Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Bitė Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-02-22 patvarkymu antstolė Nijolė Viešchnickienė atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams. Patvarkyme nurodė, kad nustačiusi, jog skolininkas miręs, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki atsiras mirusiojo asmens teisių perėmėjas. 2017-06-05 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas. 2019-02-04 pakartotinai patikrinus duomenis testamentų registre ir paaiškėjus, jog po palikėjo mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, šiuo pagrindu ir buvo 2019-02-04 priimtas patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Teigė, kad skolininkas vykdomosiose bylose buvo pakeistas gavus 2018-11-15 VĮ Turto bankas raštą, kuriuo buvo prašoma informuoti ar antstolė vykdo išieškojimą iš palikėjo, pateikti informaciją apie neišieškotos skolos dydį, taip pat pateikti patvarkymus pakeisti skolininką vykdymo procese. Todėl esą buvo pagrindas pakeisti skolininką. Pažymėjo, kad VĮ Turto bankas rinkdamas informaciją apie mirusių asmenų skolas vadovavosi tik turto arešto aktų registru, tačiau apie visas skolininkų atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, šiuo atveju ir I. R. skolas, galima rasti antstolių informacinėje sistemoje ir valstybė turi teisę naudotis šiuo registru bei juo naudojasi. Antstolei neaišku kodėl vykdomųjų bylų buvimas ir apskaitymas viešame antstolių informacinės sistemos registre nėra laikomas viešu ir tinkamu. Be to, VĮ Turto bankas apie skolininko I. R. paliktą bešeimininkį turtą sužinojo pagal antstolės pateiktą patvarkymą dėl bešeimininkio turto perėmimo, kuriame yra nurodytas skolos dydis ir visa informacija kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikyti antstolės priimtą patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nepagrįstu.

Suinteresuotas asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0073/14/00384, skolininkas I. R. 2019-02-04 patvarkymu Nr. (-) buvo pakeistas, antstolės teigimu – gavus 2018-11-15 VĮ Turto bankas raštą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kaip tai numato CPK 596 straipsnio 1 dalis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nors skolininkas mirė 2014-09-13. Taip pat nenustatyta, kad palikėjo kreditorė būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ir būtų kreipęsis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Todėl laikytina, jog antstolė, 2019-02-04 priimdama pareiškėjo skundžiamą patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nenustatė, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindai.

Antstolė nesutinka, kad pareiškėjui apie skolininko turto arešto aktą Turto areštų aktų registre, apie išviešinimą tapo žinoma tik 2017-06-05, kadangi valstybė turi teisę naudotis ir naudojasi Antstolių informacine sistema (toliau – AIS), kur yra apskaitomos visos vykdomosios bylos. Tačiau nesutiktina su tokia antstolės pozicija, o ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad AIS skirtingai nei, pvz. Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai); AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat pabrėžė, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. AIS yra valstybės sistema, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdinei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis.

Atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką skundžiamas patvarkymas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės Nijolės Viešchnickienės 2019-02-04 patvarkymą Nr. (-), kuriuo skolininkas I. R. vykdomojoje byloje Nr. 0073/14/00384 buvo pakeistas į naują skolininką – valstybę.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Nijolei Viešchnickienei vykdomąją bylą Nr. 0073/14/00384.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.