Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), romas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokėsi Panevėžio profesinio rengimo centro 1 kurse, deklaruojamoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. l d., vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant auklėjimo pobūdžio priemonę ir laikomas neteistu, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 8 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. 2009 m. spalio 3 d., apie 01 val. 30 min., Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje be jokios dingsties, tyčia sudavė kumščiais nukentėjusiajam V. O. į galvos sritį, o šiam pargriuvus ant žemės, jį spardė bei abejomis kojomis šokinėjo ant nukentėjusiojo galvos, tuo nuo ne mažiau kaip devynių smūgių į galvos sritį padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimais viršugalvyje, tarpuakyje, viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, tarpuakyje, apatinėje lūpoje, dešiniame ir kairiame smilkinyje, kraujosruva apatinės lūpos dešinėje, kaukolės veidinės dalies kaulų (nosikaulių, dešinio ir kairio skruostikaulių, viršutinio žandikaulio) lūžiais, kraujosruvomis pakaušio ir viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pagrindo priekinės daubos lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, bei spyrė kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į kitas kūno vietas padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairio sąnario srityje, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis mirė, t.y., tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. O..

A. B. prisipažino sudavęs smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. O. į veido sritį, o jam griuvus – spyrė į šoną, tačiau jam ant galvos nešokinėjo. Taip pat nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad smurtą V. O. atžvilgiu naudojo be jokios dingsties ir apsvaigęs nuo alkoholio. Parodė, kad 2009 m. spalio 3 d., apie 1 val. 30 min. kartu su M. O. ėjo Nepriklausomybės aikšte į naktinę parduotuvę. Beeidami jie sutiko pagyvenusį vyriškį, kaip paskui sužinojo, V. O.. Prasilenkiant vyriškis pasakė rusišką keiksmažodį, pavadino čigonais ir sudavė vieną smūgį šalia nosies. Tada jis taip pat keletą smūgių sudavė nukentėjusiajam į žandikaulį, abu susistumdė. V. O. nugriuvus, spyrė kelis kartus į šoną. Grumtynių metu išgirdo kažkieno balsus bei pastebėjo nuo Muzikinio teatro aikštelės link jų atbėgančią 6-7 asmenų grupę, kurie jį apstojo ratu. M. O. išsigandęs pabėgo. Pribėgęs T. G., sudavė jam smūgį į pilvą, apkabino per kaklą ir nusivedė per Klaipėdos gatvėje esančią perėją link automobilio, kuris stovėjo aikštelėje prie knygyno. Vedamas T. G. atsisuko atgal ir matė, kad tas žmogus kėlėsi. Pamatęs automobilyje sėdintį tėvą, išsigando ir į automobilį nesėdo, pažadėjęs jam grįžti pas močiutę. Įvykio metu buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. J., nužudytojo V. O. duktė, parodė, kad tėvas, gyvenantis Rusijoje, buvo atvykęs pas ją pasisvečiuoti trim savaitėm. Besisvečiuodamas pradėjo be perstojo gerti alkoholį. Jei alkoholio pasigesdavo naktį, eidavo į naktį dirbančią parduotuvę. Paprastai nepertraukiamas alkoholio vartojimas trukdavo savaitę, tramdymas tokiais atvejais būna neveiksmingas. Įvykio dieną girdėjo išeinantį tėvą nakties metu – suprato, kad eina į parduotuvę, bet netrukus užmigo. Pabudusi ryte, pamatė, kad tėvo nėra. Susirūpino, nes tėvas alkoholį gerdavo vienas namuose, į svečius nevaikščiojo. Nuvažiavusi į ligoninės priimamąjį, sužinojo apie tėvo mirtį. Yra pareiškusi byloje 6805 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Prašomos turtinės žalos dydis nustatytas atėmus iš išlaidų sumos vienkartinę 1050 Lt dydžio laidojimo pašalpą. Turtinės žalos turinį sudaro laidojimo išlaidos, paminklo pastatymas, kapavietės sutvarkymas. Taip pat prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagrįsta dvasiniais išgyvenimais. Dėl tėvo mirties (motina jau mirusi), būdama nėščia, išgyveno dvasinį sukrėtimą, depresiją. Su tėvu labai gerai sutarė, lankydavo jis ją kiekvienais metais, dažnai skambindavo telefonu, bendraudavo internetu. Tėvas buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas. Apsvaigęs nuo alkoholio, būdavo dar ramesnis. Jis buvo rusas, nusistatymo prieš kitataučius neturėjo.

Liudytojas S. J., kaltinamojo tėvas, parodė, kad jis 2009 m. rudenį, tiksliai datos nepamena, nakties metu drauge su T. G., kuris vairavo jo automobilį RENAULT valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į naktį dirbančią parduotuvę, esančią Nepriklausomybės aikštėje, Panevėžyje nusipirkti gėrimų. Sustojęs dviračių parduotuvės kieme, pamatė savo sūnų A. B., apsuptą lietuvių, ir paprašė T. G. atvesti jį. T. G. jo sūnų atvedė prie automobilio apkabinęs per pečius. Išlipęs iš automobilio, ėmė barti sūnų, kad šis vaikšto po miestą naktimis, nes tai daryti buvo uždraudęs. A. B. pavyko ištrūkti iš T. G. ir jis nubėgo link namų, esančių A. Smetonos g. Nr. 7a. Po kiek laiko nuvažiavo patikrinti ar A. B. tikrai grįžo namo, A. B. močiutė pasakė, kad anūkas jau miega. M. O. yra sūnaus giminaitis, jis gyvena pas tą pačią močiutę. Tą naktį M. O. jis nematė.

Liudytojas T. G. parodė, kad su kaltinamojo A. B. tėvu S. J. 2009 m. spalio 3 d. naktį važiavo iš Ramygalos į Panevėžį. Nusprendė užeiti į naktinę parduotuvę, todėl sustojo prie knygyno esančioje aikštelėje. Sustoję pamatė, kad netoli parduotuvės esančioje taksi stovėjimo aikštelėje stumdosi vaikinai. S. J. pasirodė, kad vaikinų tarpe yra ir jo sūnus, todėl paprašė nueiti pažiūrėti. Nuėjęs pamatė, kad kokie septyni 20-25 metų vaikinai lietuviai stumdo A. B.. Betraukiant A. B. iš būrio, šis pradėjo ant jo rėkti, todėl sudavė į pilvą. Parsivedė A. B. apkabinęs per pečius iki automobilio, liepė sėstis, tačiau jis nesutiko, pasakęs, kad eina namo. Nusipirkę alaus, nuvažiavodrauge su S. J. patikrinti ar tikrai Arsenas grįžo pas močiutę, gyvenančią A. Smetonos g. 7a. Įvykio metu A. B. apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba UAB „Alika" priklausančioje parduotuvėje, esančioje Nepriklausomybės a. 3a, Panevėžyje, pardavėja - kasininke. 2009 m. spalio 3 d., apie 01 val. 30 min. į parduotuvę atėjo rusakalbis vyras, kuris pirko vyną. Šis vyras paskutines tris savaites iki įvykio į parduotuvę ateidavo nusipirkti alkoholio dažnai. Jai jis atrodė kaip ramaus būdo 50-60 metų amžiaus vyras. Išėjus vyrui iš parduotuvės, apsaugos darbuotojas M. V. taip pat išėjo į lauką. Netrukus M. V. grįžo į parduotuvę ir liepė kviesti policiją, nes lauke yra mušamas neseniai iš parduotuvės išėjęs rusakalbis vyras. Sakė, kad muša mažo ūgio, tamsus, išraiškingų akių vaikinas, šokinėdamas jam ant veido. Pagal M. V. apibūdinimą suprato, kad tai galėjo būti neseniai parduotuvėje su draugais lankęsis dažnas parduotuvės lankytojas - mažaūgis M. Č., pravarde „Černiukas“, todėl jį ir nurodė policijos pareigūnams. Bandė iškviesti policiją nuspausdama parduotuvėje esantį mygtuką, tačiau šis nesuveikė. Netrukus išėjusi į lauką, pastebėjo nuo įvykio vietos link dviračių parduotuvės aukšto vaikino vedamą mažo ūgio vaikiną. Palikti parduotuvės be priežiūros negalėjo, o iš toli vaikinų veidų nematė. Matė įvykio vietoje susirinkusius žmones, kurie kvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2009 m. spalio 3 d. naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo parduotuvėje esančioje Nepriklausomybės a. 3a,. Panevėžyje. Apie 1.00 – 2.00 valandą į parduotuvę atėjo senukas ir kažką nusipirkęs išėjo. Po kelių minučių jis taip pat išėjo į lauką. Stovėdamas ant parduotuvės laiptų pakopos, maždaug 30-50 m atstumu pamatė, kad aikštėje šalia medžių keli asmenys spardė gulintį ir nesipriešinantį žmogų, o vienas iš jų - neaukšto ūgio vaikinas trypia, šokinėja ant gulinčiojo galvos. Grįžęs į parduotuvę, apie tai pasakė pardavėjai ir vėl išėjo į lauką. Tuomet pamatė aukštą vaikiną, nusivedantį iš įvykio vietos link dviračių parduotuvės mažo ūgio vaikiną, t.y. tą vaikiną kuris trypė žmogui ant galvos. Šiems nuėjus į dviračių parduotuvės kiemą, netrukus iš ten išvažiavo automobilis. Nuėjęs į įvykio vietą, pastebėjo, kad ant žemės guli sužalotas tas pats senukas, kuris ką tik buvo užėjęs į parduotuvę. Tai pamačiusi iš naktinio klubo einanti grupė žmonių, iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2009 m. spalio 2 d. vakare kartu su draugais: J. K., D. K., Evaldu ir Indre, kurių pavardžių nežino buvo naktiniame klube „Puntukas". Apie 24.00 – 02.00 valandą visi drauge išėjo iš klubo ir ėjo Klaipėdos gatve į Nepriklausomybės aikštę, į kurią pagal susitarimą turėjo atvažiuoti automobilis ir išvežioti visus po namus. Perėję šalia dviračių parduotuvės esančią pėsčiųjų perėją, pamatė greitai einančius du 17-19 m amžiaus vaikinus. Vienas vaikinas buvo žemo ūgio tamsių veido bruožų ir tamsių plaukų, o kitas - aukšto ūgio, šviesesnio gymio. Abu atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Aukšto ūgio vaikinas apglėbęs striuke per pečius, vedėsi žemesnį vaikiną. Prasilenkdami girdėjo, kai aukštesnis vaikinas žemesniam pasakė: „pamatysi kas bus", į ką žemesnis atsakė: „viskas gerai, nieko čia nėra". Pasirodė, kad tarp jų kažkokie nesutarimai, todėl stabtelėję paklausė, ar viskas gerai. Jie pasakė, kad viskas gerai, problemų nėra. Nuo prasilenkimo vietos paėję 10-12 sekundžių link automobilių stovėjimo aikštelės, pamatė gulintį ant žemės apie 60 metų amžiaus vyriškį sumuštu veidu. Gulėjo ant nugaros, buvo nesąmoningas. Kitų žmonių aplinkui nepastebėjo. Apie sumuštą vyriškį pranešė pagalbos telefonu.

Liudytojas M. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos du kartus: 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. kovo 18 d., patvirtino tyrėjai 2010 m. spalio 28 d. duotus parodymus (5 t., b.l. 177 – 179) ir parodė, kad 2009 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, paskambino A. B. ir pasiūlė susitikti prie naktį dirbančios parduotuvės išgerti alaus. Nuėjus į sutartą vietą, A. B. jau laukė, nupirkęs du butelius alaus. Jis atrodė ramus: nebuvo nei piktas, nei susijaudinęs. Abu atsisėdo ant suoliuko, esančio Nepriklausomybės aikštėje prie fontano. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo pora automobilių, šalia kurių grupė jaunuolių garsiai kalbėjosi, juokėsi ir, kaip jam atrodė, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis ir A. B. sėdėdami kalbėjo, tačiau A. B. balsas jam atrodė neįprastas – vangus ir tylus. Begeriant alų, pamatė link jų ateinantį žmogų. Likus 5 – 6 metrams iki žmogaus, A. B. staiga pašoko ir, pribėgęs prie to vyro, sudavė du staigius smūgius viena ir kita ranka į veidą. Žmogus nuo smūgių griuvo, o A. B. ėmė šokinėti abiem kojom žmogui ant galvos šaukdamas: „čia aš, Arsenas, ar prisimeni mane?“. Pamatęs, kad A. B. žiauriai elgiasi su tuo žmogumi, išsigando ir nubėgo per Klaipėdos gatvę link dviračių parduotuvės. Stovėdamas prie dviračių parduotuvės, matė nuo T. Tilvyčio gatvės pusės atvažiuojantį automobilį. Iš sustojusio automobilio keleivio pusės išlipo stambus aukštas vyras, kuris, būdamas daug aukštesnis už A. B., pačiupo jį ir, apkabinęs nusitempė į automobilį. Automobilis nuvažiavo miesto centro link. Parbėgęs į netoli esančius namus, po kelių minučių išgirdo greitosios medicinos pagalbos automobilio signalą. Po kelių dienų turguje sutiko A. B. su tuo pačiu aukštu vyru, kaip dabar žinoma, T. G.. T. G. grasino sulaužyti rankas ir kojas, jei kam nors papasakos apie įvykį. A. B. į jo klausimą kodėl jis taip pasielgė, atsakė, kad paskutinių dviejų parų visai neatsimena.

Kaltinamasis A. B. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu: parodė vietą Nepriklausomybės aikštėje, kur, eidamas drauge su M. O., sutiko nukentėjusįjį V. O., pademonstarvo jų tarpusavio grumtynes, kurios kilo dėl nukentėjusiojo pasakytų įžeidžiančių žodžių. Nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, pademonstravo kaip jis, pakeldamas dešinę koją, iš viršaus bato padu smūgiavo gulinčiam ant kairiojo šono vyriškiui į galvos dešinę pusę tris kartus. Smūgiuodamas koja, pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje nemažai stovinčių žmonių ir parodė žmonių stovėjimo vietą. Po to parodė kryptį link A. Smetonos gatvės, kuria jis nubėgo (6 t., b.l. 97-101 ).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 450/09 (05), konstatuota, kad V. O. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindui, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius. Jis mirti galėjo neilgame laikotarpyje (iki keliasdešimt minučių) iki pristatymo į ligoninę. V. O. nustatyti šie sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, tarpuakyje, viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, tarpuakyje, apatinėje lūpoje, dešiniame ir kairiame smilkinyje, kraujosruva apatinės lūpos dešinėje, kaukolės veidinės dalies kaulų (nosikaulių, dešinio ir kairio skruostikaulių, viršutinio žandikaulio) lūžiais, kraujosruvomis pakaušio ir viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pagrindo priekinės daubos lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių smūgių poveikyje, smūgiuojant kumščiais, spardant kojomis bei užšokant ant galvos, b) poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje ir kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturių smūgių poveikyje įspiriant koja ar panašiai. V. O. mirtį sukėlė galvos sužalojimų visuma. Savigynai būdingų sužalojimų V. O. lavono tyrimo metu nenustatyta. Galimybė V. O. susižaloti pačiam griūnant atmestina, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis bei lokalizacija. Lavono tyrimo metu nenustatyta požymių, kurie nurodytų į skirtingą konstatuotų sužalojimų padarymo laiką. V. O. kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 40-45).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Nepriklausomybės a., Panevėžyje. Joje ant žemės matyti rusvos spalvos panašios į kraują biologinės kilmės dėmės, rastas plastikinis 0,7 litro talpos butelis su užrašu „ Anzelmutės vynas ", išbarstytos monetos. Butelis uždarytas kamšteliu, nepažeistas (1 t., b.l. 11-15 )

Liudytojas M. O. parodymų patikinimo vietoje metu parodė vietą prie naktį dirbančios parduotuvės, kur susitiko su A. B.. Po to nuvedė prie suoliuko Nepriklausomybės aikštėje, ant kurio A. B. atsitūpęs gėrė alų. Parodė kryptį link naktį dirbančios parduotuvės, iš kur atėjo vyras. Pademonstravo, kaip A. B. kumščiu smūgiavo kelis kartus nukentėjusiajam į galvos sritį. Nukentėjusiajam nugriuvus, pademonstravo, kaip spyrė kelis kartus jam gulinčiam į galvos sritį, paaiškino, kad po to trypė ant galvos, šokinėdamas. Nuvedė į vietą prie dviračių parduotuvės, iš kurios stebėjo, kaip A. B. toliau trypė gulinčiam vyrui ant galvos. Iš šios vietos taip pat matė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis, iš jo išlipo vyras, kuris, pribėgęs prie A. B., sudavė smūgį jam į pilvo sritį, nusitempė jį į automobilį ir nuvažiavo (5 t., b.l. 182-184 )

Liudytojas T. G. parodymų patikinimo vietoje metu parodė vietą prie parduotuvės „Dviračiai“, esančios Klaipėdos gatvėje, į kurią atvažiavo su A. B. tėvu. Parodė kryptį Nepriklausomybės aikštės link, kuria, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie ten stovėjusių žmonių. Nuvedė į vietą, kurioje stovėjo žmonės, apsupę A. B., kurį „ištraukęs“ iš minios, nusivedė į tėvo automobilį (3 t., b.l. 6-8).

Liudytojas S. J. parodymų patikinimo vietoje metu parodė vietą Klaipėdos gatvėje šalia dviračių parduotuvės, kurioje, atvažiavęs su T. G. į naktį dirbančią parduotuvę, pastatė automobilį. Po to parodė vietą šalia perėjos, kurioje pamatė T. G., besivejantį jo sūnų A. B. (3 t., b.l. 39-40)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad ant V. O. striukės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su įtariamojo A. B. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. B. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0.0000000000001 % ( 2 t., b. l. 24-26 ). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras paaiškino, kad pavyzdžiai lyginamajam tyrimui iš A. B. buvo paimti kitos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu BPK 144 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš prokuroro teismui pateiktos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pažymos „Dėl sutapimo DNR registre“ matyti, kad vyro kraujo, rasto ant V. O. striukės, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (7 t., b.l. 75).

Teismo psichiatro eksperto išvadoje konstatuota, kad A. B. yra psichiškai sveikas, skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (6 t., b.l. 44). Pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą nesilankė (6 t., b.l. 116).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis A. B. prisipažino sudavęs smūgius kumščiu V. O. į veido sritį, o jam griuvus – spyrė į šoną, tačiau tvirtina, kad ant galvos nešokinėjo. Vertinant kaltinamojo parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie keitėsi, nebuvo nuoseklūs. Pirmos apklausos metu A. B. pagal pateiktą įtarimą kaltu neprisipažino, teigdamas, kad įvykio metu, t.y. 2009 m. spalio 3 d. buvo Pasvalio rajone, Pumpėnų kaime pas draugę (6 t., b.l. 92-93). Antros ir trečios apklausų metu prisipažino, kad su M. O. 2009 m. spalio 3 d. ėjo į Nepriklausomybės aikštėje naktį dirbančią parduotuvę. Perėję pėsčiųjų perėją per Klaipėdos gatvę nuo dviračių parduotuvės link Nepriklausomybės aikštės, sutiko apsvaigusį nuo alkoholio vyrą, kuris prasilenkdamas su juo ir M. O., pavadino juos čigonais, nusikeikė bei sudavė smūgį jam kažkur šalia nosies. Atsakydamas į tokius vyro veiksmus, sudavė kumščiu jam apie tris smūgius į galvos sritį. Kai nuo smūgių vyras nugriuvo, jam gulinčiam bato padu apie tris kartus sudavė į galvos sritį (6 t., b.l. 94-96, 104-106). Smūgius į galvą manekeno pagalba pademonstravo parodymų patikrinimo vietoje (6 t., b.l. 97-101). Teisiamojo posėdžio metu iš pradžių kategoriškai teigęs, kad gulinčiam V. O. spyrė ne į galvos sritį, o į šoną, vėliau į pirmininkaujančiojo klausimą atsakė, kad sudavė į galvą bato padu. Teigia, kad vedamas T. G. nuo įvykio vietos, atsisuko pasižiūrėti į sumuštą vyrą ir matė, kad jis bando keltis.

Šie A. B. teiginiai apie smurto mechanizmą V. O. atžvilgiu paneigiami byloje esančiais įrodymais – liudytojų M. O., M. V., V. K., A. Š. parodymais, Teismo medicinos bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis. Tiesioginis įvykio liudytojas M. O. duotus parodymus tyrėjai (5 t., b.l. 177-179), du kartus pakartojo ikiteisminio tyrimo teisėjai (5 t., b.l. 196-197, 6 t., b.l. 26-27). Jis papasakojo kaip A. B. staiga pašoko ir, pribėgęs prie ateinančio vyro, sudavė du smūgius viena ir kita ranka į veidą. Žmogus nuo smūgių griuvo, o A. B. ėmė šokinėti abiem kojom žmogui ant galvos. Papasakotas aplinkybes M. O. pademonstravo parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., b.l. 182-184). Kaltinamasis teigė, kad su M. O. kartu augo, mokėsi vienoje mokykloje ir buvo kaip broliai, susipykę nebuvo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. O. kaltinamąjį galėjo apšnekėti, juolab, kad jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Neaukšto ūgio, tamsų, išraiškingų akių vaikiną, trypiantį ir šokinėjantį ant neseniai iš parduotuvės išėjusio rusakalbio vyro galvos matė liudytojas M. V., kuris, grįžęs į parduotuvę, pardavėjai V. K. liepė kviesti policiją. Liudytojas A. Š., prasilenkęs su dvejais jaunuoliais, už 10-12 sekundžių pastebėjo ant nugaros gulintį vyrą sumuštu veidu. Vyras buvo nesąmoningas, taigi keltis, kaip parodė A. B., negalėjo. Kitų žmonių aplinkui A. Š. nepastebėjo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (toliau Išvadoje) konstatuota, kad V. O. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindui, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių smūgių poveikyje, smūgiuojant kumščiais, spardant kojomis bei užšokant ant galvos. Išvados 10 punkte nurodyta, kad požymių, kurie nurodytų į skirtingą konstatuotų sužalojimų padarymo laiką, tyrimo metu nenustatyta. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad ant V. O. striukės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su įtariamojo A. B. genotipu. Minėtų įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad A. B. pavartotas fizinis smurtas – smūgiai į galvos sritį, šokinėjimas gulinčiam nukentėjusiajam ant galvos - buvo tiesioginė V. O. mirties priežastis.

Kaltinamasis teigia, kad žudyti žmogaus nenorėjo ir nesuprato, kad nuo jo suduotų smūgių žmogus galėjo mirti. Teismo psichiatro eksperto išvadoje konstatuota, kad A. B. yra psichiškai sveikas, todėl, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, šokinėdamas gulinčiam garbaus amžiaus žmogui ant gyvybiškai svarbios kūno dalies – galvos, suprato, kad kelia pavojų tiek jo sveikatai, tiek gyvybei, numatė pasekmes, tačiau jų savo sąmonėje veikos metu nedetalizavo t.y. veikė tie­sio­gi­ne neapibrėžta ty­čia. Esant šiai tyčios rūšiai, vei­ka kva­li­fi­kuotina pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas. Seka, kad kaltinamasis A. B. tiesiogine neapibrėžta tyčia nužudė V. O., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnyje.

A. B. nurodyta smurto priežastis - V. O. prasilenkdamas su juo ir M. O., pavadino juos čigonais ir nusikeikė bei sudavė smūgį jam kažkur šalia nosies - paneigta M. O. parodymais, pagal kuriuos A. B. staiga pašoko ir, pribėgęs prie to vyro, sudavė du staigius smūgius viena ir kita ranka į veidą. V. O., jo dukters J. J. žodžiais tariant, buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas, o apsvaigęs nuo alkoholio, būdavo dar ramesnis, nusistatymo prieš kitataučius neturėjo. Nukentėjusiojo ramų būdą patvirtino ir naktį dirbančios parduotuvės pardavėja V. K.. Tai rodo, kad A. B. fizinis smurtas nebuvo išprovokuotas V. O., tačiau A. B. smurtavo be dingsties viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, ig­no­ruo­damas ele­men­ta­rias el­ge­sio tai­syk­les ir vi­suo­ti­nai pri­im­tas mo­ra­lės normas, t.y. dėl chuliganiškų paskatų. Ši aplinkybė laikytina nužudymą kvalifikuojančia. Taigi, minėtomis aplinkybėmis įrodyta, kad A. B. nužudė žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis kategoriškai neigia, kad nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. B. apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu teismui nepatvirtino ir liudytojas T. G., jo manymu A. B. buvo blaivus. Liudytojas M. O. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad A. B. jį buvo pakvietęs į Nepriklausomybės aikštę išgerti alaus. Nuėjus į sutartą vietą, A. B. jau buvo nupirkęs jiems du butelius alaus (5 t., b.l. 196-197). Duomenų, kad kaltinamasis būtų vartojęs didesnį kiekį alaus ar kitokio alkoholio, byloje nėra, o butelio alaus išgėrimas, kolegijos manymu, negalėjo sukelti kaltininkui tokios būsenos, dėl kurios šis prarastų savitvardą, gebėjimą kritiškai vertinti savo veiksmus, t.y. turėtų įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., šalintina iš kaltinimo.

A. B. nusikaltimo metu buvo nepilnametis, todėl bausmė jam skirtina, vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

A. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), sankcija už kurį numato tik laisvės atėmimo bausmę. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 8 p., sankcijoje, negalima.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs nepataisomas pasekmes. Veika, be abejo, pasižymėjo ypatingu cinizmu ir žiaurumu: būdamas jauno amžiaus viešoje vietoje šokinėjo gulinčiam garbaus amžiaus vyrui ant galvos. A. B. neteistas, tačiau jį charakterizuoja tai, kad yra padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., už kurį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas (BK 93 str.). Administracine tvarka nebaustas (6 t., b.l. 134). Kaltinamojo buitinės – materialinės sąlygos patenkinamos: gyvena penki asmenys vieno kambario ir virtuvės name be patogumų, kuriame dažnai lankosi pašaliniai asmenys (6 t., b.l. 148). Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos, kurioje anksčiau mokėsi, pateiktoje charakteristikoje A. B. charakterizuojamas patenkinamai, kaip jautrus, nuoširdus ir energingas mokinys, tačiau greitai supykstantis ir įsiveliantis į konfliktus. Dažnai buvo bendraujama su mokinio motina, tačiau jos įtaka sūnaus elgesiui nebuvo veiksminga (6 t., b.l. 129). VĮ Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius A. B. apibūdino kaip ūmaus būdo, lengvai bendraujantį, aktyvų. Vertindamas jo socialinę brandą, centro direktorius B. S. nurodė, kad A. B. adekvačiai vertina jį supančią aplinką, supranta jam keliamus reikalavimus ir suvokia savo veiklos padarinius (6 t., b.l. 131). Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikaltimą, kuri savo dydžiu yra artima nepilnamečiams skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 90 str. 5 d. ir BK 91 str. 3 d.). Šiuo metu A. B. yra pilnametis, todėl bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusioji J. J. pareiškė civilinį ieškinį 6805 Lt turtinei žalai, viršijančiai 1040 Lt laidojimo pašalpą, atlyginti ir 100000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 38). Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutinka. J. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

J. J. turėtos išlaidos pagrįstos šiais byloje esančiais dokumentais:

3300 litų dydžio išlaidos (ieškinyje nurodyta 3305 Lt) paminklui, tvorelei bei jų montavimo darbams pagrįstos prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu (2 t., b.l. 39);

2157,60 litų dydžio išlaidos už šarvojimą, duobės kasimą, karstą, puokštes, žvakes ir kitus laidojimo reikmenis pagrįstos sąskaita faktūra (2 t., b.l. 40);

1148 litų dydžio išlaidos už R. Krivicko įmonės „Veliona“ paslaugas, sanitaro paslaugas, dokumentų tvarkymą ir kt. pagrįstos sąskaita (2 t., b.l. 44);

247 litų dydžio išlaidos rūbams (kostiumui, batams, baltiniams ir kt.) pagrįstos sąskaita (2 t., b.l. 44);

Viso pagal pateiktus dokumentus J. J. išleido laidotuvėms 6852,60 Lt. Įvertinus 1040 Lt laidojimo pašalpą, nukentėjuisiajai iš A. B. priteistina 5812,60 Lt turtinės žalos.

Nukentėjusioji J. J. taip pat prašo priteisti 200 Lt, kuriuos išleido automobilio kurui, organizuojant tėvo laidotuves. CPK 178 str. numatyta, kad ieškovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. J. J. išlaidų kurui dokumentais nepagrindė, kaltinamasis su ieškiniu nesutinka, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį. Pagal šį kriterijų santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. J. J. tėvas nužudytas jos nėštumo metu. Tai, be abejo, sukėlė dvasinį moters sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją. J. J. motina yra mirusi, todėl santykis su vieninteliu tėvu buvo itin glaudus: nors gyveno skirtingose šalyse, tačiau tėvas ją lankydavo kiekvienais metais atvažiuodamas į Lietuvą, dažnai skambindavosi telefonu, bendraudavo interneto pagalba.

Vertinant A. B. turtinę padėtį, matyti, kad nekilnojamojo turto ar transporto priemonių kaltinamasis neturi (7 t., b.l. 1,2), sąskaitų bankuose taip pat neturi (7 t., 3-28), nedirba (6 t., b.l. 123-124). Įvertinus kaltinamojo jauną amžių bei, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekiant, kad neturtinė žala būtų realiai įvykdoma, priteistinos sumos dydis mažintinas iki 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt.

Daiktiniai įrodymai – dėžėje Nr. 1 esantis 0,7 l talpos vyno butelis „Anzelmutė“, vokai su biologiniais lyginamaisiais pavyzdžiais Nr. 1 ir Nr. 2, polietileninis maišelis Nr. 0077773, kasos čekiai, dėžėje Nr. 2 esantys V. O. rūbai ir jo biologiniai lyginamieji pavyzdžiai, dėžėje Nr. 3 esantys V. O. rūbai, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

5.30 Lt vertės monetos rastos įvykio vietoje šalia nukentėjusiojo. Duomenų, kad pinigai priklausytų kitiems asmenims, byloje nėra, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai J. J..

A. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir išankstinio apmokėjimo sim kortelė „Labas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamojo motinai A. B..

Liudytojo M. O. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas paliktinas prie bylos.

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojui A. Š. buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos – 68 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš A. B..

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę A. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2011 m. birželio 1 d., išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai J. J. 5812 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvylika) litų 60 centų turtinės žalos ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos.

Išieškoti iš A. B. 68 (šešiasdešimt aštuonis) litus proceso išlaidų.

Daiktinius įrodymus: dėžėje Nr. 1 esantį 0,7 l talpos vyno butelį „Anzelmutė“, vokus su biologiniais lyginamaisiais pavyzdžiais Nr. 1 ir Nr. 2, polietileninį maišelį Nr. 0077773, kasos čekius, dėžėje Nr. 2 esančiu V. O. rūbus ir jo biologinius lyginamuosius pavyzdžius, dėžėje Nr. 3 esančiu V. O. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 5.30 Lt vertės monetas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai J. J..

A. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir išankstinio apmokėjimo sim kortelę „Labas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamojo motinai A. B..

Vaizdo įrašą, darytą liudytojo M. O. parodymų patikrinimo vietoje metu, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.