Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui J. O. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nustatyti nepilnamečio vaiko E. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove);

- priteisti iš atsakovo vaiko E. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės po 215,00 Eur periodinių išmokų, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir ieškovę paskyrus vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

- priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ieškovei po ½ tuo metu buvusio MMA už 3 metus, t. y. iš viso 7 015,00 Eur

- priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė augina 3 vaikus (2 metų, 7 metų ir 8 metų), niekur nedirba, gauna iš valstybės išmokų 515,90 Eur sumai. Vaikas sparčiai auga, jo poreikiai kasdien didėja, todėl pati viena ieškovė išlaikyti vaiko ir patenkinti jo visus, o ne tik būtinuosius poreikius, galimybės be atsakovo pagalbos neturi. Prašo priteisti išlaikymo dydį atsižvelgiant į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri ieškinio padavimo metu buvo 430,00 Eur, dalijant per pusę, t. y. 215,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas išieškotinas už laikotarpį nuo 2016‑04‑20 iki 2019-04-19 ir sudaro 7 015,00 Eur.

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su sugyventiniu ir 3 vaikais gyvena trijų kambarių name be patogumų. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Mažametis E. O. dalijasi kambariu su broliu D. L., vaikai turi atskiras lovas. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo savo motinos pareigas vaiko E. O. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena nuolat su motina, kuri tinkamai jį prižiūri, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Siekdami apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdami į teismų praktiką, neprieštarauja ieškovės prašymui priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo.

3. Teismo posėdyje ieškovė G. J. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neteikia jokio išlaikymo. Po paskutinio posėdžio atsakovas buvo atvažiavęs vieną kartą, vaikui padovanojo telefoną. Daugiau neatvažiavo. Bendrauja su vaiku tik telefonu. Po gimdymo atsakovas ligoninėje pamatė mažiuką sūnų ir daugiau neatvažiuodavo. Tikrai žinojo, kad tai jo vaikas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė A. K. palaikė ieškovės ieškinį pilnai.

Atsakovas J. O. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam buvo žinoma,ką patvirtino ieškovė teisme, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Nustatyta, kad ieškovė G. J. ir atsakovas J. O. turi nepilnametį vaiką E. O., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis šalių vaikas J. O. nuo pat gimimo nuolat gyvena su savo motina, o kartu gyvena nepilnamečio vaiko nepilnamečiai brolis ir sesuo (atsakovas nėra pastarųjų tėvas). Iš buities tyrimo akto matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku ir yra sudariusi jam tinkamas sąlygas augti. Atsakovas kartu su vaiku negyvena nuo pat jo gimimo, aplankė tik kelis kartus per aštuonerius vaiko gyvenimo metus, o jų bendravimas vyksta iš esmės tik telefonu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko amžių ir išvadą byloje teikiančios institucijos poziciją, šalių nepilnamečio vaiko E. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes tai labiausiai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

6. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

7. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

8. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2019-01-01 buvo 555,00 Eur (neperskaičiuota būtų 430,00 Eur) ir kurio iš esmės įrodinėti nereikia. Kasacinio teismo praktikoje būtent ir pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, augina dar du nepilnamečius vaikus (atsakovas nėra jų tėvas): D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini). G. J. vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovė iš valstybės gauna apie 515,90 Eur išmokų per mėnesį (socialinė pašalpa, išmokos vaikams). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Darytina išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši ir jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis.

9. Ieškovės G. J. pateiktu vaiko poreikių paskaičiavimu sūnaus E. O. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 430,00 Eur suma (120,00 Eur maistui, 110,00 Eur drabužiams ir avalynei, 20,00 Eur malkoms apšiltinimui, 5,00 Eur elektrai, 2,00 Eur patalynei, 20,00 Eur buities ir higienos prekėms, 30,00 Eur baldams vaiko poilsiui ir pamokų ruošimui, 10,00 Eur vaistai, 30,00 Eur žaislams, 30,00 Eur mokyklos reikmėms, 53,00 Eur laisvalaikio prekėms). Atsakovas atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko ir nurodytų vaiko išlaikymo išlaidų bei reikalaujamo išlaikymo dydžio neginčija. Laikytina, kad su jais sutinka.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į išvadą teikiančios institucijos poziciją, išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (430,00 Eur : 2) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019-04-19 iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Duomenų, kad atsakovas dėl savo sveiktos būklės ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų teikti tokio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 str.). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus ginčo vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

11. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

12. Ieškovė G. J. taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui E. O. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-04-20 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-04-19, t.y. už trejų metų laikotarpį, nes atsakovas prie sūnaus E. O. išlaikymo neprisideda, nuo vaiko gimimo jį aplankė tik kelis kartus. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo – atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko.

13. Teismas, įvertinęs ieškovės išlaidų vaikui paskaičiavimą, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas savo sūnui išlaikymo neteikia, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 7 015,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiam sūnui E. O., paskaičiuota pagal atitinkamu metu laikotarpiu nuo 2016‑04‑20 iki 2019-04-19 buvusį ½ MMA dydį (byloje pateikta paskaičiavimo lentelė).

14. Atsižvelgiant į nurodytą, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas 7 015,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. O. įsiskolinimas, paskaičiuotas už 3 metus iki ieškinio pateikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (2.16) NTP-7-3777 dėl antrinės teisinės pagalbos 221,39 Eur išlaidų priteisimo.

16. Šioje byloje už ieškinį turėjo būti sumokėtas 291,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 58,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, 158,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo).

17.Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 291,00 Eur žyminio mokesčio ir 221,39 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 str., 185 str., 259-269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019-04-19, iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 015,00 Eur (septynių tūkstančių penkiolikos eurų 00 ct) įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 221,39 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 39 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.