- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- e2YT-11572-1190/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01104-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., VĮ ,,Turto bankas“, VĮ ,,Registrų centras“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, VĮ ,,Registrų centras“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, nurodytą (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su sutuoktiniu name gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Namui adresas nesuteiktas, nes nėra išlikusių namo dokumentų. Kartu su šeima prižiūri namą, pagal poreikį atlieka einamąjį namo remontą, prižiūri namų valdą. Gyvenamąjį namą pirko iš D., kuriai sumokėjo 500 litų. Pareiškėja jokių tai patvirtinančių įrodymų neturi, kadangi sutartis sudaryta nebuvo. D. jau yra mirusi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas” atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškimas nėra pagrįstas, kadangi nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog turtas buvo privatizuotas. Taikytina viešosios nuosavybės prezumpcija.
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai įrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytų sąlygų buvimą, neprieštarauja dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Gyvenamasis namas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, bei minėti nekilnojamieji daiktai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomi.
Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog, nustačius įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, neprieštarauja, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į prašomą pastatą. Atkreipė dėmesį, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras” atsiliepime prašė pašalinti jį iš civilinės bylos nagrinėjimo, o prašymo netenkinus, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teismui neteikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje būtų užfiksuoti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (tarp jų ir tiksli pastato buvimo vieta), kurių reikia šiam registro objektui įregistruoti, kaip ir nenurodo nekilnojamojo daikto unikalaus numerio, kurį teismas turėtų nurodyti sprendime. Taigi registro objektas nėra identifikuotas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad siekia susitvarkyti namo dokumentus, kadangi jie reikalingi norint keisti stogą, įsivesti kanalizaciją, gauti paramą, pavedėjimui. Kyla problemos gaunant paštą. Namas pastatytas nuo kolūkio laikų. Norėjo eiti gyventi atskirai nuo vyro tėvų. Gavo pasiūlymą eiti gyventi į šį namą. Kad nėra namo dokumentų, sužinojo tik vėliau. (duomenys neskelbtini). pavasarį gavo raktus, (duomenys neskelbtini) įėjo su daiktais gyventi. Raktus ir leidimą apsistoti name gavo iš D., rekomendavo kaimynai. Prieš tai name gyveno D. D. išėjo gyventi pas dukrą. Jie leido gyventi, po kiek laiko paprašė pinigų. Pinigų duoti nenorėjo, nes dokumentų nebuvo, bijojo būti iškraustyti. Suprato, kad namas vis tiek jų, o ne pareiškėjos šeimos. D. teigė, kad tvarkėsi dokumentus, susimokėjo kažkiek, bet pareiškėja nieko nežino, jokių dokumentų jai neparodė. Pareiškėjos šeima gyvena nuo (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai, užaugino vaikus, niekur išsikraustę nebuvo. Deklaruota gyvenamoji vieta pas vyro tėvus ((duomenys neskelbtini)). G. B. yra pareiškėjos anyta, jos ūkis yra šiuo adresu. Sutuoktinis šiuo adresu užaugo. Buvo registruoti tuo adresu. Kadangi dokumentų nėra, registruotis faktinės gyvenamosios vietos adresu nebuvo galimybės. Mokėjo komunalinius mokesčius už šiukšles, elektrą, žemę aplink sklypą. Viską tvarkė. Už žemę pradėjo mokėti (duomenys neskelbtini), kai žemėtvarka pradėjo tvarkyti dokumentus ir davė lapą. Mokėdavo pareiškėja su sutuoktiniu iš bendro biudžeto. Dėl žemės sklypo nuomos, pirkimo yra klausus žemėtvarkoje žodžiu, bet ten sakė, kad negalima. Su ankstesniais savininkais apie žemės sklypą ir jo nuosavybės teisę nėra kalbėję. Ankstesni savininkai už investicinius čekius išsipirkinėjo namą. Žino, tik kad jų ,,atceit“ namas, jie išsipirkinėjo. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pardavę namą žmonės buvo jo savininkai, nematė. Nėra matę dokumentų, jog buvo suteiktas sklypas namo statybai, statybos leidimo, nieko, kadangi ankstesni savininkai nieko ir neturėjo. Jie aiškino, kad nenori pradėti, nes dokumentų tvarkymas daug kainuotų. Ankstesni savininkai buvo atvykę du kartus. Antrą kartą mokėti pareiškėja atsisakė. Sutarta turto kaina 3000 Lt, sumokėjo 500 Lt. Jokios sutarties pasirašę nebuvo. Buvo jauni, nepagalvojo kad to reikia. Mano, kad statyba buvo teisėta, nes statė kolūkis. Kolūkis namą pastatė ir jiems [D.] skyrė gyventi. Paskui buvo perversmas, žmonės galėjo įsigyti. Jie kaip ir įsigijo, bet tų dokumentų neturėjo ar nesitvarkė – nežino. Mano, kad namas pastatytas (duomenys neskelbtini), nes ant laiptų iškalta. Namas pastatytas iš lentelių, medinis. Standartinis namas, kaime yra daugiau tokių pačių namų. Į namą kraustėsi jau ištekėjusi. Vedybų sutarties nėra pasirašę. Mokesčius mokėjo, tvarkė iš bendrų lėšų. Turtą siekia įgyti asmeninės nuosavybės teise. Name iki pilnametystės gyveno sūnūs. Kadastro duomenų bylos neturi. Jokių dokumentų perkant turtą nematė, jiems perduoti jokie dokumentai nebuvo, tik elektros knygelė. Ant jos buvo nurodyta, kad D. Daugiau jokių dokumentų negavo. Išsilavinimas spec. vidurinis ((duomenys neskelbtini)). Dirba žemės ūkio bendrovėje prie ūkio darbų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. B. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad kai susituokė, gyveno pas tėvus. Jiems pasiūlė gyventi atskirai. Apsižiūrėjo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Savininkus D. matė vieną kartą, davė pinigų 500 Lt. Antrą kartą atvykus, pinigų nedavė, prašė namų knygos, bet jos nebuvo, todėl nemokėjo. Bandė ieškoti dokumentų per archyvus, bet nieko nerado. Šalia visi tokie patys standartiniai namai. (duomenys neskelbtini) dabar jo nuosavybė, tuo metu buvo jo tėvų. Tai nėra tas pats namas, kurio nuosavybės teisę siekia įgyti pareiškėja. Žmona mokėjo už elektrą, žemės mokestį. Už žemę moka, dirba, bet negali deklaruoti. Mano, kad pastatytas teisėtai, nes statė kolūkis. Duomenų apie projektą, statybos leidimą neturi, nematė jokių dokumentų. Klausė ankstesnių savininkų dėl namų knygos, bet jie net jos neturėjo. Klausė kaip moka, tai kaip ir nuo algos atskaičiuodavo D. ar D. kolūkis. Statyba, mano, (duomenys neskelbtini), bet gali būti ir anksčiau. Apsigyveno susituokę, vedybų sutarties nepasirašę. Sutinka, kad žmonai priklausytų, neprieštarauja, kad ji įgytų asmeninės nuosavybės teise. Mano, kad turtą pardavė savininkai, nes niekas nesikreipė dėl turto. Perkant žinojo, kad tie žmonės gyveno, bet ne kad savininkai. Buvo kolūkis, paskui žemės ūkio bendrovė. Manė, kad perėjo tai bendrovei, kur jie dirba, bet bendrovė jokių duomenų neturi. Perkant jokių dokumentų negavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono ,,(duomenys neskelbtini)“ kolūkio, centrinės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plane Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas individualus gyvenamasis namas, kuris VĮ ,,Registrų centras“ neregistruotas“. Statinys yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šį statinį siekia įgyti asmeninės nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Teismas sutinka, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į turtą, t. y. nėra turto savininkė. Pareiškėjos, suinteresuoto asmens D. B. paaiškinimais nustatyta, kad ji turtą valdė nuo (duomenys neskelbtini). Turto valdymas tęsiasi ženkliai daugiau nei dešimt metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog turtas, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, yra valstybės nuosavybė.
Nekilnojamasis turtas, dėl kurio įgijimo įgyjamosios senaties būdu pareiškėja kreipėsi, VĮ ,,Registrų centras“ neregistruotas, kadastro duomenys nenustatyti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad gyvenamasis namas pastatytas (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes paaiškino ir suinteresuotas asmuo D. B.. Turtas pažymėtas Kėdainių rajono ,,(duomenys neskelbtini)“ kolūkio, centrinės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plane, kuris suderintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo teismo posėdžio nurodė, kad namas statytas kolūkio, kaime yra daugiau tokių pačių statinių, namas standartinis. Taigi galima spręsti, jog jis pastatytas pagal kartotinį projektą, kaip tai numatė Kaimo gyvenviečių statymo taisyklių, patvirtintų Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240 (galiojusių iki 1991 m. kovo 6 d.) 25 straipsnis. Projekto, statybos leidimo, dokumentų patvirtinančių žemės sklypo suteikimą gyvenamojo namo statybai pareiškėja ir jos sutuoktinis teigia nematę, taigi jų egzistavimo nepatvirtino. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo nurodė manantys, kad turtą ankstesni savininkai privatizavo, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Pačios pareiškėjos paaiškinimai šiuo klausimu taip pat prieštaringi: nors teigė, kad turtas buvo išpirktas, taip pat nurodė, kad ankstesni savininkai dokumentų netvarkė, nes buvo labai brangu. Pareiškėjos sutuoktinis teismo posėdžio metu nurodė, kad D. už privatizuojamą turtą nuskaičiuodavo nuo algos, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismas pažymi, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo nurodė niekada nematę jokių rašytinių įrodymų, kad jiems perduotas turtas būtų buvęs D. nuosavybė. Kaip nurodė pareiškėja ir jos sutuoktinis teismo posėdžio metu, būtent dėl šios priežasties jie sumokėjo tik dalį turto kainos (500 Lt vietoje sutartų 3000 Lt). Pagal 1964 m. CK nuostatas, turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms – kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo tarybinių ūkių sukurti daiktai buvo valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Byloje nesant jokių duomenų, kad turtas būtų sukurtas kaip privati nuosavybė, taip pat duomenų, jog valstybinis turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jo nurodomą statybos datą ((duomenys neskelbtini)), teismas sprendžia, kad turtas sukurtas kaip valstybinė nuosavybė ir įstatymų nustatyta tvarka privačion nuosavybėn niekada neperėjo.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB ,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo ir pareiškėja akcentavo, kad dėl turto niekas nesikreipė, todėl manytina, kad jį perleidę D. buvo tikrieji savininkai. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis ir CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą bei nustačius, kad nėra visų būtinų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygų, pareiškėjos pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmetamas.
Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą bei tai, kad procesinis sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, VĮ ,,Registrų centras“ pašalinamas iš bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos K. B. pareiškimą atmesti.
Pašalinti suinteresuotą asmenį VĮ ,,Registrų centras“ iš bylos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.