Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1942-657/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Senoji Baltija“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Superija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą, reiškiantį ieškinį bankrutavusios įmonės vardu bei jos ir kreditorių interesais, sumokėti už ieškinio padavimą žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino CPK nuostatas, kurios reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką nagrinėjamu atveju, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1048/2012, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodytos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir joje sprendžiami klausimai nėra analogiški. Apelianto cituojamos bylos metu buvo keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atsakovui pateikiant apeliacinį skundą byloje, kurioje viena iš šalių yra bankrutavusi įmonė, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai sukuria precedentą žemesnės instancijos teismams ir sau pačiam būtent šio klausimo taikymo atveju. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar ieškovas, reiškiantis ieškinį bankrutavusios įmonės vardu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nors sprendžiamas to paties straipsnio taikymo klausimas (CPK 83 str. 1 d. 8 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylų faktinės aplinkybės (nagrinėjamu atveju ieškovas, veikia bankrutavusios įmonės vardu ir interesais, o apelianto nurodytoje byloje apeliantas reiškia apeliacinį skundą bankrutuojančiai įmonei) ir subjekto, reiškiančio reikalavimus, procesinė padėtis (nagrinėjamu atveju laikytina, jog ieškinį reiškia pati bankrutavusi įmonė, o apelianto nurodytoje civilinėje byloje apeliacinį skundą bankrutavusiai įmonei teikė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutikusi nuginčyto sandorio šalis), neleidžia apelianto nurodytos bylos ir joje išdėstytų aplinkybių taikyti kaip precedento nagrinėjamoje byloje.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas keliose nutartyse yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę šioje byloje nagrinėjamu klausimu (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai ieškinį paduoda ne bankrutuojanti įmonė, o jos kreditorius bankrutuojančios įmonės vardu). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, siekia apginti ne tik savo, bet visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus. Toks kreditorius negali atsidurti prastesnėje padėtyje nei kreditorius, kuris pareikšdamas ieškinį siekė apginti tik savo turtinius interesus, t. y. bankrutuojanti įmonė, kuri pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Todėl laikoma, kad tokį ieškinį pareiškęs kreditorius taip pat yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2060/2011).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Baltijos žuvys“ vardu ieškinį pareiškė šios įmonės kreditorius UAB „Nona mix“, kuris prašė pripažinti negaliojančia tarp BUAB „Baltijos žuvys“ ir AB „Senoji Baltija“ 1995 m. vasario 14 d. sudarytą Dalyvavimo projekte sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją. Toks ieškinys laikomas netiesioginiu ieškiniu. Bankrutuojanti įmonė pagal tokį ieškinį laikoma ieškovu, turinčiu tiek procesinį, tiek ir materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o procesą inicijavęs bankrutuojančios įmonės kreditorius laikomas ieškovu, turinčiu tik procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ieškinio patenkinimo atveju pagal ginčo sandorį perleistas turtas būtų sugrąžintas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-236/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio ieškiniai dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo sandorių nuginčijimo nagrinėtini ne atskiroje byloje, bet įmonės bankroto byloje, todėl ta aplinkybė, kad šiuo atveju ieškovo pareikštas ieškinys nagrinėtinas atskirai nuo BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylos, nesudaro pagrindo neatleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų praktikoje suformuluota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktas yra taikomas ne tik tuomet, kai ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė, bet ir tais atvejais, kai jos vardu ieškinį pareiškia įmonės kreditorius yra teisiškai logiška, pagrįsta ir taikytina nagrinėjamu atveju.

Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas netaikė aukštesnės instancijos teismo praktikoje suformuluotų išaiškinimų ir dėl to neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą bei neteisėtai įpareigojo BUAB „Baltijos žuvys“ vardu ieškinį pareiškusį šios įmonės kreditorių UAB „Nona mix“ sumokėti žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 377 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti atskirąjį skundą.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui spręsti iš naujo.