Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui V. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sūnus gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, dviejų kambarių bute. Butas priklauso ieškovės motinai. Namuose sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos vaikui augti. Kartu gyvena ieškovės gyvenimo draugas ir jų bendras vaikas.

Tarp ieškovės ir sūnaus yra stiprus psichologinis ryšys, nuo pat gimimo jis auga su ja. Ieškovė juo nuolat rūpinasi. Jo laisvalaikiu, ugdymu ir sveikata taip pat rūpinasi ieškovė. Vaiko tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja visiškai. Ieškovės žiniomis vaiko tėvas gyvena užsienyje. Vaikas puikiai sutaria su ieškovės gyvenimo draugu. Su broliu vaiką sieja šilti ir artimi santykiai.

Sūnus A. T. serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Visa tai gydytojų yra vertinama kaip (duomenys neskelbtini). Jam yra reikalinga logopedo, spec. pedagogo, mokytojo padėjėjo, ergo terapeuto pagalba. Keletą kartų per metus yra būtina vykti į sanatorijas reabilitacijoms. 2 kartus per savaitę veža vaiką į Vaikų raidos kliniką Vilniuje, kur už kiekvieną užsiėmimą moka po 30 Eur. Per mėnesį išeina 240 Eur suma. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. vaikas lanko Vilniuje specialiąją mokyklą. Vaiką į specialiąją mokyklą veža kasdien, kur jis būna iki 16.00 val. Todėl ieškovė turi nemažų išlaidų kurui. Vaikas nuo š. m. rugsėjo mėn. turi baseino užsiėmimus Vilniuje, už kuriuos taipogi turi mokėti atitinkamą sumą. Taip pat, yra ruošiami dokumentai dėl neįgalumo lygio A. nustatymo. Pas A. T. yra problemos su dantimis, yra būtinas dantų gydymas, tačiau kadangi sūnus serga, neišsėdės, ketina vaiko dantis gydyti privačiuose klinikose su narkoze. Vaikas serga peršalimo ligomis, ieškovė kreipiasi pas gydytojus ir veža jį apžiūroms, tyrimams, perka skiriamus vaistus, duoda vitaminus, tepa tepaliukais, lašina aliejukus kvėpavimui, visa tai kainuoja pinigus. Ieškovė moka už komunalinius mokesčius: internetą, elektrą, šiukšlių išvežimą, dujas ir pan.

Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tik vaiko pinigus. Jokio nekilnojamojo turo neturi, jos vardu registruotų automobilių taip pat. Turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį. Išlaikyti sūnų A. T. padeda gyvenimo draugas, motina, taip pat turi sankaupų, kadangi daug metų gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės žiniomis atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, dirba užsienyje ir gauna gerą atlyginimą, yra sveikas ir darbingas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko A. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. P., prašoma priteisti suma kas mėnesį po 355 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, Skyrius taip pat neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ieškovės K. P. reikalavimų atsakovui V. T. dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiam šalių vaikui A. T. nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (ne)pagrįstumas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis, 375–380 straipsniai).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai atsakovas ieškinio reikalavimus pripažįsta, tai teismas gali surašyti sutrumpintus motyvus, t. y. teismas gali nenurodyti argumentų, dėl kurių atmeta vienokius ar kitokius įrodymus. Viena vertus, atsakovas ieškinį prašė tenkinti, kas reiškia, jog ieškinio reikalavimai pripažįstami. Kita vertus, ieškinio reikalavimai išimtinai susiję su nepilnamečio vaiko poreikiais, todėl teismas vis tiek patikrina ieškinio reikalavimų atitiktį vaiko teisių apsaugos kontekste.

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių įrodymų – 2017-07-13 gimimo įrašo Nr. 168 nustatyta, kad K. P. ir V. T. yra nepilnamečio A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Iš 2024-05-20 Gyventojų registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad K. P. turi du nepilnamečius vaikus, t.y. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2024-05-20 Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis turi vieną nepilnametį vaiką, t. y. A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

2024-03-08 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, t.y. jam nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Tarnybos išvadoje, nurodyta, kad ieškovė su dviem vaikais gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Namuose švaru, tvarkinga. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos reikmenys. Nepilnamečiui vaikui skirtas kambarys, kuriame yra dvi lovos, komoda, spinta, žaislai. Jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.

Tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovo šeimos gyvenimo sąlygų nėra galimybės nustatyti, atsakovas gyvena užsienyje. Susisiekus su atsakovu telefonu, jis paaiškino, kad šiuo metu gyvena Nyderlanduose. Jis neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat nurodė sutinkantis su 355 Eur išlaikymu pas mėnesį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškiniu buvo prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vietą, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nėra (atsakovas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), todėl teismas laiko, jog tikslinga išlaikyti nepilnamečio gyvenamosios vietos status quo (liet. esamą padėtį), t. y. nustatyti nuolatinę nepilnamečio gyvenamąją vietą su ieškove (vaiko motina) (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrina (ar negali užtikrinti) tinkamų sąlygų nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis), todėl nepilnamečio A. T. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina K. P..

Ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos neprašė nustatyti, nurodė, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo V. T. 355 Eur nuolatinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Aptartą sumą ieškovė iš esmės įrodinėjo tuo, kad sūnus turi didelių specialiųjų poreikių, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, sūnų išlaiko viena, jai padeda artimieji.

CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516, nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 924 Eur; atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 354,21 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytą tiek teisinį reglamentavimą, tiek šiuo aspektu suformuluotą teismų praktiką, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 355 Eur išlaikymo dydis neviršija nuo 2024 metų esamo MMA dydį. Ieškovė nepateikė išlaidų detalizacijos, tačiau teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, todėl nesant ginčo, ieškinio reikalavimas dėl 355 Eur išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-04-22 d.) iki vaiko pilnametystės priteisimo tenkinamas.

Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl periodinio materialinio išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 179 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, apskaičiuojant už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo, skaičiuojant išlaikymo sumą vaikui po pusę tais metais galiojusios minimalios algos.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip it tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Visgi, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, nutarties 47 punktas).

Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), todėl būtent nuo (duomenys neskelbtini) atsirado atsakovui pareiga išlaikyti sūnų. Atsakovas iki ieškinio padavimo turėjo teikti išlaikymą. Ieškovė pateikė teismui banko sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą paskutinį kartą 2021-01-13 pervedė 9,14 Eur ir 2021-01-21 pervedė 30 Eur. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, jog išlaikymą sūnui būtų mokėjęs. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstas. Nors atsakovas ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau teismo posėdžio metu pripažino ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ieškovės prašymas tenkinamas ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021-04-01 iki ieškinio teismui pateikimo 2024-04-22 dienos, skaičiuojant išlaikymo sumą vaikui po pusę tais metais galiojusios minimalios algos, kas sudaro 10 179 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta. Sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės naikinamos, p pagal šią nutartį sumokėtas išlaikymas įskaitomas į priteisto išlaikymo sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė, kreipdamasi į teismą patyrė 759 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 650 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ( CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenikinus ieškinį šioje dalyje, žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo - 96 Eur ( CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais, 3.169 straipsnio 1 dalimi, 3.185 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 355 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui 2024-04-22 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 179 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja jo motina K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 759 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 Eur žyminį mokestį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo, priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytina skubiai.

Panaikinti 2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pagal šią nutartį sumokėtą išlaikymą įskaityti į priteisto išlaikymo sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.