į nurodytą vietą ir padėti nunešti daiktą. Jis sutiko, tačiau jis nežinojo, kad jie neša vogtą daiktą. Taigi teismas konstatuoja, kad kaltinamojo skirtingų versijų pateikimas tik įrodo, kad jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o minėtus parodymus vertinant kartu su liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, akivaizdu, kad A. J. pagrobė svetimą turtą.

Tai, jog kaltinamasis galimai negavo jokios naudos iš padarytos nusikalstamos veikos, nešalina jo atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad paprastajai vagystei būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti, tačiau kaltininko motyvai darant minėtus nusikalstamus veiksmus įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Taigi įvertinęs visa, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog A. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog vagystė yra laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir (ar) kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad liudytoja O. R. matė, kaip yra grobiamas VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ priklausantis turtas, o A. J. suprato iš liudytojos riksmų, kad pastaroji suvokė, jog svetimas turtas yra pagrobiamas.

A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Kaltinamojo gynėja advokatė Žana Timaškova prašė A. J. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažinti tai, kad jis iš esmės teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, kadangi iki tol nesuprato savo atliekamų veiksmų kaip nusikaltimo darymo. Teismas šioje vietoje pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju A. J. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, kaltės nepripažino. Iš esmės analogiškai kaltinamasis elgėsi ir teismo posėdžio metu, menkindamas savo nusikalstamus veiksmus ir kaltę versdamas su juo buvusiam asmeniui. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Skirdamas A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobto turto vertę, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas (t.1., b.l. 79-88), praktiškai vien už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, išėjęs į laisvę po labai trumpo laiko tarpo vėl nusikalto, o tai rodo, jog kaltinamasis išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, jis yra baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, daug kartų už smulkaus svetimo turto pagrobimą, niekur nedirbantis, taigi akivaizdu, kad nusikaltimai ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) darymas yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Taigi įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. prašė leisti atlikti bausmę atviroje kolonijoje, tačiau atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos kategoriją – apysunkis nusikaltimas, bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.

A. J. paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Į A. J. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, taip pat bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A.J. (A.J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. 13.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. 15.29 val. (dvi dienos), bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 7 d.

A. J. paskirtą kardomojąją priemonę – įpareigojimą periodiškai regsiturotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam asmeniui terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.