- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-2020-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02079-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- B. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, K. P., uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų vizija“, uždaroji akcinė bendrovė „Romantalis“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei B. P. dėl užmokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, K. P., uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų vizija“, uždaroji akcinė bendrovė „Romantalis“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės B. P. 2 848,54 Lt užmokestį už šilumos energiją ir karštą vandenį, 211,08 Lt delspinigių, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį grindė tuo, kad jis centralizuotai tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovas su atsakove 2007 m. spalio 12 d. sudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovui užmokestį už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Įsiskolinimas atsirado, 2012 m. liepos mėn. ieškovui perskaičiavus užmokesčio už šilumos energiją dydį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. dėl to, kad buvo sukeisti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. 7 ir Nr. 8 šilumos apskaitos prietaisai, be to, atsakovė sumokėjo ne visus einamuosius mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dėl 1 311,50 Lt užmokesčio už šilumos energiją, patiektą į butą (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui iš atsakovės B. P. Tai šilumos energija, kuri buvo patiekta į nurodytą butą 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu. Iš šio sprendimo matyti, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už šilumos energiją, patiektą į jos butą iki 2011 m. birželio 30 d. Kadangi ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti šio laikotarpio užmokestį ir šį atsisakymą teismas priėmė, pagal CPK 294 str. 2 d. nuostatas ieškovas negali dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Manydamas, kad po 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo paaiškėjo naujos aplinkybės (aplinkybė, kad dviejų butų skaitikliai buvo supainioti), ieškovas gali siekti civilinės bylos Nr. 2-16482-101/2011 proceso atnaujinimo. Tačiau iš naujo nagrinėti užmokesčio už šilumos energiją, patiektą į atsakovės butą per laikotarpį iki 2011 m. birželio 30 d., esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl šio užmokesčio, nėra pagrindo.
Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovui buvo nurodyta apskaičiuoti perskaičiuotus mokesčius už šiluminę energiją, patiektą į atsakovės B. P. butą (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodytų laikotarpių pabaigos, tačiau šio nurodymo ieškovas neįvykdė ir vis tiek reikalauja iš atsakovės perskaičiuoto užmokesčio už šiluminę energiją nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja užmokesčio už šilumos energiją, patiektą į atsakovės butą, nuo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodytos datos, todėl ši ieškinio dalis negali būti patenkinta. Ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės užmokestį už šilumos energiją, patiektą į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taip pat negali būti patenkintas. Ieškovas reikalaujamą priteisti užmokestį ir netesybas apskaičiavo už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn., tad į šį laikotarpį įtrauktas ir laikotarpis, dėl kurio yra priimtas paminėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas. Todėl ieškovo reikalaujamas priteisti iš atsakovės užmokestis apskaičiuotas neteisingai. Atsakovė neturi prievolės mokėti neteisingai apskaičiuoto užmokesčio. Ieškovas, net ir paragintas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis teisingai, atsižvelgdamas į įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo nuostatas, perskaičiavo atsakovės mokėtiną užmokestį už šiluminę energiją. Ieškovui nepateikus teisingų duomenų apie laikotarpio, einančio po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodytų laikotarpių, atsakovės prievoles, konstatuota, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti.
Byla išspręsta ne ieškovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (CPK 93 str.), tuo tarpu iš ieškovo atsakovės naudai priteista jos patirtų 1 363 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
1) Ieškovas įvykdė teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties nurodymus, 2014 m. liepos 18 d. pateikdamas į bylą rašytinius paaiškinimus Nr. 013-01-20294 (įskaitant ir papildomus rašytinius įrodymus). Nors į 2011 m. liepos – 2013 m. gruodžio mokestinį laikotarpį už buto šildymą ir nepateko laikotarpis (2010-05-2011-06), teismas kažkodėl to niekaip nemotyvuodamas nusprendė, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai. Nėra motyvų ir dėl kitų skolą sudarančių elementų: mokesčių už karštą vandenį, šilumą bendroms reikmėms, šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui, karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokesčio nepriteisimo. Be motyvų buvo atmestas (pinigine išraiška esminis 2 470,73 Lt) reikalavimas už buto šildymą nuo 2007 m. lapkričio iki 2010 m. balandžio (įskaitytinai).
2) Jeigu, teismo vertinimu, ieškovas neįvykdė 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, tuomet turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 2 d.), tačiau to nepadarė. Teismas, ieškinio reikalavimą išskirdamas į 2 laikotarpius ir abiem atvejais vertindamas, kad reikalavimas atmestinas dėl neva 2014 m. gegužės 28 d. nutarties neįvykdymo, akivaizdžiai pažeidė CPK 5-8 str. įtvirtintus ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, CPK 296 str. 2 d. taisyklę. Dar daugiau, 2014 m. liepos 18 d. ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą dėl mokesčių už buto šildymą perskaičiavimo, o taip pat ir dėl geranoriškų atsakovės mokėjimų jau iškėlus bylą teisme, toje dalyje civilinė byla turėjo būti nutraukta, o ne atmestas reikalavimas, atitinkamai ir grąžinta žyminio mokesčio dalis, proporcinga atsakovės ieškovui sumokėtai skolos daliai.
3) Remiantis Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu 2014 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2A-1790-275/2014, jeigu, teismo nuomone, 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje išdėstyti nurodymai nebuvo įvykdyti, bet ieškinio visgi nepaliko nenagrinėtu, o tęsė bylos nagrinėjimą, tai teismas turėjo teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.), išsiaiškinti su ieškovu teismui kilusius neaiškumus, juolab, kad ir teismas proceso dalyviams gali užduoti klausimus, tačiau to daryta nebuvo. 2014 m. liepos 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškinta, kad už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki skaitiklių permontavimo 2012 m. sausio 6 d. vertinti buto buitinio šilumos skaitiklio rodmenys nuo 8715,6 kWh iki 37802,03 kWh. Už sekantį laikotarpį, t.y. po skaitiklių permontavimo 2012 m. sausio 6 d., iki 2014 m. balandžio mėn. (įskaitytinai) įvertinti buto buitinio šilumos skaitiklio rodmenys nuo 22587,4 kWh iki 31648 kWh.
4) Į nagrinėjamą bylą patenkantis mokesčių už buto šildymą perskaičiavimo rezultatas nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) yra 2 497,84 Lt. Taigi mokesčių už buto šildymą perskaičiavimo rezultatas nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. (įskaitytinai), taip pat nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) nebuvo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-16482-101/2011 dalyku. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmeta reikalavimą dėl 2 470,73 Lt mokesčių už buto šildymą laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., kuris nepatenka į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu išnagrinėtos bylos laikotarpį. Už laikotarpį po 2011 m. bylos, t.y. nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., mokesčių už buto šildymą perskaičiavimo rezultatas yra minus 176,67 Lt.
5) Priešingai nei konstatavo teismas, negali būti taikomos CPK 293 str. 3 p. pasekmės, kadangi šiuo metu teisme nagrinėjama ir 2011 m. byla nėra tapati, skiriasi jų dalykas ir pagrindas. Kadangi reikalavimo dalykas ir pagrindas skirtingi, ieškovas neturi ir neturėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, kad išsiieškoti perskaičiavimo sumą už laikotarpį, dėl kurio jau anksčiau vyko teisme byla.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. P. su juo nesutiko, prašė skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1) Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. liepos 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, vykdydamas teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį. Kadangi ieškovo pateiktas ieškinys atitiko ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jame yra suformuluotas ieškinio dalykas ir nurodytas ieškinio pagrindas, todėl ieškinys turėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 111 ir 135 str.). Todėl nebuvo paneigti nei CPK 5-8 str. įtvirtinti civilinio proceso principai, nei itin svarbus teisės teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
2) Parengiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, karštą vandenį, ieškovui vienašališkai atlikus „perskaičiavimą“. Dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, karštą vandenį bei delspinigių priteisimo už laikotarpi nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16482-101/2011, kuris yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Nepaisant to apeliantas siekia nepagrįstai prisiteisti įsiskolinimą nuo 2007 lapkričio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. Kadangi laikotarpis iki 2011 m. birželio 30 d. patenka į išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-16482-101/2011 įrodinėjimo dalyką, šioje byloje ieškovas pateikė ieškinį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
3) Apeliantas nepagrįstai siekia prisiteisti neva susidariusį įsiskolinimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovo pateiktose sąskaitose už šilumos energiją buvo teisinga informacija iki 2012 m. birželio mėn. Nepaaiškinami nei logiškai, nei kitokiu metodu ieškovo nurodyti 7-am butui priskirti šilumos skaitiklio rodmenys, siekiantys skaičių 40783,40 (2012 m. liepos mėn.), kadangi net po daugiau kaip metų, t.y. 2014 m. vasario 18 d., šilumos skaitiklio rodmenys tesiekė 31433. Pastatų priežiūros vadybininko E. M. raštas apie 7 buto šilumos skaitiklio numerį ir faktinius rodmenis nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. taip pat patvirtina, kad ieškovo „perskaičiavimas“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas siekia prisiteisti įsiskolinimą už šilumos kiekį, kurio atsakovas neišnaudojo.
Atsiliepimas
Tretieji asmeny UAB „Corpus A“, K. P., UAB „Žirmūnų vizija“ ir UAB „Romantalis“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog dalis ieškovo pareikštų reikalavimų (skoliniai įsipareigojimai, paskaičiuoti nuo 2010-05-01 iki 2011-06-30) išspręsti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-16482-101/2011, o dėl kitų reikalavimų (skolinių įsipareigojimų, paskaičiuotų nuo 2011-06-30 iki 2013-12-31) ieškinys negali būti tenkintas, nes į šį laikotarpį įtrauktas laikotarpis, dėl kurio priimtas paminėtas teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją, patiektą atsakovei, nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodytų laikotarpių pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, nepašalino byloje esančių rašytinių įrodymų prieštaravimų, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Bylos duomenys įrodo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-16482-101/2011, buvo konstatuota, jog atsakovė B. P. atsiskaitė su ieškovu UAB „Vilniaus energija“ už į jos būtą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (įskaitytinai) patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl, ieškovui atsisakius reikalavimų šioje dalyje ir jį (atsisakymą) priėmus, byla (šioje dalyje) buvo nutraukta, o ieškovui iš atsakovės priteista 89,85 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Ieškovas, pareikšdamas naują ieškinį atsakovei B. P. dėl nevykdomų prievolių sumokėti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, be kitų laikotarpių skolą paskaičiavo ir už 2010 m. gegužės 1 d. - 2011 m. birželio 30 d. (įskaitytinai) laikotarpį, dėl kurio yra priimtas paminėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Dėl šių faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nusprendė šioje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti, o dėl ieškinio pagrindą sudarančių naujai paaiškėjusių aplinkybių (sukeistų butų skaitiklių, dėl ko neva atsakovei buvo neteisingai paskaičiuoti mokesčiai už jos sunaudotą karštą vandenį ir šilumos energiją) išaiškino ieškovui teisę siekti civilinės bylos Nr. 2-16482-101/2011 proceso atnaujinimo. Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš tiesų, ieškovas negali pareikšti tapataus ieškinio, dėl kurio priimtas galutinis teismo sprendimas (CPK 279 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje ieškinys dalyje dėl reikalaujamų atsakovės skolinių įsipareigojimų, susidariusių už 2010 m. gegužės 1 d. - 2011 m. birželio 30 d. (įskaitytinai) laikotarpį, nėra tapatus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-16482-101/2011, išnagrinėtai bylai. Nors abejose bylose pareikšti reikalavimai (dalykai) iš esmės tapatūs (reikalaujama skolos už patiektą karštą vandenį ir šilumos energiją priteisimo, tačiau skiriasi tik reikalavimų dydžiai), tačiau skiriasi šių reikalavimų faktinis pagrindas (priešingai nuo išnagrinėtos bylos, šioje byloje skolinis įsipareigojimas grindžiamas mokesčių perskaičiavimu, kurį sąlygojo aplinkybė dėl sukeistų elektros skaitiklių). Dėl to šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), turėto būti nagrinėjamas ir išnagrinėtas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje ieškovo paskaičiuoti (perskaičiuoti) atsakovės skoliniai įsipareigojimai yra už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai), todėl, esant priimtam įsiteisėjusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimui (civ. bylos Nr. 2-16482-101/2011) dėl apmokėtų mokesčių už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), ieškovas turėjo pateikti duomenis bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie apskaičiuotus (perskaičiuotus) mokesčius 3 skirtingiems laikotarpiams: nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės 1 d.; nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. ir nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. To padaryta byloje nebuvo. Nors bylos duomenys įrodo, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi įpareigojo ieškovą perskaičiuoti mokesčius už šiluminę energiją, patiektą į atsakovės B. P. butą (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodytų laikotarpių pabaigos, taigi teismas nagrinėjamoje byloje ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekiant išreikalauti ginčo išsprendimui reikšmingus dokumentus, tačiau, ieškovui tinkamai nevykdant teismo įpareigojimų, buvo pagrindas spręsti dėl baudinių sankcijų ieškovui taikymo (CPK 103 str.).
Sutiktina su apeliantu, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš viso nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, skaičiuojant mokesčius už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės 1 d. (iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstų reikalavimų), todėl šioje reikalavimų dalyje byla buvo iš viso neišnagrinėta (CPK 260 str.).
Be aukščiau nurodytų aplinkybių visapusiško ištyrino ir išnagrinėjimo, bylos tinkamas išsprendimas negalimas neįvertinus atsakovės B. P. atsikirtų į ieškinį faktinio pagrindo. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovei dėl perskaičiuotų mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, teigiant, kad statybos metu atsakovės šilumos skaitiklis buvo sukeistas su gretimu skaitikliu, o atsakovė ginčijo sukeistų skaitiklių faktą ir jai patiektos bei sunaudotos šilumos energijos aplinkybes, tačiau dėl atsakovės argumentų pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir jų neišnagrinėjo, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad tarp byloje šalių pateiktų duomenų, kuriais ieškovas grindžia, o atsakovė siekia paneigti skaitiklių sukeitimo faktą, yra tam tikrų prieštaravimų, todėl juos turi pašalinti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.