- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-192-487/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) ir A. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 189² straipsnio 1 dalį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) nubausta įspėjimu už tai, kad ji rūsio patalpą (28,3 kv. m), priklausančią butui A. V. g. 3-6, Vilniuje, naudoja ne pagal paskirtį, kadangi UAB „Castrade“ 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 105 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą, kad, apžiūrėjus buto adresu A. V. g. 3-6, Vilniuje patalpas nustatyta, jog rūsio patalpose (28.3 kv. m) įrengti šildymo prietaisai yra pajungti nuo bendros šildymo sistemos, patalpos yra šildomos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51- 40554(3.3.10.2-EM4) prašė A. G. iki 2012 m. liepos 20 d. Skyriui pateikti rūsio patalpų (28.3 kv. m) naudojamą pagal paskirtį įrodančius dokumentus. A. G. Skyriui pateikėte dokumentus, kuriuose nurodyta, kad rūsio patalpa (28.3 kv. m) yra registruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - rūsio patalpos. A. G. Skyriaus specialistams neleido apžiūrėti rūsio patalpų (28.3 kv. m.). A. G. paaiškino, kad naudoja rūsio patalpas ūkinėms ir techninėms reikmėms, rūsyje veikia skalbimo mašina, šaldytuvas. A. G. nevykdė STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklių, kvalifikacinių reikalavimų statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 5 skyriaus 30.1 punkto reikalavimų – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.
Šalies argumentai
A. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) panaikinti bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kompensuoti mokestinę permoką, atsiradusią dėl jos neveikimo nuo 1992 m. iki dabar, įpareigoti įgyvendinti įstatymą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį bei atlyginti 16000 Lt turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad butas, esantis A. V. 3-6, Vilniuje, buvo įrengtas 1972 m., seno namo, pastatyto iki 1940 m., pravažiavime. Pirmo aukšto patalpos, 38,52 m², buvo įteisintos kaip butas, o rūsys 28,2 m², esantis po butu, kaip rūsys, skirtas papildyti buto ir jo gyventojų natūralius gyvenamosios paskirties poreikius, nenurodant jokių apribojimų. Gyvenantieji rūsiuose tuo metu turėjo teisę gauti butą be eilės. Tuo buvo paaiškinta, kad neblogai įrengtos ir apšildomos rūsio patalpos, turinčios butui reikalingą dujinę įrangą ir vandenį, negali būti priskirtos prie buto. Seni namai neturi hidroizoliacijos, todėl dėl kapiliarinės drėgmės jau statant patalpas buvo įrengtas šildymas ir rūsio patalpose. Statybos eigoje paaiškėjo, kad dujų įrangai reikalinga ventiliaciją įrengti iš pirmo aukšto nėra galimybės, todėl dujų įvadas ir dujų įranga buvo padaryta rūsyje. Butas turi atskirą įėjimą iš lauko, į rūsį patenkama per butą. Visos komunikacijos atskiros. Butą įrengė Statybos ministerija ir perdavė miesto valdžiai. Butas jai buvo paskirtas eilės tvarka. 1992 m. butas buvo privatizuotas ir įregistruotas Registrų centre. Jame niekas nepakeista, koks buvo įrengtas, toks yra ir dabar. Nėra jos kaltės dėl to, kad kažkada prieš 40 metų dėl nurodytų aplinkybių buvo įrengtas toks butas, kurį ji iki šiol turi. Nuo 1992 m. jos butas su rūsiu yra suformuotas atskiru nekilnojamo turto objektu, kurio naudojimo paskirtis yra gyvenamoji. Tai atitinka kadastro nuostatų ketvirto priedo 1.1 punktą. Rūsys nėra suformuotas atskiru nuosavybės objektu, todėl jo paskirtis yra ta pati – papildyti ir tenkinti buto ir jo gyventojų gyvenamuosius poreikius, kas iš tiesų ir yra daroma. Reikšdama pretenzijas dėl rūsio naudojimo, Vilniaus miesto savivaldybė nenurodė nei pagal kokią paskirtį ji turi naudoti rūsį, nei kokiu pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybė jos atveju įstatymą taikė atgal, kadangi butas įrengtas ir įteisintas 1972 m., o kadastro nuostatos atsirado gerokai vėliau - po 20 metų. Nesant teisinio pagrindo, kaip turi naudotis savo rūsiu, ir netgi nenustačius, kaip jį naudoja, negalima pripažinti, kad ji kažką pažeidė, todėl kaltinimas, kad ji rūsį naudoja ne pagal paskirtį, yra nepagrįstas. Savivaldybės elgesį vertina, kaip persekiojimą ir kaip bandymą atimti iš jos butą. Įsitikinusi, kad jos teisės ir įstatymo saugomi (Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 3 dalis) interesai yra pažeisti (b. l. 2-7).
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. G. skundą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su A. G. pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnį statinio naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose, nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.1 punkte nurodoma, kad statinio naudotojas privalo – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsniu, gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio įstatymo 1 dalies 1 ir 2 punkte, statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistai. UAB „C“ (pakeistas), kuri administruoja namo A. V. g. 3 bendrojo naudojimo objektus ir vykdo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, Skyriaus specialistus 2012 m. balandžio 30 d. raštu informavo, kad A. V. g. 3-6 butui priklausančios rūsio patalpos (28,3 kv.m) yra naudojamas ne pagal paskirtį. UAB „C“ darbuotojai, vykdydami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. vasario 27 rašte Nr. A51-11356-(3.3.10.1-EM4) pateiktus įpareigojimus, patikrino gyvenamojo namo A. V. g. 3-6 buto šildymo sistemos įrenginius ir, apžiūrėję A. V. g. 3-6 buto patalpas, nustatė, kad rūsio patalpose (28,3 kv.m) įrengti šildymo prietaisai yra pajungti nuo bendros šildymo sistemos, patalpos yra šildomos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-40554(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo A. V. g. 3-6 buto“ A. G. buvo prašoma iki 2012 m. liepos 20 d. pateikti naudojamų rūsio patalpų (28,3 kv. m) paskirtį įrodančius dokumentus, dokumentus, susijusius su patalpų paskirties keitimu (jei jie yra), rekonstrukcijos projektą (jei jis yra), pripažinimo tinkamu naudoti aktus (jei jie yra), buto kadastrinių matavimų bylą. A. G. pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad rūsio patalpa (28,3 kv. m) yra registruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – rūsio patalpos. Ji paaiškino, kad rūsio patalpas naudoja ūkinėms ir techninėms reikmėms, rūsyje veikia skalbimo mašina, šaldytuvas, tačiau iš gautos informacijos, darytina išvada, jog tai neatitinka tikrovės, nes rūsio patalpa naudojama, kaip buto gyvenamoji dalis. Skyriaus darbuotojai prašė A. G. leisti apžiūrėti rūsio patalpą (28,3 kv. m), tačiau ji atsisakė leisti ją apžiūrėti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas 2012 m. rugsėjo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-32126-(1.1.50-AP2), kuriame konstatuojama, kad, atsižvelgiant į turimą informaciją, A. G. rūsio patalpą, priklausančią butui A. V. g. 3-6, 28,3 kv. m, naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir tuo pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 5 skyriaus, 1 dalies 30.1 punktą, kuriame nurodoma, kad statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Tokia veika A. G. pažeidė LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189² straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Kad rūsio patalpa, priklausanti butui A. V. g. 3-6, Vilniuje, naudojama ne pagal paskirtį, nurodoma ir A. G. skunde, kuriame ji teigia „Rūsys nėra suformuotas atskiru nuosavybės objektu, todėl jo paskirtis yra ta pati papildyti ir tenkinti buto bei jo gyventojų gyvenamuosius poreikius, kas iš tiesų ir yra daroma“ (b. l. 30-32).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) ir A. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinio skyriaus atstovė A. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. A-11-11473-(1.1.53-AP2), kuriuo A. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189² str. 1 d., nubausta įspėjimu. Nurodo, kad, remiantis į bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, rūsio patalpa (28,3 kv. m) nėra buto, adresu A. V. g. 3-6, Vilniuje, (unikalus Nr. 1094-0126-4015:0006) sudėtinė dalis. Pagal pateiktą VĮ Registrų centro A. V. g. 3 namo rūsio plano išrašą matyti, kad A. G. naudojamos 28,3 kv.m patalpos yra namo rūsyje, taigi A. G. nepagrįstai jomis naudojasi kaip buto gyvenamąja dalimi, t.y. minėtas patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. lapkričio 23 d. raštu, be to, darytina išvada, kad A. G. privatizavus butą, adresu A. V. g. 3-6, Vilniuje, su rūsiu, duomenys turėjo būti tikslinami. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 p. numatyta, kad yra dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai. Pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 3 priedas, o patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – 4 priedas. Pagal Nuostatų 4 priedo 1.1 punktą, gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriami butai, t.y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir pan., o pagal Nuostatų 4 priedo 2.17 p. rūsiai priskiriami negyvenamosios paskirties patalpų kitai (pagalbinio ūkio) paskirčiai.
Be to, skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 1 p. numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Minėtame įstatyme taip pat apibrėžta naudotojo sąvoka, pagal kurią statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Įgijusi rūsio patalpas, A. G. įgijo ir pareigą naudoti jas pagal paskirtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą A. G. prašo teismo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą. Nurodo, kad namo, kuriame yra jos nuosavybė, kadastro duomenų byla yra parengta 1985 m. lapkričio 16 d. Joje yra visa informacija apie jai priklausančias patalpas, suformuotas atskiru nekilnojamojo turto objektu. Dalis šios informacijos taip pat yra pateikta banko išraše, galiojančiame nuo 1992 m. liepos 9 d. A. G. teigimu, išrašas, padarytas prieš dvidešimt metų, negali atitikti naujų reikalavimų, todėl reikėjo pasidomėti kadastro duomenų byla, kurioje nurodytas ir rūsio plotas, ir jai priklausančių patalpų, suformuotų atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Apie tai trumpai nurodyta ir VĮ Registrų centro 2012 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. IN(12.5.1.15)-32176. Be to, pažymi, kad pagal nuosavybės teisę asmuo gali pasirinkti, kokiai funkcijai atlikti naudos nuosavas patalpas. Teigia, kad jokio pažeidimo, naudodamasi savo nuosavybe, nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 189² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį. Reglamento V skyriaus I dalies 30.1. punktas (2011-06-22 redakcija) įtvirtinta, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Analizuojant šių teisės normų turinį, galima daryti išvadą, kad teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, t. y. kad statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį.
Skundžiamu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) ir A. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas pripažino, kad neįrodyta A. G. kaltė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189² straipsnio 1 dalį, t.y. neįrodyta, jog ji rūsio patalpą (28,3 kv. m), priklausančią butui A. V. g. 3-6, Vilniuje, naudoja ne pagal paskirtį. Apeliantė skunde nurodo, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 p. numatyta, kad yra dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai. Pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. m, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 3 priedu, o patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nustatoma, vadovaujantis minėtų Nuostatų 4 priedu. Pagal Nuostatų 4 priedo 1.1 punktą, gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriami butai, t.y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir pan., o pagal Nuostatų 4 priedo 2.17 p. rūsiai priskiriami negyvenamosios paskirties patalpų kitai (pagalbinio ūkio) paskirčiai.
Iš VĮ „Registrų centras“ Valstybinės įmonės Registro centro Vilniaus filialo 2012-11-23 rašto Nr. IN (12.5.1.15)-32176 matyti, jog 1985 m. lapkričio 16 d. parengtos kadastro duomenų bylos duomenimis rūsyje esančios patalpos, plane pažymėtos 6-6 (6,56 kv.m). 6-7 (2,00 kv.m), 6-8 (13,04 kv.m) ir 6-9 (6,70 kv.m) (viso 28,3 kv.m) yra nekilnojamojo daikto - buto, unikalus Nr. 1094-0126-4015:0006, esančio A. V. g. 3-6, Vilniuje, sudėtinė dalis ir jų paskirtis gyvenamoji (butų) (b. l. 75). Iš A. G. paaiškinimų matyti, kad rūsio patalpos naudojamos ūkinėms ir techninėms reikmėms, jose veikia skalbimo mašina, šildytuvas. Jau statant patalpas, jose buvo įrengtas ir šildymas, nes seni namai neturi hidroizoliacijos. Tai, kad minėtos patalpos, esančios minėtame rūsyje, naudojamos ne pagal paskirtį, nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti duomenys. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo specialistė I. M. paaiškino, kad minėtas buto rūsys yra sudėtinė buto dalis, taip pat nurodė, kad privatizacija buvo įvykdyta keistai, tačiau šiuo atveju nėra A. G. kaltės dėl neatitikimų tarp jos turimų dokumentų ir registrų centro dokumentų. Tokiu atveju laikoma, kad dėl to, jog privatizacijos dokumentas neatitinka bylos duomenų, yra privatizaciją vykdžiusios institucijos kaltė.
Apeliacinės instancijos vertinimu, apylinkės teismas ištirtų bylos duomenų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad A. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189² str. 1 d., sudėties - kaltės ir todėl pagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) bei nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną A. G. atžvilgiu ATPK 250 str.1d.1p. pagrindu.
Apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. lapkričio 23 d. raštu, o, A. G. privatizavus butą adresu A. V. g. 3-6, Vilniuje, su rūsiu, duomenys turėjo būti tikslinami, nepagrįstas, kadangi apeliantė nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu teismas neturėjo remtis minėtu raštu, kuriame nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo specialistė I. M..
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 189² str. 1 d. nutraukta pagrįstai, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.