- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2-1048/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rhetor“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rhetor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties dalies, kuria teismas įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fundamentus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rhetor“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčijamu sprendimu teismas pripažino 2010 m. gruodžio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Fundamentus“ ir UAB „Rhetor“ negaliojančia. Atsakovas UAB „Rhetor“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantas už 10000 Lt įgijo 427775,83 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovus, t.y. 233737,45 Lt į UAB „Dokaras“ byloje Nr. 2-643-431/2010 ir 194038,38 Lt reikalavimo teisę į A. Š. byloje Nr. 2-1503-258/2010. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar apeliacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovą ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus: sumokėti 8278 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui S. V. įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, todėl apeliacinis skundas turi būti apmokėtas 8278 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Apelianto argumentą, kad ginčas yra susijęs su bankroto procesu ir todėl jis neprivalo skundo apmokėti žyminiu mokesčiu teismas laikė nepagrįstu. Atvejus, kuomet šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kai ginčas yra susijęs su bankroto procesu reglamentuoja CPK 83 str. 1 d. 8 ir 9 p. Šio straipsnio 1 d. 8. nurodoma, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Vadinasi šio įstatymo pagrindu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiamos tik bankrutuojančios įmonės savo vardu teikdamos ieškinius teismams, o atsakovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinius skundus tik minėtose bylose, t.y. bylose kurios yra pradėtos pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys yra pareikštas ne bankrutuojančios įmonės. Aptariamo straipsnio 1 d. 9 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, t.y. bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tačiau minėtu atveju ieškinį ieškovai pareiškė kaip bankrutuojančios įmonės debitoriai ir už bankroto bylos ribų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas privalo savo skundą apmokėti proporciniu žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2012-02-01 Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, nustatančią sumokėti 8278 Lt žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą ir skundą išnagrinėti iš esmės. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas neturėjo nustatyti sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą tik dėl to, kad ginčas nagrinėjamas bankroto byloje, bet ir dėl to, kad jis teisme išnagrinėtas kaip neturtinis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai
Motyvuojamoji dalis
argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria, teismas įpareigojo atsakovą sumokėti už apeliacinį skundą 8278 Lt dydžio žyminį mokestį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas išsamus sąrašas asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prie tokių asmenų yra priskirti ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto bylose (CPK 83 str. 1 d. 8, 9 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Dokaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Rhetor“ ir BUAB „Fundamentus“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi BUAB „Fundamentus“ yra bankrutuojanti įmonė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotera“. Kaip jau buvo minėta, reikalavimas pareikštas bankrutuojančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo BUAB „Fundamentus“ bankroto byloje, nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą. Šiuo atveju pagal atsakovo pareikštą apeliacinį skundą susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK 83 straipsnio 2 dalies normos turinį. Teisėjų kolegija, išdėstytų aplinkybių pagrindu, sutinka su skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti 8278 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, panaikinti.