Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-40109-1089/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
e2YT-40109-1089/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33569-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
V. E.
Suinteresuotas asmuo
V. E., M. E., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-40109-1089/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33569-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. E., M. E., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. E. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio T. E. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę.

2. Savo pareiškime pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėja V. E. kartu su savo sutuoktiniu T. E. (santuoka sudaryta 1972 m. lapkričio 6 d.) iki pat jo mirties gyveno bei savo gyvenamąją vietą deklaravo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). T. E. 2018 m. vasario 16 d. mirė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja bute (duomenys neskelbtini), gyvena ir toliau. Pareiškėja taip pat rūpinasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

2.2. Po T. E. mirties nei pati pareiškėja, nei jos vaikai (V. E., M. E.) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja turtu, t. y. ½ dalimi buto bei žemės sklypu, rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, turtą prižiūri, išlaiko, moka visus mokesčius, moka už buto priežiūros paslaugas, taip pat moka žemės sklypo mokesčius sodų bendrijai.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys V. E. ir M. E. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka (e. b. l. 51–52). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo T. E. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. E. paveldimo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 53–54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. E. nuo 1972 m. lapkričio 6 d. buvo sudariusi santuoką su T. E. (e. b. l. 36). Gyvendami santuokoje V. E. ir T. E. susilaukė dviejų vaikų – V. E. ir M. E. (e. b. l. 37, 38). T. E. mirė 2018 m. vasario 16 d. būdamas santuokoje su V. E. (e. b. l. 12). Testamentų registre nėra įregistruotų T. E. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 41).

8. Taip pat byloje nustatyta, kad po T. E. mirties nei pareiškėja V. E., nei jų vaikai, nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo (e. b. l. 7). Vis dėlto, ištyrus byloje pateiktus dokumentus, prieitina prie išvados, kad pareiškėja savo sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (dalį buto (duomenys neskelbtini)ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre yra registruota tik pareiškėjos vardu, tačiau tiek butas, tiek žemės sklypas įgytas pareiškėjos ir T. E. santuokos metu. Taigi T. E. iki jo mirties nuosavybės teise priklausė pusė nurodyto turto (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo pat jos sutuoktinio mirties rūpinasi nurodytu turtu kaip savo, liko gyventi bute, moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius ir moka žemės sklypo mokestį sodų bendrijai (e. b. l. 6, 13–34). Suinteresuoti asmenys nurodytų faktinių aplinkybių neginčija.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. E. priėmė palikimą, atsiradusį mirus T. E., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai V. E. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio T. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai V. E. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis