Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu nubausta už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK 210 str. 3 d., už tai, kad ji 2013-03-15 apie 9.30 val. į Ramoniškių kelio postą lengvuoju automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdama kaip keleivė iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių (Sudargo) kelio postą, nepateikdama muitinės kontrolei, kelioniniame krepšyje gabeno įvairių komercinių pavadinimų vaistinius preparatus ir maisto papildus, kurių bendra vertė įskaitant mokėtinus mokesčius 383,25 Lt (atitinka 2,9 MGL).

N. K. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 3 d. paskirta 500 (penkių šimtų) litų bauda, konfiskuojant nedeklaruotus vaistinius preparatus ir maisto papildus, kurių vertė su mokesčiais 383,25 litai.

N. K. , nesutikdama su 2013 m. balandžio 11 d. institucijos nutarimu, jį apskundė Šakių rajono apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti.

Skunde teigiama, kad teismas, nutraukdamas bylą rėmėsi tik viena aplinkybe - N. K. veikoje nebuvo tyčios nuslėpti vežamas prekes. Institucija pažymi, kad gabenamų prekių slėpimas nėra būtina sąlyga taikyti administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 210 str. atsakomybei atsirasti pakanka, kad privalomi deklaruoti daiktai nepateikiami muitinės kontrolei arba kitaip išvengiama šios kontrolės. N. K. muitinės įstaigoje 2013-03-15 žodžiu deklaravo, kad į LR įveža 0,5 litro degtinės ir 40 NAR (vnt.) cigarečių, tuo pačiu deklaruodama, kad negabena jokių prekių privalomų pateikti muitinei. Muitinės įstatymo 20 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad muitinės pareigūnas gali reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas <...> prekes; 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, numatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau -BMK) 37 str. 1 d. numato, kad visos prekės įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją yra muitinės prižiūrimos, BMK 4 str. (13) p. numatyta, kad muitinė taiko muitinės priežiūros priemones, siekdama užtikrinti, jog būtų laikomasi muitinės veiklos taisyklių ir atitinkamais atvejais kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurios yra muitinės prižiūrimos. BMK 40 str. nustato, kad prekės turi būti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritoriją arba, atitinkamais atvejais, asmens, prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Taigi prievolė deklaruoti muitinėje visas gabenamas prekes priklauso jas gabenančiam asmeniui, šiuo atveju N. K., tačiau ji nepateikė muitinės kontrolei gabenamų vaistų.

LR ATPK 210 str. numatytas pažeidimas laikomas baigtu nuo to momento, kai patekus į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją asmuo pradeda muitinės formalumus.

BMK 65 str., reglamentuoja, kad jokių pakeitimų deklaracijoje daryti neleidžiama, jeigu atitinkamo leidimo buvo paprašyta po to, kai muitinė deklarantui pranešė, kad ketina patikrinti prekes <...>. Todėl prekių pateikimas, kai deklaracija jau yra priimta, įvertinta rizika ir asmuo informuotas apie sprendimą atlikti gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinę kontrolę, siekiant įsitikinti pateiktos informacijos teisingumu (šiuo atveju pateiktos žodinė deklaracijos), nelaikomas savalaikiu ir tinkamu prekių pateikimu muitinei.

Institucija pažymi, kad vaistų (vaistinių preparatų) įvežimas į LR iš ne Europos Bendrijos šalių yra muitinės prižiūrimas (taikomi draudimai ir apribojimai), todėl įvežamo kiekio deklaravimas yra privalomas ir būtinas, dėl šios priežasties muitinės pareigūnai gali reikalauti receptų kopijų ir gydytojų receptų.

Institucija nesutinka su teismo išvada, kad N. K. įvežti vaistiniai preparatai buvo skirti tik jos asmeniniam naudojimui, todėl jai nebuvo tikslo juos nuslėpti nuo muitinės pareigūnų, kadangi N. K. vaistus gabeno ir anksčiau, pvz. savaitę anksčiau (2013-03-04) iki šio pažeidimo, todėl vaistų gabenimo ir deklaravimo tvarka jai turėjo būti žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu ir iš jo išplaukusia išvada, kad Nijolės K. veikoje nėra inkriminuotojo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

N. K. inkriminuojamas LR ATPK 210 str. 3 d. numatytas pažeidimas, t. y. atsakomybė už kontrabandą: prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Kontrabanda - yra neteisėtas prekių, vertybių ir kitokių daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Neteisėtu yra laikomas šių daiktų gabenimas ne per muitinės postus arba per muitines, šiuos daiktus nuslėpus nuo muitinės tikrinimo. Kontrabandos dalykas yra prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai. Kitais privalomais pateikti muitinei daiktais turima omenyje ne prekes, bet asmeniniam naudojimui skirtus daiktus, kuriuos privaloma deklaruoti. Nurodyta, kad apkaltintojo asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, jog yra pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas, objektyvioji pusė. Priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N-62-782-07).

Kaip jau konstatavo ir apylinkės teismas, atsakomybė už LR ATPK 210 str. numatytą veiką galima tik nustačius pažeidėjo veiksmuose tyčią. Teismų praktikoje vieningai laikomais nuomonės, kad kontrabandos pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. N-575-989-12). Taigi tyčia, priešingai nei teigia apeliantas, yra būtinas kontrabandos sudėties subjektyviosios pusės elementas.

Kaip matyti iš pačios N. K. , liudytojos A. U., muitinės tarnybos pareigūnų V. M., A. K., J. R. paaiškinimų, tyčios N. K. veiksmuose nebuvo. Muitinės pareigūnai patvirtino, kad N. K. vežė „Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklėse“, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975, nustatytą leidžiamą kiekį vaistinių preparatų, juos vežė paprastai sudėtus automobilio salone ant galinės sėdynės, vaistai nebuvo paslėpti, kad būtų apsunkintas jų radimas ir taip išvengta muitinės patikrinimo. Liudytojai patvirtino, kad vežamus vaistus matė pasienio tarnybos pareigūnas, todėl tai dar kartą patvirtina, kad N. K. nesiekė specialiais veiksmais nuslėpti jų įvežimo. Be to, N. K. deklaravo kitas įvežamas prekes, muitinės pareigūnams pranešus, kad bus atliekamas detalus patikrinimas, pati pateikė nedeklaruotas prekes, todėl tai paneigia jos piktybiškumą siekiant išvengti patikrinimo.

Institucija teigia, kad N. K. vaistus galėjo gabenti ne savo poreikiams, o komerciniais tikslais, todėl galėjo siekti išvengti jų apmokestinimo. Tačiau Institucija negalėjo patvirtinti šių teiginių faktais.“ Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija), 5.1 punktas numato, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai. Institucija galėjo patvirtinti tik tai, kad N. K. vaistinius preparatus įvežė trečią kartą, tačiau neperiodiškai. Ji niekada nebuvo užfiksuota vykusi į Lietuvos Respubliką daugiau kaip 5 kartus per kalendorinį mėnesį, visada vežė leidžiamą kiekį vaistinių preparatų, tačiau Institucija negalėjo patvirtinti, kad visus kartus buvo įvežti tų pačių pavadinimų vaistai, kas galėtų kelti įtarimų dėl įvežimo komerciniais tikslais.

Apeliacinis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad surinkti duomenys nepatvirtino, kad N. K. veika gali būti kvalifikuojama kaip kontrabanda, nes aplinkybių visuma patvirtina, kad N. K. neveikimas nebuvo tyčinis, ji neturėjo tikslo vaistinių preparatų nuslėpti nuo muitinės pareigūnų ir taip išvengti patikrinimo.

LR ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Įrodymai vertinti teisingai, yra įrodymų analizė ir nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai ir nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Institucija apeliacinio skundo argumentais nepaneigė apylinkės teismo padarytos išvados, kad N. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 210 str. 3 d. sudėties.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą bū­ti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma su­kelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties bu­vi­mo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet ko­kios abejonės ar prieš­taravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to pa­da­ryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., tokį sprendimą ir priėmė Šakių rajono apylinkės teismas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmos instancijos teismo nutartis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.