- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-174-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25854-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokatei J. S., atsakovui D. B., jo atstovei advokatei A. B. R., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2790-896/2016 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl leidimo išvykti ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė:
leisti be vaiko tėvo atsakovo sutikimo ieškovei su nepilnamete dukra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę.
Ieškinio patenkinimo atveju pakeisti 2014 m. lapkričio 24 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23386-848/2014 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką:
ieškovė įsipareigoja užtikrinti sąlygas visapusiškam vaiko bendravimui su tėvu, reguliariems jų susitikimams ir tvirto ryšio išlaikymui. Atsakovas turi teisę atvykti aplankyti nepilnametės dukros bet kuriuo metų laiku, prieš dvi savaites objektyvia forma (raštu, elektroniniu paštu ir pan.) informavęs apie savo planus;šalių vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė įsipareigoja nedelsdama atsakovui suteikti informaciją apie dukros gyvenamąją vietą (bei jos pasikeitimus), nurodant tikslų adresą;atsakovo dalyvavimas sprendimų priėmime. Vaiko mama įsipareigoja supažindinti vaiko tėvą su visais svarbiais vaiko gyvenimo įvykiais. Atsakovui bus suteikta kontaktinė informacija ir sudarytos sąlygos gauti informaciją apie vaiko gydymo įstaigą ir ją gydantį gydytoją; apie lankomą mokyklą ir klasės auklėtoją, lankomus būrelius. Kad būtų vykdoma tėvo pareiga dalyvauti vaiko gyvenime ir dalyvauti sprendžiant esminius vaiko gyvenimo ir auklėjimo klausimus – klausimai, susiję su sveikata, ugdymu, dorove, tikėjimu ir t. t. būtų sprendžiami abiejų tėvų kolegialiai atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus; bendravimas nuotoliniu būdu. Vaikas su tėvu turi teisę bendrauti visomis ryšio priemonėmis ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę po 1 val. (jie kartu nutars, kada patogiausia bendrauti atsižvelgiant į pamokų, būrelių ir kito užimtumo laiką). Ieškovė įsipareigoja tam užtikrinti tinkamas sąlygas (interneto prieigą, papildyti telefono sąskaitą ir pan.);vaiko matymasis su tėvu. Matymasis su tėvu Lietuvoje per vaiko atostogas. Ieškovė įsipareigoja atvežti vaiką į Lietuvą mokslo metų atostogų metu 2 kartus per metus: 1 kartą vasarą ir dar 1 kartą rudenį/žiemą arba pavasarį. Tėvas turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis atsivežti vaiką į Lietuvą kitoms 2 mokslo metų atostogoms (1 ar 2 savaitėms). Vaikas turi būti parvežtas į reziduojamą šalį prieš baigiantis atostogoms. Vaiko atvežimo į Lietuvą ir parvežimo atgal į namus užsienyje pareigą dalinasi abu tėvai. Kelionės išlaidas į abi puses vaikui ir/ ar lydinčiam asmeniui dalinasi abu tėvai lygiomis dalimis. Papildomai nei nurodyta bei suderinus laiką ir vaiko galimybes, atsakovas gali parsivežti ir/ar aplankyti dukrą savo kaštais ir lėšomis; vaikas praleis su tėvu savo ilgąsias vasaros atostogas Lietuvoje kiekvieną vasarą (laikas priklausys nuo mokyklos nustatytų atostogų datų – maždaug liepos 24 d. – rugsėjo 1 d.). Vaiko atvykimo į Lietuvą ir išvykimo į namus užsienyje data bus pasirenkama praktiškai, atsižvelgiant į bilietų kainas, bet stengiantis, kad vaikas Lietuvoje praleistų kaip įmanoma daugiau laiko. Vaikui leidžiant laiką Lietuvoje pas atsakovą, atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui matytis su Kaune gyvenančiu seneliu A. M. bent kartą per 2 savaites su galimybe nakvoti 2–3 naktis. Atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai matytis su teta R. M., gyvenančia Vilniuje, visą dieną bent kartą per 2 savaites joms pačioms susiderinus tinkamiausią laiką. Atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui kasdien bent po 1 val. bendrauti su tuo metu užsienyje esančia arba Lietuvoje atostogaujančia mama (papildant vaiko telefono sąskaitą su internetu, taip pat suteikiant galimybę naudotis internetu namuose; nedraudžiant susitikti);ieškovė/ lydintis asmuo/ arba vaiko tėvas atveš vaiką į Lietuvą 1 ar 2 savaitėms rudens, žiemos arba pavasario atostogų metu – tarp spalio 15 ir balandžio 31 d. Konkrečios datos, atsižvelgiant į mokyklos atostogų datas ir tėvų užimtumą, derinamos el. paštu ne mažiau kaip 2 mėnesius iki planuojamos kelionės; matymasis su atsakovu mokslo metų metu užsienyje. Atsakovas turi teisę atvykti aplankyti dukros jos atostogų metu ar bet kuriuo kitu metų laiku. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra visą dieną ir parveža ją nakčiai namo į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę pasiimti vaiką nakvoti jo gyvenamojoje vietoje jo atvykimo lankyti vaiko metu (bet ne ilgiau kaip 2 savaites iš eilės), jei yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi kartu. Konkrečios datos derinamos el. paštu prieš 2 mėnesius iki planuojamos kelionės;jei vaikas paimamas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ne mokyklos atostogų metu, turi būti išlaikyta vaiko kasdieninė rutina – užtikrinamas pakankamas poilsis, pasiruošimas pamokoms ir atvykimas į mokyklą laiku, nenutraukiamas būrelių lankymas. Jei atsakovas atvyksta aplankyti vaiko valstybinių Lietuvos arba reziduojamos šalies švenčių metu, vaiko ir tėvo bendravimo laikas tomis dienoms derinamas elektroniniu paštu prieš dvi savaites su vaiko motina;kelionės iš vienos šalies į kitą sąlygos. Kol vaikas dar negali skristi lėktuvu vienas, reikalingas lydintis asmuo, kad vaikas galėtų atskristi pas kitą iš tėvų sutartu metu. Vaiką lydintys asmenys gali būti mama, tėtis arba jų giminės, draugai ar pažįstami, žinomi dukrai; vaiko atvežimo į Lietuvą ir parvežimo atgal į namus užsienyje pareigą dalinasi abu tėvai. Kelionės išlaidas į abi puses vaikui ir/ ar lydinčiam asmeniui dalinasi abu tėvai. Derinama elektroniniu paštu prieš 2 mėnesius laiko;vieno iš tėvų liga. Jei vienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas, negalėtų pasirūpinti vaiku dėl rimtos ligos ir turėtų praleisti gydymo įstaigoje ilgiau nei 4 savaites, vaiku laikinai, kol sergantysis pasveiktų, įsipareigoja pasirūpinti kitas iš tėvų.
Šalies argumentai
Nurodė, kad siekia su dukra išvykti gyventi į užsienį. 2015 m. gegužę išvyko gyventi į Angliją, Birmingemą. Atsakovas kreipėsi į teismą pagal Hagos konvenciją, todėl su dukra buvo priversta grįžti. Pripažįsta, kad pažeidė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau pasekmės neproporcingos. Atsakovo nesutikimas nepagrįstas. Dukra labai prisirišusi prie ieškovės. Dukra turi savo nuomonę, gyvenusi Anglijoje , puikiai kalba angliškai. Jeigu dukra gyventų užsienyje, jos ryšiai su tėvu nenutrūktų. Užsienyje turi giminių, todėl būtų užtikrintas dukros bendravimas su jais. Anglijos mokymo sistema labiau tinkama. Ieškovės turima dizainerės specialybė paklausi, bet iš darbo užmokesčio neturi galimybės įsigyti savo būsto. Šiuo metu yra bedarbė. Būstą nuomojasi. Lietuvoje jai gyventi neperspektyvu. Užsienyje gali dirbti pagal specialybę, jos darbas gerai vertinamas. Anglijoje dukra gali lankyti katalikišką mokyklą, dainavo bažnyčios chore. Suėjus 12 metų, ji galėtų būti palikta viena, grįžti iš mokyklos ir pan., o ieškovė galėtų dirbti pilnu etatu. Jei darbo užmokestis būtų nedidelis, ten gera socialinės paramos sistema. Ieškovė gyvena su draugu. Išvyktų trise. Ieškovė nori įsitvirtinti, kad dukra turėtų stabilų gyvenimą. Šiuo metus nuomojamo būsto Anglijoje neturi, darbo neturi. Dukra per mokslo metus turėtų kelias sezonines atostogas. Ieškovė neturėtų galimybės kartą per mėnesį jos tėvui atvežti į Lietuvą savaitgaliui, tačiau neprieštarautų, jei tėvas atvyktų dukros aplankyti. Galėtų bendrauti Skype programa. Dukra pervargtų nuo nuolatinių kelionių. Šiuo metu dukra su tėvu bendrauja pagal sutartyje nustatytą tvarką, išskyrus trečiadienius. Bendrauja kas antrą savaitgalį. Per atostogas pusę laiko bus su dukra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 233 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui.
Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių. Pagrindinis išvykimo tikslas – ne vaiko teisės į socialinę aplinką, ugdymą, identitetą, ryšius su giminaičiais užtikrinimas, o siekis sukurti sau ir vaikui geresnį materialinį aprūpinimą. Vaiko interesus atitinka pastovumo principas, todėl vaikui įprastos aplinkos keitimas padarys tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Vaikui socialinė aplinka įprasta Lietuvoje, o ne Jungtinėje Karalystėje. Vaikas Lietuvoje gimė ir gyveno 10 iš 11,5 metų. Lietuvoje vaikui nėra kliūčių lankyti sporto būrelį, fleitos klasę, dainuoti bažnyčios chore. Jungtinėje Karalystėje ieškovės galimybės materialiai aprūpinti dukrą galimai būtų geresnės, tačiau tai nėra esminis kriterijus, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios aplinkos sąlygų pakeitimo. Ieškovė sprendimo priėmimo metu Jungtinėje Karalystėje neturi būsto, darbo, vaikas nepriimtas į jokią ugdymo įstaigą. Ieškovė neįrodė, jog negali pagerinti savo materialinės padėties Lietuvoje. Ieškovė yra sveika, darbinga, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Išvežus vaiką gyventi į užsienį, būtų apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu, giminaičiais, pažeistas abiejų tėvų bendros atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas, sumažėtų vaiko galimybės išsaugoti identiškumą. Dukros noras išvykti gyventi į užsienį prieštarauja jos interesams. Atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, bendravimas vyksta abiejų iniciatyva, nėra duomenų, kad toks bendravimas pažeistų vaiko interesus. Tėvas ir dukra yra svarbūs vienas kito gyvenime. Leidimas ieškovei išvežti dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį, nustatant intensyvesnę nei prašo nustatyti ieškovė tvarką, neužtikrintų tokios tvarkos realaus įvykdymo, nes ieškovei tai būtų finansiškai nepakeliama. Atmetus pagrindinį reikalavimą, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nepasisakė.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš antrosios šalies.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netiksliai akcentavo išvykimo tikslus ir priežastis, nepagrįstai paneigė socialinius tikslus. Fiziologinių poreikių patenkinimas pirmiausiai sietinas su ekonominiu faktoriumi, socialiniai poreikiai tenkinami po to. Iš penkių ieškinyje nurodytų išvykimo priežasčių su ekonominiu sietinos tik dvi.
Ieškovė neturėjo pareigos įrodyti, jog negali pagerinti savo materialinės padėties gyvendama Lietuvoje. Įrodinėjo, jog galimybės Anglijoje yra ženkliai geresnės ir įvairesnės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio pateikimo metu Jungtinėje Karalystėje ieškovė turėjo būstą, darbą, tačiau dėl teismo proceso objektyviai negalėjo jų išsaugoti. Šiuo metu ieškovė turi nuolatinį būstą Anglijoje, Birmingeme. Artima šeimos draugė išnuomojo 4 kambarių namą rajone, kuriame ieškovė su dukra gyveno 2015 m. Namas dviejų aukštų, antrasis aukštas skirtas ieškovei su dukra. Namas gerame rajone, netoli yra jaunesnioji Akademijos mokykla, į kurią dukra pakviesta mokytis. Gyventų šalia lietuviškai kalbančių artimų žmonių. Nuomos išlaidas 600 svarų per mėnesį ieškovė su kita nuomininke dalinsis pusiau. Ieškovė turi konkretų darbo pasiūlymą. Ieškovė gali pagerinti savo finansinę padėtį, ieško laikino pobūdžio darbų. Kaune esančios įmonės šiuo metu ieškovės kvalifikaciją atitinkančių darbuotojų neieško. Ieškovės lūkesčius atitinkanti bendrovė Birmingeme „Print people“ sutinka priimti ją į darbą. Tai paneigia teismo abejones jos galimybėmis.
Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių pastovumo principą vertina kaip prioritetinį. Moksle gausu argumentų, jog aplinkos keitimas skatina vystymąsi ir protinę veiklą, vertinamas teigiamai. Vaikas pokyčių nebijo, byloje nėra objektyvių įrodymų apie pokyčio sukeliamą stresą šalių dukrai, sprendimas grindžiamas prielaidomis. Deklaratyvus teismo motyvas, jog Kaune yra 9 katalikiškos mokyklos. Į geriausią iš jų – Jėzuitų gimnaziją – priimama nuo 5 klasės, kitų mokyklų vieta nėra patogi susisiekimui. Esant neaiškiai ginčo baigčiai, mokyklos keitimas neatitiktų vaiko interesų. Dukra patiria laikinumo jausmą ir nėra apsisprendusi, jog nori būti tik Lietuvoje.
Teismas pažeidė vaiko interesų apsaugos principą, nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovo teisei bendrauti su dukra prieš jos ir ieškovės interesus. Atsakovo bendravimo su vaiku apimties sumažinimas (lyginant su bendravimu Lietuvoje kas antrą savaitę) nėra esminis atsakovo teisės bendrauti pažeidimas. Pastovus bendravimas su tėvu sumažėjo jam išsikrausčius į Vilnių. Ieškovė įrodė, kad atsakovo teisės bendrauti su dukra nepažeis ar kad šią teisę buvo pažeidusi anksčiau. Išvadą, jog išvykimas prieštarautų šalių dukters interesams, teismas padarė neatsižvelgdamas į beveik dvylikamečio vaiko nuomonę, laisvo judėjimo principą, vaiko teisę nuspręsti dėl bendravimo trukmės, pobūdžio ir pan. Vaiko kompetencija priimti sprendimą (šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su tėvu) ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali apibrėžti tokio sprendimo priežastis ir suvokti jo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas pažeidė Vaiko teisių konvencijos 10 straipsnį (atitikmuo – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23-24 straipsniai), nes nenustatė, jog būtų pažeistos kurios nors iš tame straipsnyje išvardintų vertybių. Uždrausti vaikui išvykti be tėvo sutikimo – neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į vaiko ir motinos interesus. Nėra duomenų, kad vaiko išvykimas gyventi į užsienį kenktų jo interesams. Teismas neatsižvelgė Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) nuomonę, netinkamai įvertino medicinos psichologės D. R. nuomonę vaiko psichologinės būsenos išvadoje.
Žemesnės instancijos teismas
Objektyviais įrodymais nepagrįsta išvada, jog išvykus sumažėtų galimybės vaikui išsaugoti savo identiškumą (pilietybę, vardą ir pavardę bei šeimos ryšius). Dukra išvykusi išsaugos Lietuvos pilietybę, vardo ir pavardės keisti nėra pagrindų, o šeimos ryšiai nepasikeis. Vaikas mokytis ir bendrauti galėtų ne tik gimtąja, bet ir anglų kalba. Tautinio tapatumo išsaugojimo klausimas labiau socialinio–psichologinio, o ne teisinio pobūdžio. Tapatybė taip pat gali būti sietina su gyvenamąja vieta nuo gimimo. Dukra nori mokytis Anglijoje. Gera mokykla užsienyje dukrai garantuos puikius mokslo pagrindus ir suteiks galimybę įstoti į universitetą, įgyti svajonių specialybę, praplėsti akiratį, išmokti kelias kalbas, gauti pasaulyje pripažįstamą diplomą, užsienyje daugiau galimybių mokytis finansuojant valstybei, mokslas pigesnis nei šiuo metu Lietuvoje, didelis studijų programų pasirinkimas, efektyvesni ir šiuolaikiškesni mokymo metodai, bus naujų draugų ir kontaktų iš viso pasaulio, geresnės karjeros galimybės, mažesnis jaunimo nedarbo lygis. Dukra nenori mokytis Lietuvoje, iš jos klasėje šaipėsi, kai kurie mokytojai kėlė balsą pamokų metu. Lankydama mokyklą Birmingeme, ji puikiai prisitaikė, mokydamasi nejautė streso ir tai matėsi mergaitės mokslo pasiekimuose.
Nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovė nekėlė atsakovo psichinės sveikatos būklės klausimo, todėl atsakovo patirtos išlaidos psichologų konsultacijoms apmokėti nepriteistinos. Išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti gerokai didesnės už ieškovės patirtas išlaidas už advokato darbą. Advokato padėjėjo atliktą darbą dėl motyvacijos teismas didele dalimi atmetė kaip nepagrįstą (dėl ieškovės psichikos būklės, dėl polinkio daryti teisės pažeidimus, dėl poveikio vaikui darymo ir pan.). Ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga. Nepaėmusi paskolos, negalėtų sumokėti priteistos sumos. Nukentėtų dukros interesai, nes atsakovas jos išlaikymui temoka tik po 110 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo naujas aplinkybes ir naujus įrodymus, pvz., darbo pasiūlymas „Print people“, darbo skelbimai, nuomos sutarties specialioji dalis ir nuomininkės patvirtinimas, duomenys apie mokyklą Birmingeme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino ekonomines, socialines aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė teisę išvykti su vaiku į užsienį be tėvo sutikimo. Ieškovė neįrodė, kad vaiko išvežimas atitiks geriausius jo interesus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vaiko interesus atitinka pastovumo principas, vaikui įprastos aplinkos keitimas padarys socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Nepažeidė laisvo judėjimo principo, nes draudimas keliauti, susipažinti su įvairesnėmis kultūromis nenustatytas. Nepažeidė vaiko nuomonės išklausymo principo, nes dukra išklausyta teismo posėdžio metu. Vaiko nuomonė nėra brandi dėl amžiaus, ji negali įvertinti emigracijos padarinių. Dukrai labiau rūpi laisvalaikis, o ne mokslai. Vaikas prisitaiko prie situacijos ir stengiasi nenuvilti mamos, su kuria nuolat gyvena.
Nesukurta socialinė aplinka Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė pateikė pasiūlymą, o ne vaiko priėmimo į ugdymo įstaigą faktą patvirtinantį dokumentą. Šis pasiūlymas neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Ieškovė nesitarė su atsakovu dėl mokyklos parinkimo, taip pažeidė 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo 5.3.16 punktą. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad mokykla ir išnuomotas būstas yra netoli, tai paneigia duomenys iš google žemėlapio. Pateikta nuomos sutartis sudaryta ne ieškovės vardu, todėl nėra galimybių įsitikinti asmens tapatybe, nuomos sutarties autentiškumu. Nėra aišku, ar name būtina įranga ir baldai, koks buto plotas, ar užteks vaikui vietos. Nuomos sutartis terminuota (šešiems mėnesiams), todėl, jei tektų išsikraustyti, būtų pažeistas pastovumo principas. Nėra aiškus ieškovei pateikto darbo pasiūlymo galiojimo terminas. Nesutiktina, jog ieškovė, dirbdama pagal specialybę Jungtinėje Karalystėje, gautų didesnį atlygį nei Lietuvoje. Įvertinus gautą darbo užmokestį, nuomos mokestį, ieškovei liktų apie 85,29 svarų sterlingų. Dizainerių paklausa Lietuvoje yra pakankamai didelė, dizaineriams siūlomas gerokai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Ieškovės elgesys, kai nededama jokių pastangų savo finansinei padėčiai pagerinti ir nesiekiama įsidarbinti, yra veikimas priešingai savo ir vaiko interesams. Ieškovė nepagrindė geresnės edukacinės sistemos Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje vaikas sėkmingai baigė pradinio ugdymo programą, yra tinkamai ugdomas. Galimybes būti ugdomu katalikiškose mokyklose, dainuoti bažnyčiose vaikas turi ir Lietuvoje. Kaune yra kelios katalikiškos mokyklos, abi šalia dukros lankomos mokyklos, yra geras susiekimas. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad Lietuvoje nesusidarė klasė lankyti tikybos dalyką. Tai paneigė vaiko lankoma ugdymo įstaiga. Kita vertus, neaiškus ieškovės noras vaiką leisti į meno pakraipos ugdymo įstaigą, kai dukra myli gyvūnus, nori būti veterinare. Teismas pagrįstai neatsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos išvadą. Išvada nemotyvuota, be jokių argumentų. Specialistė formaliai konstatavo, jog vaikas gali išvykti, jo interesai nebus pažeisti. Psichologė išvadoje nurodė apie vaikui daromą žalą, išvykus nuolat gyventi į užsienį, kad bendravimas per atstumą neatstoja reikalingo gyvo bendravimo.
Ieškovė nepagrįstai nuvertina atsakovo ir dukros nuolatinio bendravimo poreikį. Vaiką išvežus, nebūtų užtikrintas nuolatinis bendravimas su vaiku. Atsakovas su dukra kokybiškai bendrauja abiejų iniciatyva. Negalėdamas su dukra susitikti trečiadieniais, ieškovės prašė šį laiką pridėti prie atostogų, tačiau ieškovė neatsakė. Ji vienasmeniškai sprendžia su vaiku susijusius klausimus. Ieškovė pažeidė atsakovo teisę žinoti vaiko gyvenamąją vietą, kai buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę. Reikalavimo dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik ieškinio patenkinimo atveju.
Ieškovė nesuformulavo reikalavimo panaikinti ar sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos kelis kartus mažesnės nei rekomendacijose nurodomi maksimalūs dydžiai. Procesiniai dokumentai buvo didelės apimties, parengti kokybiškai, pateikiant faktinių aplinkybių ir teisinį vertinimą. Būtinos išlaidos, susijusios su psichologo išvadų teikimu, nes jomis siekė pagrįsti įrodinėtinas faktines aplinkybes. Pagrįstos išlaidos vykimui traukiniu iš gyvenamosios vietos Vilniuje į Kauno apylinkės teismą. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, procesines pareigas vykdė tinkamai. Ieškovės turtinė padėtis nėra bylinėjimosi išlaidų vertinimo kriterijus. Ieškovė naudojasi mokama teisine pagalba, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybių atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas nebuvimo. Atsakovo finansinė padėtis nėra geresnė už ieškovės.
Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nepateikė sąskaitos už teisines paslaugas. Iš pinigų priėmimo kvito nėra aišku, už kokias suteiktas teisines paslaugas patirtos išlaidos, ar šios išlaidos yra susijusios su šioje byloje teiktomis paslaugomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės, su kuria nustatyta šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, reikalavimą leisti be atsakovo (vaiko tėvo) leidimo su nepilnamete dukra išvykti gyventi į užsienio valstybę, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą šalys pateikė naujus įrodymus. Taip pat naujus įrodymus pateikė ieškovė 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymu, registracijos Nr. DOK-20963, 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu, registracijos Nr. E1-36921, 2016 m. lapkričio 28 d. prašymu, registracijos Nr. E1-44697, 2016 m. lapkričio 30 d. prašymu, registracijos Nr. E1-45104, 2017 m. sausio 23 d. prašymu, registracijos Nr. E1-3314. Atsakovas pateikė naujus įrodymus 2016 m. gruodžio 12 d. raštu, registracijos Nr. E1-46952, 2017 m. balandžio 18 d. prašymu, registracijos Nr. E1-15498.
Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl leidimo be atsakovo sutikimo išvykti gyventi į užsienio valstybę
Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23386-848/2014 patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių jų dukters V. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri įsipareigojo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vaiko tėvą, raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis) nurodant išvykimo datą ir vietos adresą, jei planuoja išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienį. Pažeidusi pastarąjį įsipareigojimą, 2015 m. gegužės 7 d. ieškovė išvyko su dukra į Angliją, iš kur informavo atsakovą apie išvykimą. 2015 m. lapkričio 6 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo Šeimos teisės skyriaus įsakymu byloje Nr.FD115P00470 ieškovė įpareigota vaiką sugrąžinti į Lietuvą iki 2015 m. lapkričio 21 d. 23.59 val. (1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo). Įsakyme nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo neišvežti vaiko iš Lietuvos be atsakovo rašytinio sutikimo arba teismo leidimo. Ieškovė 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovui pranešimą apie išvykimą į Angliją ir paprašė jo rašytinio sutikimo. 2015 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovas ieškovei atsakė nesutinkantis, kad ji su dukra išvyktų nuolat gyventi į Angliją. Nesutikimą motyvavo vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, tėvo teise maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime, geriausiais vaiko interesais, EŽTT nuostatomis dėl šeimos išskyrimo kaip išimtinės priemonės, vaiko ryšiais su kitais giminaičiais.
Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 6.174 straipsnio 3 dalies 2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2552 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiga įrodyti, jog vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Apeliantės teiginį dėl netiksliai įvertintų išvykimo tikslų ir priežasčių paneigia jos pačios argumentai apie socialinių poreikių tenkinimą tik po to, kai bus užtikrinti ekonominiai interesai. Neneigdamas pastarųjų svarbos ir apeliantės siekio suteikti sau ir vaikui geresnį materialinį aprūpinimą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl pagal galimybes įrodytų ieškovės ketinimų susirasti darbą ir būstą Birmingemo mieste (įvertinus ieškovės išsilavinimą (baigusi Kauno kolegiją), specialybę (ikispaustuvinių technologijų procesorė) ir pusmečio trukmės šeimos gyvenimo Anglijoje laikotarpį 2010-2011 metais, kitokių, nei asmenų rašytiniai pasiūlymai, sutikimai išnuomoti būstą bei priimti į darbą, o vaiką – į mokyklą, įrodymų ji pateikti ir negali (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Svarbi gebėjimą materialiai pasirūpinti vaiku Anglijoje patvirtinanti aplinkybė, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė turėjo būstą ir darbą, kurių ji neteko ne dėl teismo proceso, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nesilaikymo. Visgi pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tokias ieškovės galimybes pripažino, todėl su jų vertinimu susiję apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini kaip pertekliniai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad beveik visi apeliantės argumentai apie geresnes lavinimosi galimybes Anglijoje, lyginant su Lietuva, nėra pagrįsti jokiais patikimais šaltiniais (švietimo mokslinių tyrimų duomenimis, statistika ir pan., išskyrus, pvz., teorinę galimybę susirasti daugiau draugų iš viso pasaulio). Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės galimybes sukurti dukrai jos nurodytą socialinę aplinką su išlyga, kad tokia aplinka dar nesukurta, dėl šių apeliantės argumentų taip pat nepasisakytina. Pažymėtina, jog ji neįrodė, kad Lietuvoje nėra nei vienos šalių dukrai tinkamos katalikiškos mokyklos, kad čia ji negali lankyti tikybos, sporto, muzikos užsiėmimų ar giedoti bažnyčios chore, taip pat kad lankomoje Kauno Senamiesčio progimnazijoje patiria patyčias, dėl kurių geriausius vaiko interesus atitiktų tik Anglijoje suteiktinas pagrindinis mokyklinis lavinimas.
Geriausius vaiko interesus atitinkantį pastovumo principą pirmosios instancijos teismas iš dalies motyvavo tuo, kad šalių dukra iš 11,5 metų Lietuvoje yra pragyvenusi 10 metų. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog aplinkos pakeitimo nenaudingumas vaikui nėra įrodytas, kad mergaitė nebijo pokyčių, nori išvykti gyventi su mama į Angliją, kur jau yra kurį laiką mokiusis (tai patvirtina V. B. paaiškinimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašytinis paaiškinimas). Taip pat objektyviais įrodymais nepagrįsta išvada, jog išvykus sumažėtų vaiko galimybės išsaugoti savo identitetą (pilietybę, vardą ir pavardę, tautiškumą), nepamiršti lietuvių kalbos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pastovumo principas remiasi patirtimi, kad šeimos ir su ja susijusių socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi ir šia prasme geriau atitinka vaiko interesus.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai išvardijo materialinės teisės normas, įtvirtinančias principinę nuostatą dėl lygių abiejų tėvų teisių bei atsakomybės vaikų atžvilgiu juos auklėjant ir prižiūrint, todėl jos nekartotinos. Remdamasi šių normų nuostatomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, jog leidimo išvykti nuolat gyventi į Angliją atveju būtų apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu, tėvo galimybė vaiką auklėti nuolat betarpiškai bendraujant, todėl nebūtų užtikrinta vaiko galimybė išsaugoti savo identitetą šeimos ryšių prasme ir tai neatitiktų geriausių vaiko interesų.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vaiko išvykimas nuolat gyventi į Angliją nepažeistų atskirai gyvenančio tėvo interesų, nes, anot apeliantės, atsakovo bendravimo su vaiku apimties sumažinimas lyginant su bendravimu Lietuvoje kas antrą savaitę nėra esminis atsakovo teisės bendrauti pažeidimas, kad pastovus bendravimas su tėvu sumažėjo jam išsikrausčius į Vilnių, o ji įrodė, jog atsakovo teisės bendrauti su dukra nepažeis.
Iš šalių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. sausio 6 d. vaiko apklausos protokolo VTAS ir apeliacijos metu gautų rašytinių įrodymų matyti, kad bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu vaiko santykiai su atsakovu buvo geri, jie susitikdavo kas antrą savaitgalį ir šiam persikėlus gyventi į Vilnių, mergaitė taip pat matydavosi su seneliais iš tėvo pusės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bendravimas su tėvu kada nors vaikui būtų kenkęs. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog, sužinojusi apie pirmosios instancijos teismo sprendimą, mergaitė truputį nustebo ir nuliūdo, nes, pasak vaiko, Anglijoje mandagesni žmonės, lengviau mokytis matematiką. Dukra tokio amžiaus, kad žaidžia su lėlėmis, dėl teismo sprendimo priešiškos reakcijos tėvo atžvilgiu nebuvo.
Apeliantė pripažino, jog dukters ir tėvo bendravimas nutrūko dėl to, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas pridėjo vaiko rašinėlius (jais siekė įrodyti, kad, laisvai reikšdama savo mintis, dukra rašo kitaip nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime, kuriame vaiko nuomonė yra įtakota ieškovės). Apeliantė nepaneigė, jog sąlygas sužinoti apie šį faktą sudarė ji pati, tiesiogiai ar sudarydama dukrai galimybę susipažinti su bylos dokumentais (kitokiu būdu elektroninės bylos turinys vaikui negalėjo tapti žinomas); dukra dėl to ant tėvo labai supyko ir atsisakė bendrauti bet kokiu būdu.
Atsakovas dėl bendravimo atstatymo kreipėsi į VTAS, ieškovė pagal VTAS siuntimą nuvedė vaiką pas psichologę I. Š. – S., kreipėsi į antstolį. Iš jos iniciatyva gauto 2016 m. rugsėjo 9 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vaikas atsisakė važiuoti pas tėvą dėl „juodraščių sudėjimo į teismą“. Ieškovė elektroniniu paštu VTAS informavo apie dukters atsisakymą bendrauti su tėvu bei nurodė, kad nevers jos bendrauti prievarta. Atsakydama į atsakovo prašymą dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo VTAS 2016 m. spalio 12 d. raštu nurodė nesanti institucija, kuri vykdo teismo sprendimą. Pažymėjo, jog VTAS specialistei vaikas pasakė atsisakymo priežastį – pasitikėjimo tėvu praradimą dėl apgavystės, norą gyventi Anglijoje. VTAS pasiūlė šalims geranoriškai aptarti dukters pageidavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovas 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. išklausė seminarų paauglių tėvams ciklą. Iš jo bandymo bendrauti su dukra SMS žinutėmis 2016 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais matyti, kad dukra bendrauti su tėvu atsisako, kategoriškai reikalaudama atsiųsti sutikimą grįžti į Angliją, teigia, kad jai iš tėvo daugiau nieko nereikia, tvirtina nenorą bendrauti, išreiškia pyktį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė pripažino, jog vaiko ir tėvo ryšius atkurti reikia, tačiau ji negali priversti dukros bendrauti su tėvu. Jos atstovė nurodė, kad ryšiai atsistatys, nes, mergaitei gyvenant užsienyje, niekas jos nevers bendrauti su tėvu tiesiogiai. Jos manymu, prioritetas suteiktinas vaiko norui būti su mama, o ne bendravimui su tėvu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks vertinimas prieštarauja įstatymams (CK 3.165 straipsniui, 3.170 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms materialinės teisės normoms). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014).
Šią išvadą patvirtina VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologės I. Š. – S. 2016 m. lapkričio 9 d. informacija, kurioje nurodyta, jog mergaitė išgyvena konfliktinį santykį su tėčiu, nenori su juo bendrauti, teigia, kad jis ją apgavo, daro joms su mama bloga ir kenkia. Vaiką konfliktiniai santykiai įtakoja neigiamai (išvada padaryta po keturių konsultacijų).
Iš medicinos psichologės D. R. rašto matyti, kad psichologinės V. B. konsultacijos vyko 2016 m. vasario 26 d., kovo 2 ir kovo 4 dienomis. Išvadoje nurodyta, jog ilgalaikę žalą mergaitės raidai gali sukelti besitęsiantis konfliktas tarp tėvų. Ypatingą žalą kelia tėvų konfliktai, kai jie konfliktuoja dėl vaiko (šiuo atveju – dėl leidimo gyventi Anglijoje), nes tai padidina vaiko kaltės išgyvenimus, verčia vaiką būti vieno iš tėvų šalininku. V. šiuo metu yra būdingi kaltės išgyvenimai, pykčio slopinimas, baimė prarasti gerą santykį su vienu iš tėvų (kurio norui dėl gyvenamosios vietos nepritars). Dėl šių priežasčių, jei tėvai dėl V. gyvenamosios vietos nesutars gražiuoju, bet kuris sprendimas – gyventi Lietuvoje, kaip nori tėtis, arba gyventi Anglijoje, kaip nori mama – bus vienodai žalingas. Žalą sukeltų tai, kad vaikas, vykdydamas vieno ar kito iš tėvų valią, jaustųsi kaltas prieš kitą iš tėvų, o tai trikdytų tolimesnę santykių su tėvais raidą. Didesnę žalą pilnaverčiams santykiams su tėvu gali padaryti ne vaiko gyvenimas dideliu atstumu nuo Lietuvos, bet konfliktinis santykis tarp tėvo ir mamos, kuris, kaip aukščiau minima, verčia vaiką jaustis kaltu ar rinktis pritarti vieno iš tėvų pozicijai, atstumiant kito norus. Geranoriškos abiejų tėvų pastangos suprasti vaiko norą būti priimtai, kaip ji bepasirinktų, ir pastangos palaikyti pastovų kontaktą su vaiku gali užtikrinti pilnaverčius vaiko – tėvų santykius, taip užtikrinant vaiko interesą turėti sveikus santykius su abiem tėvais. Apeliantė nekonkretizavo, kodėl pirmosios instancijos teismo nurodytas šio rašto vertinimas yra netinkamas.
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, jog, esant dabartiniams atsakovo ir šalių dukters santykiams (jų nebuvimui), ieškinio patenkinimo atveju jame nurodyta bendravimo tvarka bus neįgyvendinama nepriklausomai nuo bet kokių korekcijų. Atsakovo bendravimo su dukra tvarka Lietuvoje yra nustatyta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tik ji neįgyvendinama; ieškovė pripažįsta savo nepajėgumą skatinti dukters ir atsakovo ryšių palaikymą. Akivaizdu, kad, jiems gyvenant skirtingose valstybėse, dėl kategoriškų vaiko nuostatų tėvo atžvilgiu ir pritarimo joms iš motinos pusės, tėvo ir dukters ryšiai gera valia negalės būti nei atkurti, nei palaikomi, o jų kūrimas priverstinio vykdymo būdu būtų sudėtingas ir neefektyvus nutarties 23 punkte nurodyto siekiamo tikslo požiūriu. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukters noras išvykti gyventi į užsienį, su tėvu ir giminaičiais iš jo pusės bendraujant tik per atostogas, šiuo atveju prieštarauja jos interesams.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 32 d. nutartis Nr. 3K-16-706/2016 civilinėje byloje pagal ieškovės A.N. ieškinį atsakovui L.N. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.).
Nors VTAS nurodė neturinti duomenų apie ieškovės kliudymą vaiko bendravimui su tėvu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog ieškovė dvylikametei dukrai atskleidė informaciją apie atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, po kurio mergaitė atsisakė bendrauti su tėvu reikalaudama vien tik patenkinti motinos pareikštą ieškinį, įrodo ne tik ieškovės nesugebėjimą naudojantis motinos valdžia palaikyti teisėtą atsakovo norą bendrauti su vaiku, bet ir manipuliavimą vaiku siekiant savo interesų patenkinimo. Savo esme tai prilygsta kliudymui kitam iš tėvų bendrauti su vaiku (CPK 185 straipsnis).
Apeliantės argumentai dėl Vaiko teisių konvencijos 10 straipsnio pažeidimo yra deklaratyvūs. Šios Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės dalyvės pareigą užtikrinti, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą. Pažymėtina, jog ši nuostata nagrinėjamu atveju labiau atitinka atsakovo poziciją.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 10 straipsnį, vadovaudamosios valstybių dalyvių 9 straipsnio 1 punkte pareikštu įsipareigojimu, vaiko ar jų tėvų pareiškimus dėl įvažiavimo į valstybę dalyvę arba išvykimo iš jos, kad šeima galėtų susijungti, valstybės dalyvė turi svarstyti humaniškai, operatyviai ir priimti teigiamą sprendimą. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad toks prašymas nesukeltų neigiamų pasekmių pareiškėjams ir jų šeimos nariams (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi teisę, išskyrus ypatingas aplinkybes, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Todėl, vadovaudamosios savo 9 straipsnio 1 punktu priimtais įsipareigojimais, valstybės dalyvės gerbia vaiko ir jo tėvų teisę palikti bet kurią šalį, įskaitant ir jų pačių, ir grįžti į ją. Teisę palikti bet kurią šalį galima apriboti tik tiek, kiek tai nustatyta įstatymu ir būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai (ordre public), gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti ir yra suderinama su šioje Konvencijoje pripažintomis kitomis teisėmis (2 dalis). Remiantis Vaiko teisių konvencijos 3 straipsniu, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
Apeliacine tvarka patikrintu sprendimu pripažinta, jog gyvendama Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, ieškovė turėtų galimybę sukurti ekonomines ir socialines sąlygas sau ir vaikui, tačiau išvykimas nuolat gyventi į Angliją iš esmės pažeistų atsakovo, kuris yra svarbus dukrai ir kuri yra svarbi jam, teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su dukra, tuo pačiu būtų pažeisti ir dukros interesai. Nustačius, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį prieštarauja jo interesams, nėra pagrindo spręsti apie Vaiko teisių konvencijos pažeidimą ar ginčijamo atsisakymo neproporcingumą. Teisėjų kolegija dėl nutarties 27 punkte nurodytų motyvų nesutinka su VTAS pritarimu ieškovės reikalavimams, tačiau konstatuoja, jog išvadą duodančios institucijos atstovė pagrįstai teigia apie abiejų šalių pareigą, naudojantis psichologine pagalba, išmokti nesutarimus valdyti taip, kad juose nedalyvautų vaikas, siekti vaiko ir tėvo ryšių atkūrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai padėtų šalims ginčus išspręsti ateityje arba pašalintų jų atsiradimo tikimybę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis nutarties 31 punkte nurodytais motyvais dėl psichologo pagalbos, netenkintini apeliantės reikalavimai bylinėjimosi išlaidas sumažinti šios paskirties išlaidų suma.
Ieškovė prašė priteisti 828 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tame tarpe – 735 Eur už teisines paslaugas (2015 m. gruodžio 11 d. dokumento surašymas – 250 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. dokumento surašymas – 100 Eur, 2016 m. birželio 9 d. dokumento surašymas – 45 Eur, 2016 m. birželio 22 d. dokumento surašymas – 55 Eur, 2016 m. birželio 22 d. patarimą – 50 Eur, atstovavimą – 140 Eur), 18 ir 15 Eur už vertimus, 60 Eur už psichologinius tyrimus, 95 Eur vertės kvitas (neįskaitomas). Ieškovė nepateikė 140 Eur išlaidas patvirtinančių įrodymų už advokato atstovavimą 2016 m. vasario 18 d. parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovui priteistos 1150 Eur išlaidos nuo patirtų ieškovės ženkliai nesiskiria, neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijoje nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo, atsakovui priteista suma sumažintina iki 700 Eur, t.y. iki ieškovės patirtų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidos, patirtos apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos metu atsakovas sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 50 ir 150 Eur už nuomonės dėl įrodymų priėmimo parengimą, 650 Eur už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas (pasirengimas teismo posėdžiui) apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 748 Eur, 822,8 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), tačiau atsižvelgiant į ginčo pobūdį pripažintina, kad didesnės nei pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nėra adekvačios advokato darbo sąnaudoms. Pagrįsta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pripažintina 300 Eur, už nuomonės dėl įrodymų parengimą – 50 Eur, už atstovavimą – 200 Eur, kitos advokato pagalbos išlaidos laikytinos perteklinėmis (CPK 98 straipsnis). Ieškovė apeliacinio proceso metu sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir 905,76 Eur bylinėjimosi išlaidų: 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 31,64, 9,12 ir 15 Eur už vertimus, 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 100 Eur už psichologo konsultacijas, 50 Eur už nenurodytas 2017 m. sausio 23 d. teisines paslaugas, 110 ir 70 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas jos reikalavimas yra procesinio pobūdžio (sumažintos atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos), apeliacijos metu ieškovės patirtos išlaidos nekompensuotinos.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie tai, jog šiuo metu leidimas šalių dukrai su ieškove išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę prieštarautų vaiko interesams, todėl sprendimas dėl ieškinio netenkinimo nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 700 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 700 (septynių šimtų) Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.