Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2933-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
1-2933-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41119-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. F.
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2933-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41119-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam J. F., jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. F. (J. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 16.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais J. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis baigė darbą apie 15.15 val. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą susitiktu su draugu, kuris atvyko iš (duomenys neskelbtini). Ten pabuvo apie 10 minučių, išgėrė apie 200-250 ml trauktinės „Starka“, jautėsi normaliai, nesijautė esantis neblaivus, todėl nutarė važiuoti namo. Važiuojant namo (duomenys neskelbtini) gatve, jis sukėlė eismo įvykį. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam girtumą. Jis blogai vertina savo poelgį, galimai iš šono jis atrodė neblaivus, bet taip nesijautė. Su kito automobilio, į kurį jis atsitrenkė, vairuotoja nebendravo. Nurodė, kad alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti D. F. nurodė, kad yra J. F. žmona, jie yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, iki santuokos draugavo (duomenys neskelbtini) metus, augina (duomenys neskelbtini) sūnų. Jų šeima yra tvirta, jie gyvena santarvėje, nesutarimų nėra, abu dirba, stengiasi dėl vaiko. Apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tos pačios dienos vakare, vyras jai paskambino ir pranešė, kad galimai vakare namo negrįš, nes yra sulaikytas dėl to, kad padarė avariją neblaivus. Ji labai neigiamai vertina tokį vyro poelgį, jie šeimoje turi tik vieną automobilį, kuriuo vyras vežioja vaiką į darželį. Ji pati nevairuoja. Vyras yra atsakingas ir anksčiau tokių įvykių nebuvo. Ji supranta, kad dėl tokio neatsakingo vyro elgesio galėjo nukentėti ne tik vyras, bet ir kiti asmenys. Vyrui grįžus iš policijos namo, ji kalbėjosi su juo apie įvykį ir vyras pasakė, kad jis pats nesupranta, kodėl taip pasielgė, jis neapmastė savo poelgio. Šiaip vyras neeina pas draugus gerti, bet jeigu jie kartu išvažiuoja į svečius, kur bus vartojamas alkoholis, tai ieško, kas juos nuvežtų arba lieka svečiuose nakvoti. Vyras jokių reikalų su policija dėl girtumo anksčiau neturėjo. Vyras savo poelgį vertina labai neigiamai ir džiaugiasi, kad avarijoje niekas nenukentėjo. D. F. mano, kad ji gali daryti vyrui teigiamą įtaką, nes gyvena kartu, taip pat kartu priima visus šeimos sprendimus. Jos teigimu, vyras neturi problemų su alkoholio vartojimu ir šį įvykį jie aptaria beveik kasdien. Be to, jie turi vaiką, kuriam abu turi rodyti pavyzdį. Vyras ja pasitiki ir ji stebės, kad daugiau toks vyro elgesys nepasikartotų. Nurodė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) srityje. Ji prašo atleisti J. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskirti ją laiduotoja, kadangi ji tiki, kad daugiau panašūs atvejai nepasikartos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. F. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad į priklausomybės ligų įskaitą jis neįrašytas, pas psichiatrą, narkologą negydytas. Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2019 m. rugsėjo 24 d. jis buvo 9duomenys neskelbtini), atvažiavo ten nuosavu automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplankyti draugo, kuris kitą dieną turėjo išskristi į (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu apie 15.45-16.00 val. jis išgėrė apie 250 ml „Starkos“ 43 laipsnių stiprumo. Po to reikėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis nesijautė apsvaigęs, tad atsisėdo už minėto automobilio vairo ir važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini). Buvo automobilių spūstis, automobiliai iš lėto judėjo. J. F. per vėlai pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis Audi sustojo, sustabdyti savo automobilio nespėjo ir priekine automobilio dalimi atsitrenkė į Audi galinę dalį. Iš karto įvykio vietoje atsirado pareigūnai, kurie įtarė, kad J. F. neblaivus, tad liepė pūsti į alkotesterį. Vyras pūtė 2 kartus, mažiausias alkotesterio rodmuo buvo 2,97 promilės. Jis labai gailisi, kad už vairo atsisėdo, būdamas neblaivus, pasielgė neapgalvotai. Sutinka, kad į teismo posėdį nebūtų kviečiami liudytojai (b.l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas E. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. S., apie 16.48 val., iš AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. yra eismo įvykis, kuriame vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu, pareigūnai rado eismo įvykį, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės: Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) Kaip vėliau paaiškėjo, AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. F., gim. (duomenys neskelbtini), o AUDI A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Iki atvykstant kelių policijos ekipažui, ekipažas R9836 su alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718 patikrino J. F. blaivumą. Pirmu bandymu buvo nustatytas 2,97 promilių girtumas, antru - 3,10 promilių girtumas. A. J. paaiškino, jog sustojo prie sankryžos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., kai tuo metu į jos vairuojamą automobilį AUDI A6 trenkėsi iš galo važiuojanti AUDI A4. J. F. įvykio vietoje nieko dėl eismo įvykio aplinkybių nepaaiškino. Automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. 1. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 16.40 val., jis vairavo tarnybinį automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėjo spūstyje (duomenys neskelbtini) g., trečioje eismo juostoje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., priekiu link (duomenys neskelbtini) g. Automobilių spūstis buvo dėl priekyje buvusio šviesoforo bei jau buvo piko metas. Stovint spūstyje, V. K. pastebėjo, kad priekyje, antroje juostoje per tri s automobilius stovi susidūrę du automobiliai Audi. Priėjus prie jų, paaiškėjo, kad Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu atsitrenkė į stovėjusio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Audi A4 vairuotojas nieko paaiškinti negalėjo, matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kitų asmenų jo automobilyje nebuvo. Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja paaiškino, kad stovint spūstyje pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. F., kuriam V. K. iš karto davė papūsti į alkotesterį, jis pripūtė 2,97 ir 3,10 promilių. Vėliau atvyko Kelių policijos ekipažas (b. 1. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja A. J. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 16.40 val., ji vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lėtai judėjo spūstyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. pirmoje eismo juostoje (duomenys neskelbtini) kryptimi. Sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, tad ji sustojo. Už kelių sekundžių ji pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipusi iš mašinos, ji pamatė, kad į mašiną atsitrenkė automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu iš minėtos Audi išlipo vairuotojas. Daugiau automobilyje asmenų nebuvo. A. J. pradėjo apžiūrinėti automobilio apgadinimus, tuo pat metu privažiavo policijos pareigūnai. Jie važiavo pro šalį. Tada vairuotoja pastebėjo, kad Audi vairuotojas neblaivus. Bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, veido išraiška buvo kaip neblaivaus asmens. Pareigūnai iš karto davė jam pūsti į alkotesterį, jis pripūtė 2,97 promiles (b. 1. 40-41).

2019 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota automobilių Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 10).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis; automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - užpakalinis bamperis (b.l. 11).

2019 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis (b.l. 12-14).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. F. (b.l. 15). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Audi A4 Avant 1,9 TDI (2006 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3550 eurų (b.l. 16-17).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0718 patikrinus J. F. neblaivumą 2019 m. rugsėjo 24 d., 16.43 val. buvo nustatytas 2,97 promilės girtumas. Patikrinus J. F. neblaivumą 2019 m. rugsėjo 24 d., 17.06 val., jam buvo nustatytas 3,10 promilės girtumas (b.l. 44). Šiame akte užfiksuotus duomenis patvirtina byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0718 rodmenys (b.l. 42). Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 14 d. (b.l. 43).

Bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie D. F. teistumą ir baustumą administracine tvarka už paskutiniuosius penkerius metus, iš kurių matyti, kad D. F. yra neteista, vieną kartą, t.y. 2018 m. kovo 2 d. buvo bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nuobauda negaliojanti. Taip pat teismui buvo pateikta D. F. charakteristika, išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nurodoma, kad D. F. šioje darbovietėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Ji apibūdinama kaip kruopšti ir pareiginga darbuotoja, laiku atliekanti jai pavestas užduotis, imli naujovėms, noriai besidalijanti savo įžvalgomis apie darbo efektyvumo priemones ir būdus su kolegomis. Nusiskundimų ir priekaištų dėl jos darbo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad J. F. 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 16.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,97 promilės neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina liudytojų E. K., V. K. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. neblaivumo nustatymo aktas ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0718 rodmenys, iš kurių matyti, kad patikrinus J. F. neblaivumą 2019 m. rugsėjo 24 d., 16.43 val. nustatytas 2,97 promilės girtumas. Patikrinus J. F. neblaivumą pakartotinai, maždaug po 20 minučių, t.y. 2019 m. rugsėjo 24 d., 17.06 val., jam buvo nustatytas 3,10 promilės girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, reikšminga veikai kvalifikuoti, yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais J. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad J. F. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas (šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta - 2,97 promilės girtumas), pripažintina, kad J. F. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl J. F. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (nors buvo teistas 9duomenys neskelbtini), tačiau teistumas išnykęs) (b.l. 67), per paskutinius penkerius metus vieną kartą 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 68), dirba (b.l. 69).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktas D. F. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti J. F. jos, t. y. D. F. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodo, kad J. F. yra jos sutuoktinis, jie yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Po šio įvykio J. F. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio bei nurodė, kad pats nežino, kodėl sėdo už automobilio vairo neblaivus. D. F. teigia, kad J. F. alkoholiu nepiktnaudžiauja, rūpinasi ja ir sūnumi. Mano, kad jis padarė tinkamas išvadas ir auklėjamuosius tikslus galima pasiekti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. D. F. manymu, jos vyras ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ji pati turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, todėl galėtų daryti teigiamą įtaką savo vyrui.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę J. F. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (asmuo pripažįstamas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą, jei jis anksčiau nors ir buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju J. F. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per paskutiniuosius penkerius metus tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (pasuko į kairę, kai galima važiuoti tik į dešinę), nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (itin neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog J. F. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie D. F. (neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, nuobauda negaliojanti, dirba, turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pateiktą teigiamą charakteristiką iš darbovietės, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui J. F. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl bendro gyvenimo su kaltinamuoju, jų santykių ir pan.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi D. F. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina J. F. laiduotoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo J. F. bei jo laiduotoja skirtinos D. F. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė J. F.. Taigi J. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

J. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,97 promilės neblaivumo laipsnis, ženkliai viršijantis minimalią sunkaus girtumo ribą. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią sunkaus girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams ir 6 mėnesiams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, J. F. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)– paėmimas (b.l. 61-63). Atsižvelgiant į tai, kad J. F. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kurios savo turiniu (sukeliamais apribojimais) faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, teismas sprendžia, jog J. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. F. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį; jo iškvėptame ore buvo nustatyta net 2,97 promilės etilo alkoholio. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad neblaivaus J. F. vairuojamas automobilis atsitrenkė į prieš jį stovėjusio automobilio galą, kai šis sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Pats J. F. teigė, kad jis vairavo automobilį, nes jautėsi esantis blaivus. Tokie J. F. paaiškinimai rodo, kad padidinto pavojaus šaltiniu jis naudojosi nesusimąstęs apie keliamą pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jų turtui. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad net ir atleidus J. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam J. F. (b.l. 15). Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 16, 17) būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad J. F. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. F. priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. kovo 25 d. (b.l. 19-23). Transporto priemonė yra grąžinta J. F., kuris paskirtas šio turto saugotoju.

Atsižvelgiant į tai, kad J. F. priklausantis automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra (b.l. 61-62).

Kaltinamajam J. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b.l. 61-62).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. F. (J. F.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. F. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti J. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.

Paskirti J. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti J. F. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. F. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, J. F. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti J. F., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti D. F., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė