- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-603-160/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02528-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. S., R. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams A. S. ir R. B. individualiai įmonei dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
V. M., atstovaujamas adv. T. Š., prašė priteisti solidariai iš A. S. ir R. B. individualios įmonės 8874,40 Lt (2570,20 EUR) turtinės žalos. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 8,7104 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Lankydamasis jam nuosavybės teise priklausančiame miško plote 2010-10-13 pastebėjo, kad maždaug 0,6 ha plote yra iškirstas jo miškas. Dėl miško kirtimo pagal jo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad A. S. pripažino, kad pagal 2010-09-20 sutartį miško kirtimo darbus atliko R. B. individuali įmonė. Kadangi A. S. organizavo miško kirtimo darbus, rengė miškotvarkos projektą ir kartu leido iškirsti svetimą mišką, turi atlyginti ieškovui padarytą žalą. Miško kirtimo darbus atlikusi R. B. individuali įmonė yra už svetimo miško iškirtimą atsakinga solidariai. Matininkas R. M., ieškovo užsakymu, apmatavo kirtavietėje savavališkai iškirstų medžių kamienus ir nustatė, kad kirtavietėje viso iškirsta 81,759 m³ medienos, medžių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra 8 ir daugiau centimetrų. Remiantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, patvirtintais Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521, 1 kietmetris atlygintinas 100 Lt suma, viso 8175,90 Lt (2367,90 EUR). Taip pat atsakovai turi atlyginti 665,50 Lt (192,74 EUR) išlaidas, susijusias su iškirstų medžių apmatavimo darbais (b. l. 39-43).
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2010-08-08 audra išlaužė jai priklausantį mišką. Siekdama pašalinti nuolaužas kreipėsi dėl leidimo miško valymui. Miško valymo darbus atliko R. B. individuali įmonė. Ieškovui pasikreipus dėl neteisėto miško kirtimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį 2010-12-15 prokuroras nutraukė. Ieškovas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neapskundė, todėl laikytina, kad su nutarimu sutiko, kad ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Iškirsto miško tūrio vertinimą ieškovas atliko tik 2013-07-02, per 3 metus miške elgėsi savo nuožiūra, mišką iškirto pats ir nori jos sąskaita praturtėti. Sklypų ribos buvo pažymėtos 2008 metais riboženkliais atliekant preliminarius matavimus, įmonei, kertančiai mišką buvo pateikti visi dokumentai, o ji pati į mišką nevažiavo, nes yra prastos sveikatos ir per medžių nuolaužas nebūtų galėjusi praeiti. Ji už 1,04 ha miško ploto sutvarkymą gavo 10000 Lt, todėl nelogiška, kad už dvigubai mažesnį plotą prašoma sumokėti dvigubai brangiau. Be to, po audrų išvartyti medžiai negali būti laikomi brandžia mediena, todėl ieškovo paskaičiavimas nepagrįstas. Ieškovas buvo atvykęs pas ją ir reikalavo atlyginti žalą – 15000 Lt, po to 10000 Lt, bet ji sutikusi atlyginti žymiai mažiau, atlygintina suma galėjo būti apie 100 Lt. Ieškovas yra praleidęs senaties terminą dėl žalos atlyginimo, todėl prašo ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
Atsakovas R. B. individuali įmonė prašė ieškinį atmesti. Prašė taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad 2010-09-20 R. B. individuali įmonė su A. S. sudarė sutartį dėl 100 kub. m medienos pirkimo; pagal sutartį su atsakove už medieną atsiskaitė tą pačią dieną, kai sudarė sutartį. A. S. pardavė vėjo išverstų medžių medieną, kurią įmonė turėjo pasigaminti pati. Pardavėja parodė jai priklausančio miško ribas. Miško ribos buvo pažymėtos riboženkliais. Parodytas miško plotas buvo nuklotas vėjovartomis ir vėjolaužomis. Įmonės darbininkai pardavėjos nurodytų ir riboženkliais pažymėtų sklypo ribų neperžengė. 2010 m. rugsėjo mėnesį įmonei šalinant vėjovartas ir vėjolaužas A. S. miško sklypo ir ieškovo žemės sklypo riba buvo netiksli, tai yra preliminari, kadangi pagal pateiktus dokumentus matyti, jog tikslios A. S. miško sklypo ribos buvo pažymėtos UAB „Geostatus“ atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-13 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-69 patvirtinus ribas. Ieškovo tikslios žemės sklypo ribos buvo pažymėtos UAB „Geo planum“ atlikus kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2012-06-18 sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110)-269 patvirtinus sklypo suformavimą padalijimo būdu. R. B. individuali įmonė negali būti atsakinga, nes tiksli sklypų riba buvo nustatyta jau po kirtimo. Ieškovas rėmėsi miško vertės paskaičiavimu, kuris nurodomas dėl likvidinės medienos. Tuo tarpu medžiai buvo išvartyti, o miško visas plotas 95,4279 ha įvertintas 3013-03-08 VĮ „Registrų centras“ duomenimis tik 47242 Lt. Todėl 60 a. sklype medynų vertė tebuvo 5222,13 Lt. Pagal Miško sanitarines apsaugos taisykles ieškovas privalėjo pašalinti iš miško vėjovartas ir vėjalaužas, todėl ieškovo reikalavimų suma mažintina vėjovartų, vėjolaužų pašalinimo iš 0,60 ha miško išlaidų suma. 2010 m. rugsėjo mėnesį vieno kubinio metro medienos iš vėjovartų, vėjolaužų paruošimas ir išvežimas į miško sandėlius kainavo 40 Lt. Be to, atliekant paskaičiavimus dėl medienos kiekio reikėjo atsižvelgti į tai, kad medžiai vėjo buvo išvartyti, išlaužyti, suskaldyti, įsukti. Didesnė dalis medžių buvo tinkama tik malkoms. R. B. individualiai įmonei valant mišką buvo žinoma, kad A. S. riboženkliais pažymėtos miško ribos yra netikslios. A. S. už miške ir, kaip dabar paaiškėjo, ieškovo miške, pasiruoštą medieną įmonė apmokėjo pagal 2010-09-20 medienos pirkimo sutartį. 2010-11-05 V. M., apklausiamas Trakų rajono policijos komisariate, nurodė, kad jis apie pasisavintas miške buvusias vėjolaužas ir vėjovartas sužinojo 2010-09-13. Pagal CK 4.96 str., R. B. individali įmonė yra sąžiningas įgijėjas, todėl ieškovui praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, per kurį jis galėjo pareikšti reikalavimus, iš atsakovo jo sąžiningai įgytas daiktas negali būti išreikalautas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-05-07 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso 1,24 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); šiame žemės sklype yra 1,04 ha miško žemės plotas; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2010-11-04, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-13 įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-69 pagrindu atliktas kadastro duomenų tikslinimas. Ieškovui V. M. nuosavybės teise priklauso 8,7104 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini); šiame žemės sklype yra 5,4297 ha miško žemės plotas; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2010-10-14. Ieškovo ir atsakovės A. S. žemės sklypai turi bendrą ribą. Atsakovė, laikydamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono (miesto) agentūrai 2010-08-20 pateikė pranešimą apie ketinimus kirsti mišką (duomenys neskelbtini). Šiame pranešime nurodyta, kad ketinama kirsti vėjolaužas: 123 egles (apie 85 ktm likvidinio medienos tūrio), 31 pušį (apie 18 ktm likvidinio medienos tūrio), 27 beržus (apie 17 ktm likvidinio medienos tūrio) ir 15 drebulių (apie 8 ktm likvidinio medienos tūrio), t. y. ketino iškirsti 196 įvairių medžių, kurių apytikris likvidinis medienos tūris sudarytų 128 ktm. Ieškovui nuo 2010-09-16 buvo išduotas leidimas serija A Nr. 068825 kirsti mišką, t. y. atlikti sanitarinį (plyną) kirtimą, kvartalo, sklypo Nr. 695/30, 31, 1,3 ha plote. 2010-09-20 atsakovai tarpusavyje sudarė medienos pirkimo sutartį iš gyventojo, kuris neužsiima individualia veikla, t. y. A. S. įsipareigojo parduoti R. B. individualiai įmonei 100 kub. m eglės rąstų po 100 Lt už kub. m, sandorio suma – 10000 Lt. 2010-11-05 ieškovas pareiškimu kreipėsi į policiją. Pareiškime nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame yra 5,75 ha brandaus miško. Jo miško sklypas ribojasi su A. S. ir Trakų miškų urėdijos sklypais. 2010 m. rugsėjo mėnesį jis norėjo atlikti matavimus savo miško sklype. Miškininkui T. T. buvo parodyti visi žemės dokumentai ir planai, ir jis pagal pateiktus planus atlikinėjo matavimus. Kelios dienos po to, kai buvo pradėti matavimai, ieškovui paskambino T. T. ir pasakė, kad jo (V. M.) miške yra kertama mediena, t.y. miškas yra iškirstas ir beveik visa mediena yra išvežta. Tą sužinojęs jis nuvažiavo į vietą ir įsitikino, kad jo miško sklype maždaug 60 arų plote yra įvykdytas savavališkas plynas kirtimas. Vietoje nei pjovimo technikos, nors matėsi sunkiosios technikos pėdsakai, nei darbininkų nematė. Pasiklausinėjęs (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sužinojo, kad miško kirtimo darbus atliko A. S.. Nuvykus pas ją, ši patvirtino, kad jos užsakymu buvo atliekami miško kirtimo darbai. Taip pat ji pripažino, kad galimai pažeidė sklypų ribas ir iškirto dalį jo miško, tačiau atsisakė atlyginti padarytus nuostolius, motyvuodama tuo, kad tiksliai nežinojo sklypo ribų ir nežinojo, kad jis yra naujas sklypo savininkas. Preliminariais skaičiavimais jo sklype iškirsta apie 150 ktm brandžios statybinės medienos ir padarytas apie 15000 Lt materialinis nuostolis. Šiuos teiginius ieškovas dar kartą patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovas 2010-11-25 papildomos apklausos metu parodė, kad dėl patirtos žalos pateiks ieškininį pareiškimą, kai bus atlikti geodeziniai matavimai ir kai pagal esamą jo sklypo plotą Nr. 58 aplinkos agentūra padarys kelmų taksavimą. A. S. jam siūlė 6000 Lt, tačiau jis nesutiko. Pagal šį pareiškimą 2010-11-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00805-10 dėl svetimo turto pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.1 d. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-11-30 liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad 2010 m. rudenį jam paskambino A. S. ir teiravosi dėl miško išlaužų tvarkymo. Jis užsiima miško ruošos darbais, turi licenziją, todėl A. S. padėjo parašyti Trakų gamtos apsaugos agentūrai pranešimą dėl vėjolaužų kirtimo ir jį nuvežė agentūrai. Trakų gamtos apsaugos agentūroje pranešimą užregistruoja, ir miško savininkams galima mišką valyti ir tvarkyti nuo vėjolaužų. Jis buvo nuvykęs į A. S. priklausantį miško sklypą. Po kurio laiko važiuodamas pro šalį jis buvo užvažiavęs pas A. S. ir matė, kad miškas sutvarkytas. Jam miško sklypo ribų A. S. nerodė, ir jis tuo nesidomėjo. Kas A. S. miško sklype atliko miško kirtimo ir valymo darbus, jis nežino ir pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. T. parodė, kad jis dirba VĮ Trakų miškų urėdijoje miškotvarkos inžinieriumi. Viena jo darbo funkcijų – miško savininkų konsultavimas miškininkystės klausimais. Urėdijai yra pavesta konsultuoti miško savininkus, suteikti jiems pagal galimybes pagalbą, ypač - po audros, buvusios 2010-08-08. 2010 m. rugpjūčio mėnesį (dienos neprisimena) į jį kaip urėdijos specialistą kreipėsi V. M., prašydamas pagalbos ir konsultacijos, kadangi jo miške yra daug išverstų medžių. Kadangi V. M. negalėjo tiksliai apibūdinti pažeidimų, padarytų jo miškui, jis (T. T.) prižadėjo nuvykti į jo mišką ir įvertinti miškui padarytą žalą. Jis į V. M. priklausantį mišką buvo nuvykęs du kartus. V. M. buvo pateikęs jam priklausančio miško plano kopiją, jis (T. T.) su savimi buvo pasiėmęs miškų žemėlapius. Pagal nurodytus dokumentus jis surado V. M. priklausantį mišką. Nuvykęs pirmą kartą jis spėjo apeiti tik dalį sklypo ir įvertino, kad V. M. priklausančioje sklypo dalyje vėtros pažeista 1,3 ha miško, kurį reikia kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Antrą kartą į V. M. priklausantį mišką jis buvo nuvykęs 2010-10-22 su tikslu įvertinti kitą miško dalį. Nuvykęs pamatė, kad jo (V. M.) miške įvykdytas plynas kirtimas, apytikriai (vizualiai) įvertinus - 0,3 - 0,4 ha plote. Jis miškų žemėlapyje matė, kad V. M. miško sklypas ribojais su kito miško savininko sklypu, todėl apie tai, kad jo miške įvykdytas kirtimas, pranešė V. M. Mediena iš miško buvo ištraukta prie kelio, didžioji dalis jos buvo išvežta, buvo likę tik likučiai. Dar vieną kartą jis buvo nuvykęs jau kartu su V. M. su tikslu susitikti su miško savininke A. S. dėl miško ribų patikslinimo. Jis teiravosi A. S., kodėl ji nurodė taip kirsti mišką įmonei, kuriai pardavė mišką, iš jos atsakymo jis suprato, kad A. S. manė, jog jos miško riba yra kitoje vietoje.Teismo posėdžio metu liudytojas T. T. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad dabar jis datų (kada į jį kreipėsi konsultacijos V. M. ir kada jis (T. T.) buvo nuvykęs į ieškovo miško sklypą) tiksliai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu jas geriau atsiminė ir tyrėjui sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. S. kad ji turi 1,40 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Į sklypą įeina 20 arų žemės prie miško ir 1,20 ha mišraus miško. Su jos sklypu ribojasi P. S., I. C., A. S. Kito žmogaus, su kuriuo ribojasi jos sklypas su mišku, ji nežinojo. 2010 m. spalio mėnesį ji gavo leidimą iš miškų urėdijos kirsti mišką, kadangi miškas po audros buvo išlaužytas, išvartytas ir jį būtinai reikėjo sutvarkyti. Ji iš Trakų miškų urėdijos į miško sklypą išsikvietė J. P., kuris pasižiūrėjo ir davė leidimą kirsti 120 kubų mišraus medžio. Ji taip pat dar paskambino K. į Trakų urėdiją ir pasitikslino, ar geras yra išduotas leidimas išvalyti mišką. Jai K. paaiškino, kad leidimas yra geras ir ji gali kirsti mišką. J. P., atvažiavęs į jos mišką, stebėjosi, kaip darbininkai išpjaus ir sutvarkys tokį išvartytą mišką. Ji paskambino įmonei, kuri atlieka kirtimus. Šiems atvykus ji parodė sklypą, kuriame yra jai priklausantis miškas, riboženklius, kur reikia kirsti mišką, ir leidimą. Po kirtimo, maždaug po 2 savaičių prisistatė V. M. ir pareiškė, kad ji iškirto jo mišką. Jis iš pradžių pareikalavo 15000 litų už jo iškirstą mišką, praėjus savaitei - 10000 litų. Ji išsikvietė geodezininkus, ir jie išmatavo tiksliai jos miško ribas. Ji taip pat prašė V. M., kad jis parodytų tikslų planą, tačiau jis jo neturėjo, turėjo tik apytikslį planą. Ji žmonėms, kurie apsiėmė sutvarkyti išvartytą mišką, parodė tikrai tik savo miško ribas. Miško darbininkai iškirto kelią, kuriuo išvežė medieną, išsivalė kelią, nes kitaip neišvažiuotų iš miško, lietė ir valdiško miško ir, kaip vėliau išaiškėjo, ir - V. M. Ji neturėjo jokių ketinimų pasisavinti kitą mišką ir, jeigu darbininkai per klaidą nupjovė V. M. sklype kokį medį, ji sakė, kad jam atlygins padarytą žalą. Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras D. M., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 87-1-805-10 medžiaga, 2010-12-15 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., požymių. Nutarime konstatuota, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2010-09-13 00.00 val. (duomenys neskelbtini), V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jam priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), o būtent Onuškio girininkijos 695 kvartale, sklype Nr. 58, yra atliktas neteisėtas plynas kirtimas ir maždaug 0,60 ha plote yra iškirsta apie 150 ktm medienos. Iš viso jam padarytas apie 15000 Lt materialinis nuostolis. Šis nutarimas apskųstas nebuvo, t.y. tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko su šiame nutarime konstatuotomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Padarė išvadą, jog ieškovas apie jo teisės pažeidimą sužinojo 2010-09-13 (tvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga), ieškinį teismui padavė 2013-10-14, todėl praleido ieškininės senaties terminą. Pripažino, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už veiksmus, kuriais buvo iškirstas ieškovui priklausantis miškas. Bet ieškovas ir pats turėjo leidimą kirsti mišką, todėl neaišku, kiek miško buvo iškirsta pagal jam išduotą leidimą, jo pateikti iškirsto miško apmatavimai netikslūs, atsakovas R. B. individuali įmonė nupirko iš atsakovės A. S. 100 m³ eglės rastų, tai galimai tvirtina, kad dalis rastų buvo iš ieškovo miško dalies. Tačiau paskaičiavimą, kiek nukirsta medžių, ieškovas atliko tik 2013 metais ir per tris metus pats galėjo nukirsti medžius. Kadangi neįrodė žalos dydžio bei praleido ieškininės senaties terminą, tai sudarė pagrindą ieškiniui atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
V. M. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovas praleido ieškininės senaties terminą. Surašant ieškinį teismui, ieškovo atstovas automatiškai perkėlė į ieškinį nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytą datą – 2010-09-13 – kurį buvo laikoma ieškovo sužinojimo apie iškirstą jo mišką data. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ieškovas tokios datos pats nėra nurodęs, taip pat ir liudytojai tokios datos nėra patvirtinę. Prokuroras nurodydamas šią datą padarė rašymo apsirikimą. O kiti įrodymai tvirtina, kad apie pažeidimą ieškovas sužinojo 2010-10-22. Ikiteisminio tyrimo metu pati atsakovė A. S. nurodė, kad kirtimą gavus leidimą ji atliko 2010 m. spalio mėnesį, o abu atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad pirmiausia sudarė sutartį (2010-09-20), tik po to vykdė kirtimą. Liudytojas T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-10-22 buvo pamatyta, kad yra iškirsta dalis ieškovo miško. Be to, atsakovė A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad iškirto svetimą mišką ir sutiko atlyginti žalą, tik skirtingai skaičiavo padarytus nuostolius. Todėl ieškininės senaties terminas buvo nutrauktas 2010-11-19 jos apklausos metu. Nuo šio laiko jis skaičiuojamas iš naujo ir nėra praleistas. Net ir skaičiuojant terminą nuo 2010-09-13 teismas turėjo vertinti ir jo praleidimo priežastis, atsižvelgti, kad tik 2010-12-15 buvo baigtas ikiteisminis tyrimas. Nepagrįsta išvada ir dėl žalos dydžio neįrodymo. Kad buvo padarytas miško kirtimas užfiksuota nuotraukose, pripažino ir atsakovė A. S., ji nurodė, kad atsakovas R. B. individuali įmonė atliko kirtimus. Atsakovu sutartis galėjo neatspindėti tikrosios pirkimų apimties, todėl negali paneigti, kad atsakovų veiksmais ieškovui nebuvo padaryta žala (b. l. 103-111).
Atsiliepimas
A. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad jos prašymu miško kirtimo darbus jai priklausančiame miške R. B. individuali įmonė atliko nuo 2010-09-02 iki 2010-09-11. Ieškovas miške iškirstus medžius pastebėjo 2010-09-13, į teismą kreipėsi 2013-10-14, t. y. suėjus senaties terminui. Kad apie miško kirtimą ieškovas sužinojo 2010-09-13, jis pats nurodė ieškinyje, pareiškime policijai taip pat nurodė, kad matavimus miške atliko rugsėjo mėnesį. Ieškovo paaiškinimas, kad senatis galėjo prasidėti 2010-12-15, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo paneigtas pirmosios instancijos teismo, tuomet ieškovas pradėjo įrodinėti, kad miško kirtimas pastebėtas buvo 2010-10-22, kas prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai. Ji niekada nepripažino, kad iškirto ieškovo mišką, todėl ieškininės senaties terminas nutrauktas niekada nebuvo. Ieškinio senaties termino atnaujinti ieškovas neprašė, todėl teismas pagrįstai atsakovas reikalaujant taikė ieškinio senatį. Jai yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, todėl ji negalėjo stebėti miško kirtimo ir paaiškino, kad kirtėjai galimai iškirto daugiau miško, kuris buvo praėjusios audros išlaužytas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, 2010-09-16 gavęs leidimą kirsti mišką, pats jį atliko. Iškirstų medžių apmatavimo darbus atliko tik 2013-07-02 visame jo miško plote. Teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
R. B. individuali įmonė teismo sprendimą prašė palikti galioti. Paaiškino, kad ieškovas pats nurodė, kad apie iškirstą mišką ir jam padarytą žalą jis sužinojo 2013-09-13, leidimas jam iškirsti mišką buvo išduotas 2010-09-16, todėl T. T. paliudijimas, kad jis miške vaikščiojo 2010-10-22 nepatvirtina apie iškirsto miško sužinojimo laiką – prieš išduodant leisimą kertami medžiai turėjo būti apžiūrėti specialisto. Vėjavartas A. S. miške R. B. individuali įmonė tvarkė 2010-09-07 – 2010-09-11 ir tik sutvarkius paaiškėjo, kiek buvo tinkamos medienos pardavimui, todėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2010-09-20. Kirtimo darbai buvo derinami su A. S. sūnumi K. S. A. S. nepripažino, kad padarė žalą ieškovui, todėl dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškininės senaties terminą. Be to, miško kirtimo metu nebuvo aiškiai fiksuotis sklypų ribos, naujas sklypas suformuotas tik 2010-10-14, todėl tyrėjai negalėjo užfiksuoti anksčiau buvusių sklypo ribų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymą dėl senaties termino ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai reikalavo taikyti senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2010-12-15 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad V. M. jam priklausančiame miške neteisėtą kirtimą pastebėjo 2010-09-13, ieškinį atmetė visiškai dėl suėjusio senaties termino, nes ieškovas teisme ieškinį pareiškė tik 2013-10-14, t. y. vienu mėnesiu pavėlavęs laiku kreiptis į teismą. Vertinant ar ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė A. S. pripažino, kad medkirčiai galėjo netyčia iškirsti ir keletą medžių ieškovui priklausančioje miško dalyje. 2010-11-19 liudytojo apklausos protokolas tvirtina, kad A. S. pripažino, kad buvo iškirsta ir ne jai priklausanti miško dalis, nes medkirčiams buvo reikalingas iš miško išvažiavimo kelias, sutinka atlyginti žalą V. M., tačiau su juo nesutaria dėl atlygintinos žalos dydžio (b. l. 63). Trakų rajono prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtina, kad tyrimas nutrauktas nustačius, kad A. S. pasamdyta nenustatyta įmonė atlikdama jos miško kirtimą iškirto ir dalį V. M. miško ir ji sutinka samdytų darbininkų netyčiniais veiksmais atlyginti padarytą žalą, kurios dydis sprendžiamas civilinio proceso tvarka (b. l. 7-9). Šio nutarimo neapskundė nei ieškovas, nei atsakovė A. S. Pagal CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pripažindama, kad svetimo miško kirtimu buvo padaryta žala ir sutikdama ją atlyginti, atsakovė ikiteisminio tyrimo metu pripažino prievolę atlyginti žalą. Todėl ieškinio senaties terminas ikiteisminio tyrimo metu buvo nutrauktas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išaiškinta, kad atlygintinos žalos dydis sprendžiamas civilinio proceso tvarka, ieškovas neteko teisės pareikšti ieškinį baudžiamojo proceso tvarka, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškininės senaties terminas paduoti ieškiniui dėl žalos atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas praleido terminą ieškiniui pareikšti. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas klaidino teigdamas, jog apie iškirtimą sužinojo tik 2010-10-22, nes jam buvo išduotas leidimas miško kirtimui dar 2010-09-16, todėl miškas buvo apžiūrimas iki leisimo išdavimo ir atmetė liudytojo T. T. paliudijimą, kad ieškovo miško iškirtimą jis pastebėjo 2010-10-22. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad miško teritoriją ieškovas nurodė prašęs apžiūrėti tikslu iškirsti sklypus skiriančią liniją (b. l. 44), liudytojas T. T. paliudijo mišką apžiūrėjęs pagal pareigas dėl miško savininkų konsultavimo bei suteikiant jiems pagalbą dėl 2010 m. rugpjūčio mėn. vėtrų išvartytų medžių (b. l. 58). 2010-03-03 ieškovas prašė išduoti leidimą dėl neplyno miško kirtimo jo valymo tikslu, tuo metu 2010 m. rugpjūčio mėn. vėtra dar nebuvo išvarčiusi medžių ir 2010-09-16 leidimas ieškovui buvo išduotas sanitariniam kirtimui pagal 2010-03-03 paduotą prašymą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų pateikęs pranešimą dėl vėjalaužų šalinimo. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji mišką kirto 2010 m. spalio mėnesį. Todėl šie įrodymai prieštaringi ir nepatvirtina konkrečios datos, kuria ieškovas sužinojo apie iškirstą mišką bei nepaneigia liudytojo T. T. paliudijimo, kad jis apie rastą iškirstą ieškovo mišką ieškovui pranešė 2010-10-22. Esant tokioms aplinkybėms, jei ieškovas ir nebūtų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo dėl jo miško iškirtimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nebūtų galima daryti išvados, kad ieškiniui pareikšti ieškovas praleido terminą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo net nustatyta, kokia įmonė ieškovei atliko darbus, todėl atsakovui R. B. individualiai įmonei pareikšti ieškinį galimybė atsirado tik bylos nagrinėjimo metu.
Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo paaiškinimai, liudytojo T. T. parodymai, 2010-11-05 kirtimo apžiūros protokolas tvirtina, kad apytikriai 0,6 ha plote buvo iškirstas ieškovui nuosavybės teise priklausantis miškas, kai pagal išduotą leidimą atsakovei A. S. R. B. individuali įmonė atliko jai nuosavybės teise priklausančio miško kirtimą. Matuotojo R. M. matavimų suvestinė tvirtina, kad kirtavietėje (o ne visame miške, kaip paaiškino atsakovai) pagal nukirstų medžių kelmus likvidinės medienos tūris yra 73,791 m³ +(-)20% (b. l. 14-15). Nors atsakovai nesutiko su tokiu paskaičiavimu, tačiau patys į bylą neteikė įrodymų, kiek medžių iškirto iš ieškovui priklausančio miško. Todėl laikytina, kad ieškovo pateiktas iškirstos medienos kiekis yra įrodytas. Kirtimo metu galiojusios Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių 1 p. nustatyta, kad už medžių nukirtima, kurio skersmuo 8 cm ir storesni 1,3 m. aukštyje, atlygintina suma buvo 100 Lt už 1 m³. Kadangi nėra nustatyta, kiek medžių buvo nukirsta dėl vėtros, kiek sveikų, laikytina, kad ieškovui turi būti atlygintas likvidinės medienos tūris, todėl žalos dydis, skaičiuojant minusinę paklaidą yra 5903,28 Lt (1709,71 EUR). Taip pat atlygintina 665,50 Lt (192,74 EUR) suma už nukirtų medžių tūrio nustatymą (b. l. 17). Ta aplinkybė, kad atsakovė A. S. yra ligota, neatleidžia jos nuo atsakomybės elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Pradėdama vykdyti miško kirtimo darbus, turėjo aiškiai įsitikinti jai nuosavybės teise priklausančio miško ribomis vietoje, aiškiai nurodyti kirtimo vietą atsakovei R. B. individualiai įmonei ir būti atsakingai už miško kirtimo veiksmus. Taip pat R. B. individuali įmonė kirsti mišką turėjo teisę tik miško planuose ieškovės pažymėtoje vietoje ir nepradėti kirtimo negavus aiškių dokumentų ir neįsitikinus, kad kerta tik atsakovei A. S. priklausantį mišką. Kad turėjo miško kirtimo planus ir atliko kirtimus pagal juos, atsakovai tokių įrodymų į bylą ir nepateikė.
Kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu (net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą); 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus, taikoma solidarioji atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kadangi atsakovų veiksmų ir kaltės apimties dėl ieškovui priklausančio miško iškirtimo pagal į bylą pateiktus įrodymus atskirti nėra galimybės, taikoma solidarioji atsakomybė ir iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisiama 1901,78 EUR.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 265 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5, 112), viso 530 Lt (153,50 EUR). Ieškinys tenkinamas 74,27%, todėl proporcingai patenkinamai ieškinio apimčiai atsakovai ieškovui po lygiai turi atlyginti 114 EUR žyminio mokesčio.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovas pateikė mokėjimo advokatui dokumentus už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme 1800 Lt (b. l. 139-140). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85, už apeliacinio skundo surašymą maksimaliai atlygintina suma yra 2000 Lt (8.10 p.). Todėl ieškovo išlaidos advokato pagalbai nesiekia maksimaliai nustatytos sumos, proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai yra atlyginamos – 1336,86 Lt (387,18 EUR) priteisiant iš atsakovų po lygiai.
Atsakovė A. S. advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt išlaidų (b. l. 84), apeliacinės instancijos teisme – 800 Lt. Šios išlaidos nesiekia maksimalių, nustatytųjų Rekomendacijose, todėl atmestų reikalavimų apimčiai atlygintinos – viso 591,79 Lt (171,39 EUR). Atsakovas R. B. individuali įmonė turėjo išlaidų advokato pagalbai 2500 Lt pirmosios instancijos teisme (b. l. 76-77) ir 1500 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 126). Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, atsakovai nesiekė padarytos žalos atlyginti geruoju, atsakovai tas pačias aplinkybes įrodinėjo dviese, atsakovui advokato pagalbos atlyginimo suma mažinama iki atsakovei A. S. priteisiamo dydžio – 171,39 EUR (CPK 93 str. 4 d.).
Trakų rajono apylinkės teismo pažyma (b. l. 101) tvirtina, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 38,12 Lt (11,05 EUR), todėl atsakovai valstybei turi atlyginti po 5,53 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Priteisti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. individualios įmonės (į. k. 173724190) 1901,78 EUR (tūkstantį devynis šimtus vieną EUR 78 ct) žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. individualios įmonės (į. k. 173724190) po 57 EUR (penkiasdešimt septynis EUR) iš kiekvieno žyminio mokesčio atlyginimo.
Priteisti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. individualios įmonės (į. k. 173724190) po 193,59 EUR (šimtą devyniasdešimt tris EUR 59 ct) iš kiekvieno advokato pagalbai atlyginti.
Priteisti valstybės naudai iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. individualios įmonės (į. k. 173724190) po 5,53 EUR (penkis EUR 53 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. individualios įmonės (į. k. 173724190) naudai po 171,39 EUR (šimtą septyniasdešimt vieną EUR 39 ct) kiekvienam advokato pagalbai atlyginti.