- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2-604-925/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04780-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“
- Advokatai
- Giedrė Gudžiūnaitė, Giedrė Gudžiūnaiteiuž
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia, kaip pažeidžiančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 1 dalies 18 punktą, 2022 m. sausio 17 d. su atsakove sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 punkto sąlygą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 600,00 Eur dydžio skolą ir 77,92 Eur dydžio palūkanas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas 2023-12-07 teismui pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Skolininkas A. J. (toliau – ir skolininkas) 2014 m. spalio 20 d. išdavė ieškovui V. J. (toliau – ir ieškovas) paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis), pagal kurį skolininkas besąlygiškai įsipareigojo iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėti ieškovui 21 000 Eur. Skolininkui laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselį, ieškovas, siekdamas atgauti skolą iš skolininko, 2022 m. sausio 17 d. su UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ (toliau – atsakovė) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/01/17 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 2.1 punktą iš vekselio kilusį reikalavimą ieškovas atlygintinai perleido atsakovei, o atsakovė perėmė iš ieškovo visas ieškovo reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko įsipareigojimų pagal vekselį. Pagal Sutarties priedo Nr. 1B (toliau – Sutarties priedas) 1 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 94 proc. nuo visos išieškotos sumos. Be to, Sutarties priedo 2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovei skolos išieškojimo mokestis bus išskaičiuojamas iš skolininko sumokėtos skolos sumos, nurodytos pavedime, be to, jokie papildomi mokėjimai atsakovei nepriklauso ir ieškovas neturi pareigos jų mokėti.
2.2. Ieškovas ir skolininkas 2022 m. sausio 22 d. sudarė susitarimą dėl vekseliu garantuotos grąžintinos sumos sumažinimo (toliau – Susitarimas), pagal kurį skolininko skola ieškovui buvo sumažinta iki 10 000 Eur (Susitarimo 1 punktas), skolininkas įsipareigojo atsakovei atlyginti visas atsakovės išlaidas, atsiradusias dėl skolos pagal vekselį atlyginimo (Susitarimo 2 punktas), be to, skolininkas įsipareigojo atsakovei pervesti 10 000 Eur skolą ir 600 Eur administravimo išlaidų (Susitarimo 3 punktas). Ieškovui yra žinoma, kad, vykdydamas Susitarimo 3 punktą, skolininkas yra pervedęs atsakovei 10 000 Eur skolą ir 600 Eur administravimo išlaidų. Tačiau atsakovė nėra pilnai įvykdžiusi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui ir vietoje 10 000 Eur, iki šios dienos yra sumokėjusi ieškovui 8 400 Eur (2022 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymo kopija). Taigi, atsakovės skola ieškovui sudaro 1 600 Eur (10 000-8400=1600). Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. balandžio 11 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (toliau – Pretenzija), tačiau atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo.
2.3. Kaip matyti iš Sutarties 9.3 punkto, jame yra numatyta, kad „Jei Ginčai neišsprendžiami per 30 d. (trisdešimt) nuo derybų dėl tokio Ginčo pradžios, Šalis gali perduoti Ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal minėtas Arbitražo taisykles. Arbitražo vieta Stokholmas, Švedija.“ Ši arbitražinė išlyga, numatanti, kad ginčai, kylantys iš Sutarties, sprendžiami Stokholmo arbitraže – brangiausiame Europoje arbitražo teisme, kuriame vien ginčo inicijavimas kainuotų dešimtimis tūkstančių eurų – tokio nedidelės vertės teisine prasme nesudėtingo ginčo dėl skolos sprendimą daro praktiškai neįmanomą. Remiantis viešai skelbiamais Stokholmo komercinio arbitražo skaičiavimais, 1600 Eur vertės ginčo inicijavimas Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institute kainuotų 12 823 Eur be PVM. Ieškovo turimais duomenimis, tokia sąlyga (arbitražinė išlyga) yra standartinė atsakovės į sutartis įtraukiama sąlyga, kuri individualiai nederinama su būsimais kontrahentais ir kuri iš anksto užkerta kelią atsakovės kontrahentams atgauti negrąžinamas pinigines lėšas, faktiškai užkertančią kelią bylinėtis fiziniam asmeniui (arbitražinė išlyga dėl ginčų sprendimo Stokholmo arbitraže). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovas prašo teismo Sutarties 9.3 punktą pripažinti negaliojančiu, kadangi tai yra vartotojo atžvilgiu nesąžininga sąlyga, kaip numatyta CK 6.228⁴ str. 1 d. 18 p.
2.4. Atsakovė yra išieškojusi 10 000 Eur iš skolininko, be to, skolininkas yra sumokėjęs atsakovei 6 proc. nuo išieškotos sumos, t. y. 600 Eur (10 000 Eur x 6 proc.). Tuo tarpu atsakovė yra iš viso sumokėjusi ieškovui tik 8 400 Eur, o likusios 1 600 Eur sumos ieškovui atsakovė iki šiol nesumokėjo. Atsakovei su ieškovu pilnai neatsiskaitant, jai buvo siunčiama pretenzija, raginant su ieškovu atsiskaityti, tačiau atsakovė ignoravo pretenziją ir nėra su ieškovu pilnai atsiskaičiusi iki šiol. Atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. Sutarties priedo 1 punkto, ir tokiu būdu pažeidė Sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 1 600 Eur skola. Atsakovei taip pat priskaičiuotos 77,92 Eur dydžio palūkanos, t. y. 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022-04-19 (praėjus 7 d. po Pretenzijos pateikimo) iki ieškinio pareiškimo dienos (2023-03-31), t. y. už 342 dienas (82,03 / 360 x 342 dienos = 77,92 Eur), kurias kartu su 5 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovas iš atsakovės prašo teismo priteisti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; skirti ieškovui bei jo atstovei advokatei Giedrei Gudžiūnaitei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kiekvienam po 3 000,00 Eur baudą, 50 proc. iš šių baudų (3 000,00 Eur) priteisiant atsakovei.
4. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:
4.1. Šalių Sutartis buvo pasirašyta 2022-01-17, atsakovei buvo perleista 21 000 Eur skola iš skolininko A. J.. Po šios Sutarties pasirašymo ieškovas neteko teisės disponuoti (mažinti skolos dydį, perleisti kitiems asmenims ir t. t.) 21 000, 00 Eur skola, kadangi teisę į šią skolą po 2022-01-17 turėjo atsakovė. Tačiau ieškovas, visiškai ignoruodamas Sutartį ir neturėdamas jokios galiojančios teisės, sumažino atsakovės skolininko A. J. skolą nuo 21 000,00 Eur iki 10 000,00 Eur ir tuo pagrindu ieškovas su skolininku pasirašė vekselį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas elgėsi nesąžiningai ir, nenorėdamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų bei siekdamas sumažinti atsakovei tenkančią atlygio dalį pagal Sutartį, nesąžiningai ir neturėdamas tam teisės savanoriškai sumažino skolininko skolą. Pažymėjo, kad atsakovės atlygio pagal Sutartį dydis nesikeičia skolininkui neteisėtai sumažinus skolos dydį. Ieškovas net nederino klausimo dėl skolos sumažinimo su atsakove, nebuvo sprendžiamas klausimas, kaip tokiu atveju toliau bus vykdoma Sutartis. Atsakovei pagal Sutartį priklauso 6 % skaičiuojant nuo 21 000 Eur, todėl atsakovė, atskaičiavusi jai tenkančią dalį, grąžino ieškovui viską, kas jam priklauso. Atsakovės įsitikinimu, ji elgėsi pakankamai lanksčiai ir nesikreipė į teismą dėl ieškovo veiksmų bei neprašo dėl jo veiksmų padarytos žalos priteisimo.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Sutarties arbitražinė sąlyga yra nesąžininga ir turi būti panaikinta vien dėl to, kad labai brangiai kainuotų teisminis procesas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas buvo susipažinęs su Sutartimi, turėjo neribotą laiką susipažinti su sąlygomis, kadangi Sutartis jam buvo siųsta el. paštu ir nuspręsti, pasirašyti ją ar ne, derėtis dėl sąlygų ir pan. Atsakovė nurodė, kad laimėjęs bylą arbitraže, ieškovas visas teisines išlaidas prisiteistų iš atsakovės, todėl jis finansiškai nenukentėtų. Pažymėjo, kad tokia pati sąlyga galioja ne tik ieškovui, bet ir atsakovei, todėl esant ginčui atsakovė irgi galėtų kreiptis tik į arbitražinį teismą. Todėl vien tai, kad teisinis procesas arbitraže yra brangus, nėra pagrindas pripažinti, kad Sutarties arbitražinė sąlyga yra nesąžininga. Nagrinėjamu atveju arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas atsakovei bei ieškovui. Kadangi ginčas yra kilęs iš Sutarties (pats ieškovas to neneigia), todėl remiantis Sutartimi nustatytu teismingumu, galima teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra neteismingas spręsti šį ginčą. Todėl atsakovė prašo teismo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą.
4.3. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas į teismą teikia jau antrą kartą tokį patį ieškinį su reikalavimu priteisti skolą, žinodamas, kad byla yra neteisminga Lietuvos teismams. Negana to, ieškinyje jis formuoja dar vieną reikalavimą pripažinti negaliojančią Sutarties 9.3 p. sąlygą, nors šis reikalavimas yra kilęs iš Sutarties, todėl jis yra irgi neteismingas šiam teismui ir tokiam reikalavimui taikomas arbitražinis susitarimas. Ieškovas ignoravo Sutarties nuostatas dėl teismingumo ir pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį teismui, elgėsi nesąžiningai, kadangi, siekdamas pakenkti atsakovei, po Sutarties pasirašymo sumažino skolininko skolos dydį, tačiau to daryti neturėjo teisės. Pažymėjo, kad toks veikimas galėjo ir gali būti nuostolingas atsakovei, jeigu byla dėl skolos iš skolininko išieškojimo pasiektų teismą. Nurodyti ieškovo veiksmai leidžia konstatuoti ieškovo nesąžiningo nepagrįsto ieškinio pareiškimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas ir jo atstovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jiems turėtų būti skiriamos po 3000 Eur dydžio baudos, 50 procentų iš šių baudų (3000 Eur) priteisiant atsakovei.
5. Ieškovas dublike nurodė šiuos papildomus ieškinį pagrindžiančius argumentus:
5.1. Ieškovo teigimu, su atsakove buvo derinamas sutarties su skolininku A. J. pasirašymas, atsakovei buvo žinomas šios sutarties turinys. Ieškovas ir skolininkas A. J. 2022 m. sausio 22 d. sudarė susitarimą dėl vekseliu garantuotos grąžintinos sumos sumažinimo, pagal kurį Skolininko skola ieškovui buvo sumažinta iki 10 000 Eur (Susitarimo 1 punktas), skolininkas įsipareigojo atsakovei atlyginti visas atsakovės išlaidas, atsiradusias dėl skolos pagal vekselį, atlyginimo (Susitarimo 2 punktas), be to, skolininkas įsipareigojo atsakovei pervesti 10 000 Eur skolą ir 600 Eur administravimo išlaidų (Susitarimo 3 punktas). Atsakovė, teigdama, kad ieškovas elgėsi nepagrįstai, turėjo teisę ginčyti A. J. sutartį, reikšti prieštaravimus ar tiesiog ignoruoti minėtą susitarimą ir toliau dėti reikiamus veiksmus visos skolos išieškojimui, tačiau to nedarė, priėmė iš skolininko gautą skolos padengimą bei dalinai atsiskaitė su ieškovu. Sutartis šiuo metu yra pasibaigusi, atsakovė jokių papildomų veiksmų dėl didesnės skolos išieškojimo iš skolininko nesiėmė. Pagal Sutarties priedo Nr. 1B (toliau – Sutarties priedas) 1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 94 proc. nuo visos išieškotos sumos. Be to, Sutarties priedo 2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovei skolos išieškojimo mokestis bus išskaičiuojamas iš skolininko sumokėtos skolos sumos, nurodytos pavedime, jokie papildomi mokėjimai atsakovei nepriklauso ir ieškovas neturi pareigos jų mokėti.
5.2. Ieškovo ieškinys teisme yra pareikštas dėl arbitražinės išlygos ginčijimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės – skolos priteisimo (atsakovei atgavus pinigines lėšas iš ieškovo skolininko, bet pilnai su juo neatsiskaičius). Anksčiau tas pats ieškovas V. J., atstovaujamas kito atstovo, buvo kreipęsis į teismą tik dėl ginčo esmės (skolos priteisimo), tačiau Lietuvos teismai atsisakė bylą nagrinėti Lietuvos teismuose, nes ginčo šalis siejančioje vartojimo sutartyje yra įtraukta arbitražinė išlyga, tad toks ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Dabar gi pateiktas ieškinys, kuriame ginčijama minėta arbitražinės išlyga, kurios neteisėtumas vartojimo sutartyje yra preziumuojamas (CK 6.228⁴ str. 1 d. 18 p.). Taigi, į teismą ieškovas kreipėsi, be kita ko, ir kitu klausimu nei buvo kreiptasi anksčiau, kadangi anksčiau pareikštame ieškinyje nebuvo ginčijama arbitražinė išlyga, tad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. CPK 297 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio dėl to paties ginčo į teismą kreiptis dar kartą, jei pašalinamos priežastys, dėl kurių ieškinys anksčiau buvo paliktas nenagrinėtu.
6. Triplike atsakovė nurodė šiuos papildomus nesutikimo su ieškiniu argumentus:
6.1. Atsakovė nežinojo, kad ieškovas vienašališkai sumažino skolininko skolą. Tokie ieškovo argumentai (apie atsakovės žinojimą) neparemti jokiais įrodymais, todėl atsakovės vertinami kaip ieškovo pasirinkta pozicija teisme siekiant įrodyti savo ieškinio pagrįstumą. Atsakovė nurodė, kad Sutartis su ieškovu šiuo metu yra pasibaigusi, atsakovė jokių papildomų veiksmų dėl didesnės skolos išieškojimo iš skolininko nesiėmė. Ieškovas nurodo galimus atsakovės pažeistų teisių gynybos būdus, taip tik patvirtindamas aplinkybę, kad jis neturėjo teisės sumažinti skolininko skolos sumos, kadangi jis neturėjo teisės į skolą, visa skolos suma, t. y. 21 000 Eur, po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo priklausė atsakovei, todėl tik atsakovė galėjo spręsti klausimus dėl skolos sumos ir pan. Pažymėjo, kad atsakovei nėra žinoma, ar po susitarimo dėl skolos sumažinimo skolininkas nėra grąžinęs neva sumažintos dalies ieškovui ir pan., todėl bylinėjimasis dėl susitarimo užginčijimo gali būti finansiškai nuostolingas atsakovei. Be to, kaip teigia ieškovas, reikalavimo perleidimo sutartis yra pasibaigusi, todėl atsakovė neturi teisės ginčyti susitarimo, kuriuo ieškovas sumažino skolos dydį skolininkui. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad jeigu ieškovas nesielgtų nesąžiningai, šio ginčo išvis nebūtų ir atsakovė neturėtų net galimybės svarstyti sutarties dėl skolos sumažinimo ginčijimo klausimo.
6.2. Ieškovas, norėdamas užginčyti sutarties sąlygą, su tokiu reikalavimu irgi turi kreiptis į arbitražo teismą. Atsakovės teigimu, vien aplinkybė, kad ieškovas yra vartotojas neatleidžia jo nuo pareigos laikytis arbitražinio susitarimo. Todėl akivaizdu, kad ieškinys nei dėl sutarties sąlygos užginčijimo, nei dėl skolos priteisimo nėra teismingas šiam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
8. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai. Atsakovė pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Dėl Sutarties 9.3 punkto sąlygos, numatančios arbitražinę išlygą, pripažinimo nesąžininga
9. Byloje nustatyta, kad ieškovas reikalavimus atsakovei kildina iš 2022 m. sausio 17 d. ieškovo ir atsakovės sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/01/17 (toliau – ir Sutartis). Ši Sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes sudaryta tarp ieškovo (fizinio asmens, veikusio su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais (vartojimo) tikslais, t. y. vartotojo), ir atsakovės – juridinio asmens, teikiančios piniginių lėšų išieškojimo pagal pradinių kreditorių perleistus reikalavimus paslaugas, t. y. veikiančios verslo tikslais (verslininkės) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1-3 dalys).
10. Sutarties 9.2 punkte yra numatyta, kad visus ginčus šalys, visų pirma, bando išspręsti tarpusavio derybų būdu. Sutarties 9.3 punktas numato, kad „Jei Ginčai neišsprendžiami per 30 d. (trisdešimt) nuo derybų dėl tokio Ginčo pradžios, Šalis gali perduoti Ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam 1 (vieno) arbitro, paskirto pagal minėtas Arbitražo taisykles. Arbitražo vieta Stokholmas, Švedija.“ Taigi šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga, numatanti, kad ginčai, kylantys iš Sutarties, sprendžiami Stokholmo arbitraže. Ieškovo pateiktais viešai prieinamais duomenimis, 1600 Eur vertės ginčo inicijavimas Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institute kainuotų 12 823 Eur be PVM. Ieškovo teigimu, aptarta arbitražinė išlyga yra standartinė atsakovės į sutartis įtraukiama sąlyga, kuri individualiai nederinama su būsimais kontrahentais ir kuri iš anksto užkerta kelią atsakovės kontrahentams atgauti negrąžinamas pinigines lėšas, faktiškai užkerta kelią bylinėtis fiziniam asmeniui (arbitražinė išlyga dėl ginčų sprendimo Stokholmo arbitraže). Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo teismo Sutarties 9.3 punktą pripažinti negaliojančiu, kadangi tai yra vartotojo (ieškovo) atžvilgiu nesąžininga sąlyga, kaip numatyta CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalies 18 punkte. Atsakovė ieškovo nurodytų ginčo sprendimo Stokholmo arbitraže įkainių neginčijo, tačiau teigė, kad jei atsakovė ketintų Sutarties pagrindu reikšti reikalavimus ieškovui, atsakovei galiotų tie patys įkainiai. Be to, atsakovės teigimu, nurodytos sąlygos nėra pagrindo laikyti individualiai neaptarta, nes prieš pasirašant Sutartį, ieškovui Sutarties tekstas buvo nusiųstas el. paštu susipažinti, taigi ieškovas galėjo nuspręsti, pasirašyti Sutartį ar ne, derėtis dėl sutarties sąlygų ir pan.
11. CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Be to, CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas tai gali ir privalo daryti bet kurioje proceso stadijoje. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis pripažįstamos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje sąžiningumo koncepcija suformuota priėmus 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (toliau – Direktyva). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CK nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant Direktyvos nuostatas, nurodė, kad teismas turi nustatyti, ar pardavėjas arba tiekėjas derėjosi su vartotoju dėl ginčijamos sąlygos atskirai. Ši aplinkybė yra svarbi, nes tiek pagal Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalį, tiek pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas nesąžininga gali būti pripažinta tik individualiai neaptarta sąlyga. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
12. Atsakovė byloje neginčijo, kad būtent ji parengė ieškovui pateiktos pasirašyti Sutarties tekstą, kuris buvo parengtas iš anksto, Sutarties sąlygos buvo standartinės ir prieš jas pateikiant ieškovui su ieškovu nederintos. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad vien el. laiško ieškovui su atsakovės parengtu Sutarties tekstu išsiuntimas iki Sutarties pasirašymo gali būti vertinamas kaip visų Sutarties sąlygų su ieškovu individualus aptarimas ir prilyginamas šalių deryboms dėl sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaroma su vartotoju, fiziniu asmeniu, neturinčiu specialių teisinių žinių, kuriam negali būti žinoma ir suprantama ginčų sprendimo arbitraže tvarka ir specifika. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog iki Sutarties pasirašymo būtų atskirai aptarusi su ieškovu arbitražinės išlygos įtraukimą į Sutartį ir ieškovui paaiškinusi, kad yra pasirinkta speciali ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir kilus ginčui galimybė kreiptis į teismą bus ribojama, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atskleidusi ieškovui, kodėl pasirinkta ne Lietuvoje veikianti arbitražo institucija, kokie tokio atsakovės pasirinkimo tikslai, preliminarūs ginčų sprendimo įkainiai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, jog Sutarties sąlyga dėl arbitražinės išlygos būtų buvusi individuliai aptarta su ieškovu. Be to, teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad esant nurodytai arbitražinei išlygai, kilus ginčui, iš esmės abiejų šalių padėtis būtų lygiavertė. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė yra verslo subjektas, kuris verčiasi skolų išieškojimo už atlygį veikla, todėl jos finansinės galimybės inicijuoti brangiai kainuojančią ginčo sprendimo procedūrą yra savaime didesnės. Be to, kaip numatyta Sutarties sąlygose (Priedas Nr. 1 B prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/01/17, 1, 2, 5 punktai), atsakovės pagal sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį išieškota jai pradinio kreditoriaus perleista skola (ar jos dalis) lieka atsakovei, tuo tarpu atsakovė įgyja pareigą grąžinti ieškovui 94 proc. išieškotos pinigų sumos, likusią 6 proc. dalį pasilikdama sau. Taigi atsakovė pagal sudaromą Reikalavimo perleidimo sutartį iš esmės į pradinį kreditorių jokių reikalavimo teisių, dėl kurių įgyvendinimo kiltų poreikis kreiptis į Sutartyje numatytą šalių ginčus sprendžiančią instituciją, neįgyja, tuo tarpu pradinis kreditorius tampa priklausomas nuo atsakovės sąžiningumo ir geros valios grąžinti visą jam priklausančią išieškotą pinigų sumą (atskaičius sutartą užmokestį) pagal atsakovei perleistą reikalavimą, o atsakovei savo prisiimtų įsipareigojimų dėl išieškoto pinigų sumos pradiniam kreditoriui nevykdant, pastarasis turėtų kreiptis į atsakovės parinktą užsienio šalyje veikiantį arbitražą.
13. Vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktu, preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.). Teismo vertinimu, Sutarties 9.3 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga dėl ginčų sprendimo Stokholmo arbitraže yra nesąžininga, nes šia sąlyga yra suvaržyta tiek vartotojo teisė pareikšti ieškinį, tiek pasinaudoti ginčo sprendimu atsakovės parinktame arbitraže, kai kilusio ginčo sprendimas Sutartyje numatytame arbitraže kainuotų beveik dešimt kartų daugiau nei ieškovo iš atsakovės reikalaujama pinigų suma.
14. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią ginčai turi būti sprendžiami arbitraže, kurio vieta Stokholme, Švedijoje, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nes ieškovo (vartotojo) galimybės apginti savo teises ir interesus kilus ginčui iš šios sutarties vykdymo dėl įtvirtintos arbitražinės išlygos yra apsunkintos. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktu, Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, 9.3 punkto sąlyga, numatanti ginčo perdavimą spręsti arbitražui Stokholme, Švedijoje, pripažintina nesąžininga. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju nustatytas pagrindas netaikyti Sutarties 9.3 punkte nustatytos arbitražinės išlygos ir sprendžia, kad ieškinys, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, teismingas atsakovės registruotos buveinės vietos teismui ir byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsižvelgiant į nustatytą, atsakovės argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėto atmestini.
Dėl skolos ir palūkanų
16. Byloje nustatyta, kad skolininkas A. J. (toliau – ir skolininkas) 2014 m. spalio 20 d. išdavė ieškovui V. J. (toliau – ir ieškovas) paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis), pagal kurį skolininkas besąlygiškai įsipareigojo iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėti ieškovui 21 000 Eur. Skolininkui laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselį, ieškovas, siekdamas atgauti skolą iš skolininko, 2022 m. sausio 17 d. su UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ (toliau – atsakovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/01/17 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 2.1 punktą ir Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 A prie Reikalavimo perleidimo sutarties iš vekselio kilusį reikalavimą ieškovas atlygintinai perleido atsakovei, o atsakovė perėmė iš ieškovo visas ieškovo reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko įsipareigojimų pagal vekselį. Pagal Sutarties priedo Nr. 1 B 1 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 94 proc. nuo visos išieškotos sumos. Be to, Sutarties priedo Nr. 1 B 2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovei skolos išieškojimo mokestis bus išskaičiuojamas iš skolininko sumokėtos skolos sumos, nurodytos pavedime, be to, jokie papildomi mokėjimai atsakovei nepriklauso ir ieškovas neturi pareigos jų mokėti.
17. Nustatyta, kad ieškovas ir skolininkas 2022 m. sausio 22 d. sudarė susitarimą dėl vekseliu garantuotos grąžintinos sumos sumažinimo (toliau – Susitarimas), pagal kurį skolininko skola ieškovui buvo sumažinta iki 10 000 Eur (Susitarimo 1 punktas), skolininkas įsipareigojo atsakovei atlyginti visas atsakovės išlaidas, atsiradusias dėl skolos pagal vekselį atlyginimo (Susitarimo 2 punktas), be to, skolininkas įsipareigojo atsakovei pervesti 10 000 Eur skolą ir 600 Eur administravimo išlaidų (Susitarimo 3 punktas).
18. Nustatyta, kad atsakovė ieškovui 2022-01-25 pervedė 8400 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – pagal RPS Nr. 2022/01/17 Priedas Nr. 1B dalinis mokėjimas A. J.). Nustatyta, kad ieškovas susitarimą su skolininku A. J. dėl skolos sumažinimo sudarė po to, kai reikalavimas į šio skolininko skolą buvo perleistas atsakovei. Atsakovė neigia, kad šio susitarimo sudarymas buvo su ja suderintas. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame susitarime skolininkui A. J. buvo atskleistas Reikalavimo perleidimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo faktas ir minėtas Susitarimas sudarytas atsakovės naudai, t. y. skolininkas įsipareigojo 10600 Eur sumą – kaip 10 000 Eur skolą ir 600 Eur administravimo išlaidų - sumokėti į atsakovės sąskaitą. Atsakovė šios pinigų sumos (10600 Eur) gavimo iš skolininko A. Juknevičiaus fakto neginčijo, tačiau teigė, jog atsakovė po Reikalavimo perleidimo neturėjo teisės sumažinti skolos sumos, todėl atsakovė turi teisę į atlygį, skaičiuojamą nuo 21000 Eur sumos. Visgi teismas pažymi, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui – 4 mėnesių laikotarpiui (Priedo Nr. 1 B 3 punktas), kaip nurodė atsakovė, ji ieškovo su skolininku sudaryto Susitarimo Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo laikotarpiu neginčijo, taip pat atsakovė nepateikė duomenų, jog ji, gavusi iš skolininko 10600 Eur sumą, būtų toliau tęsusi veiksmus visos Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos skolos sumos (21000 Eur) išieškojimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose niekaip nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl ieškovui grąžino būtent 8400 Eur sumą. Pažymėtina, kad jeigu atsakovė iš skolininko būtų išieškojusi visą Reikalavimo perleidimo sutartimi jai perleistą skolos sumą (21 000 Eur), atsakovei priklausantis atlygis sudarytų 1260 Eur (21000 Eur x 6 proc.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi iš skolininko 10600 Eur sumą, sau pasiliko 2200 Eur sumą.
19. Nagrinėjamu atveju šalys Priedo Nr. 1 B 1 punkte aiškiai susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui 94 procentus nuo visos išieškotos sumos. Kaip nustatyta, išieškota suma, sumokėta skolininko atsakovei, sudarė 10000 Eur, tuo tarpu 600 Eur skolininkas sumokėjo atsakovei kaip Priedo Nr. 1 B 2 punkte ieškovui nustatytą skolos išieškojimo mokestį, apskaičiuotą nuo 10000 Eur sumos. Taigi, vadovaujantis Priedo Nr. 1B 1, 2 punktais, atsakovė ieškovui yra skolinga 1600 Eur (10 000 Eur - 8400 Eur = 1600 Eur). Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. balandžio 11 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, tačiau atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo, todėl 1600 Eur skola ieškovui iš atsakovės priteistina (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai).
20. CK 6.53 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Nustatyta, kad ieškovas atsakovei pretenziją dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo išsiuntė 2022-04-11, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2022-04-19 (praėjus 7 dienoms po Pretenzijos pateikimo) iki ieškinio pareiškimo dienos (2023-03-31), t. y. už 342 dienas (82,03 / 360 x 342 dienos = 77,92 Eur). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 77,92 Eur palūkanų.
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui taip pat iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (1677,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-04-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
22. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su atsakovės taikomu verslo modeliu ir santykiais su kitais atsakovės kontrahentais, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės šio konkretaus ginčo išsprendimui, todėl teismas šiame sprendime dėl jų nepasisako.
23. Ieškinį patenkinus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ir jo atstovė, pareikšdami šį ieškinį, veikė nesąžiningai, todėl nėra pagrindo spręsti atsakovės prašymo dėl baudų ieškovui ir jo atstovei skyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 punktu, ieškovo ieškinį patenkinus, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 38,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1440,00 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio, dubliko parengimą, atstovavimą ieškovui teisme – pagal šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius dokumentus, iš viso 1478 Eur.
25. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl patenkinus šį ieškovo reikalavimą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 33,20 Eur. Ieškinį patenkinus, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas 33,20 Eur pašto išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti 2022 m. sausio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo V. J. ir atsakovės UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, 9.3 punkto sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, j. a. k. 303266450, 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų 00 ct) skolos, 77,92 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 92 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1677,92 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1478 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, j. a. k. 303266450, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.