- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- I-3163-281/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2018-03-21 Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 8PM190020 ir Muitinės departamento 2018-05-09 sprendimą Nr. 1A-199 (b. l. 1–4, 24–27).
Paaiškino, kad Muitinės departamentas 2018-05-09 sprendimu Nr. 1A-199 atmetė pareiškėjo skundą bei patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2018-03-21 sprendimą Nr. 8PM190020. Pareiškėjas neginčija faktinių bylos aplinkybių, kuriomis remiantis ginčijami sprendimai priimti, tačiau teigia, kad skundžiamais sprendimais skola muitinei įregistruota nesivadovaujant nei Lietuvos Respublikos teismų praktika, nei Europos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimais, nei įstatymų pakeitimais. Nurodo, kad vienas iš pagrindų skolai išnykti yra importo ar eksporto muitu apmokestinamų prekių konfiskavimas kai jos sulaikomos arba vėliau. Teigia, kad akcizo ir PVM prievolės pasibaigimo pagrindas taip pat turėtų būti toks pats. Remiasi ESTT sprendimu byloje C-230/08, kuriame teismas išaiškino, kad, siekiant mokestinio reguliavimo nuoseklumo ir remiantis šių mokesčių reguliavimo panašumais, tiek importo muitams, tiek kitiems importo mokesčiams (importo PVM, importo akcizui) taikytini analogiški pasibaigimo pagrindai, t. y. akcizo mokesčiai išnyksta tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir muito mokesčiai, importo muito mokesčiams ir PVM taikomos tokios pačios išnykimo sąlygos.
Nesutinka su Muitinės departamento teiginiais, jog Akcizo įstatymo ir PVM įstatymo pakeitimai dėl mokestinių prievolių išnykimo pagrindų negali būti taikomi, nes jie įsigaliojo nuo 2017-01-01. Teigia, kad šiuo atveju galioja švelnesnio įstatymo atgalinio galiojimo principas. Kadangi įstatymų pakeitimai yra švelninančio pobūdžio, tai suponuoja šių įstatymo normų retrospektyvų taikymą tiems mokestiniams teisiniams santykiams, kurie susiformavo iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet kurie įstatymo galiojimo metu dar nebuvo pasibaigę. Pažymėjo, kad tiek Kauno teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais apmokestinimo taikymo principais – teisingumo ir protingumo.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–41).
Paaiškino, kad 2018-03-21 Kauno teritorinė muitinė priėmė sprendimą Nr. 8PM190020, kuriuo pareiškėją pripažino solidariu skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę (akcizas – 10 237 Eur; PVM – 2 679 Eur; akcizo delspinigiai – 1 674 Eur; PVM delspinigiai – 438 Eur). Mokestinės prievolės muitinėje atsiradimo pagrindas buvo nusikalstama veika, už kurią pareiškėjas buvo nubaustas 2017-01-23 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017. Muitinės departamentas minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą patvirtino. Pažymėjo, kad vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Kauno teritorinė muitinė pareiškėjui importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo, tačiau atkreipė dėmesį, kad Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami akcizai ir PVM. Šie mokesčiai administruojami pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui išnyktų PVM ir akcizo skola muitinei nenustatyta.
Atsakovės Kauno teritorinės muitinės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 92–93).
Paaiškino, kad Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja prekių apmokestinimo akcizo mokesčiu ir PVM. Nacionalinių mokesčių (akcizų ir PVM) mokestinės prievolės atsiradimo/išnykimo sąlygas, sulaikius gabentas neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją prekes (cigaretes), nustato skolos atsiradimo momentu (nagrinėjamu atveju 2016-09-22) galioję Akcizų ir PVM įstatymai. Pareiškėjo skunde teismui nurodyti Akcizų ir PVM įstatymo nuostatų pakeitimai įsigaliojo nuo 2017-01-01, šiuose įstatymų pakeitimuose nėra numatyta, kad skolos išnykimo pagrindai gali būti taikomi atgal. Taigi, skolos atsiradimo metu Akcizų ir PVM įstatymuose nesant nuostatų dėl asmens atleidimo nuo pareigos sumokėti akcizus ir PVM dėl neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją atgabentų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo, nėra pagrindo teigti, kad akcizo ir PVM skola buvo įregistruota nepagrįstai ir ji išnyko, prekes sulaikius ir konfiskavus. Pareiškėjo skunde teismui nurodomas ETT sprendimas byloje Nr. C-230/08 nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes jis priimtas aiškinant ne Sąjungos muitinės kodekso, bet prieš tai galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatas. Todėl daro išvadą, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai akcizo mokesčiu ir PVM apmokestino pareiškėjo neteisėtai įvežtas cigaretes, o pareiškėjo skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.
Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų pagrįstumo, t. y. dėl to, jog pareiškėjas nebuvo atleistas nuo PVM ir akcizo mokesčio mokėjimo muitinei, nepaisant to, jog jis neteisėtai disponavo cigaretėmis, kurios vėliau buvo konfiskuotos bei sunaikintos.
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-01-23 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017 konstatavo, kad pareiškėjas 2016-09-22 neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu įvežė 6 000 pakelių cigarečių (b. l. 67–84). Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius 2018-02-07 raštu informavo pareiškėją, jog už neteisėtai įgytas ir laikytas cigaretes bus apskaičiuota mokestinė prievolė: akcizas, PVM ir delspinigiai (b. l. 53–56). Kauno teritorinė muitinė 2018-03-21 sprendimu Nr. 8PM190020 pripažino pareiškėją skolininku muitinei, apskaičiavo pareiškėjui su kitais bendraskoliais mokestinę prievolę: akcizą – 10 237 Eur, PMV – 2 679 Eur, akcizo delspinigius – 1 674 Eur ir PVM delspinigius – 438 Eur, skolos atsiradimo datai 2016-09-22 (b. l. 42–48). Pareiškėjas ginčijamu sprendimu įpareigoti sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei. Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2018-03-22 pranešimu įpareigojo asmenis, įskaitant ir pareiškėją, sumokėti akcizo, PVM, akcizo delspinigius ir PVM delspinigius (b. l. 50–51). Muitinės departamentas 2018-05-9 sprendimu Nr. 1A-199 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2018-03-21 sprendimą Nr. 8PM190020 (b. l. 89–91).
Bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms reglamentuoja 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas.
Pagal Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas turi pristatyti į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Nesilaikant šio reikalavimo, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsniu, atsiranda importo skola muitinei.
Skolos muitinei išnykimą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos (e punktas). Siekiant nustatyti skolos sampratą pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, aktualus 5 straipsnio 18 punktas, pagal kurį, skola muitinei apibrėžiama kaip asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą.
Iš nurodytų nuostatų turinio matyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens pareigos sumokėti būtent importo ar eksporto muito sumą išnykimą. Tačiau Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami kiti pareiškėjams nustatyti mokesčiais, tokie kaip akcizai ir PVM. Todėl šių prievolių išnykimo pagrindai vertintini atsižvelgiant į kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja pagal Mokesčių administravimo įstatymą (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis). Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pažymėtina, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, kad skolos atsiradimo metu, t. y. 2016-09-22, galiojusi Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija įtvirtino, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.
Atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės (įskaitant ir apdorotą tabaką) atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nėra nuostatos, jog nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Nors Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, tačiau minėtoje dalyje įtvirtinta išimtis, kad šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. Tai, kad laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamųjų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat jų konfiskavimas) prievolei mokėti akcizą įtakos neturi yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT 2008-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008; 2009-02-10 nutartis administracinėje byloje A143-205/2009; 2010-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-916/2010; 2011-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1011/2011; 2017-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-168-143/2017).
Atvejus, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, nustato PVM įstatymo V skyrius. Pažymėtina, kad šiame skyriuje nėra įtvirtinta, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, už neteisėtai sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis) importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo. Šiuo sprendimu pareiškėjams apskaičiuotos akcizo, PVM ir akcizo bei PVM delspinigių sumos. Nurodytų aplinkybių ir įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste teismas daro išvadą, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2017-01-23 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-870/2017 konstatavo, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją. Kadangi prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, teismas konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjams apskaičiavo akcizus ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta pagrindų laikyti akcizo bei PVM ir akcizo bei PVM delspinigių skolą muitinei išnykusia, pagal skolos atsiradimo metu, t. y. 2016-09-22, galiojusias aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas.
Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016 suformuota praktika teigia, kad PVM ir akcizo skola muitinei turėtų būti laikoma išnykusia, tačiau, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodoma teismų praktika. Pastebėtina, kad pareiškėjų nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartis buvo apskųsta kasacinės instancijos teismui, kuris baudžiamąją bylą nagrinėjo remiantis ne muitinės kodeksų nuostatomis, o Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio nuostatomis dėl nusikaltimo dispozicijos rūšies, nusikaltimo sudėties požymių, nusikaltimo baigtumo ir žalos padarymo momento bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis dėl turtinės žalos sampratos baudžiamajame procese.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl būtinybės remtis Europos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-230/08 suformuota praktika, nes nurodytoje byloje Europos Teisingumo Teismas taikė ne Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, o prieš tai galiojusias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami 2018-03-21 Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 8PM190020 ir Muitinės departamento 2018-05-09 sprendimas Nr. 1A-199 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.