Šiaulių apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 820 Eur bauda. G. L. buvo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. spalio 18 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), kieme, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, nevykdė viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimų: 1) Statinio dalis su metaliniu karkasu: pastogių lietaus nuvedimo sistema įrengta nepilnai, savo funkcijos neatlieka, metaliniai stulpai su atsikišusiomis detalėmis į praėjimo erdvę – nesaugu, pažeisti korozijos, pastogių vėjalentės paveiktos puvinio, dalies nėra visai, grebėstai dalinai paveikti puvinio, danga išsikraipiusi ir nesandari; 2) Statinio dalis su mediniu karkasu: vieno iš dviejų stogų konstrukciją laikantys skersbalkiai stipriai įlinkę, statramsčiai pasvirę, vietomis įtrūkę – nesaugu, pastogių lietaus nuvedimo sistema įrengta nepilnai, savo funkcijos neatlieka, pakalimai paveikti puvinio išlūžę, paviršiai paveikti saulės ir suskilinėję, dalinai be apsauginio sluoksnio, vėjalentės paveiktos puvinio; 3) Prekystaliai ir teritorija apie prekystalius: keliose vietose prekystalių viršaus apskardinimas su atsikišusiais aštriais kraštais – nesaugu, prie prekystalių plytelės vietomis sukritusios, išsikraipiusios ar ištrupėjusios – nesaugu.

2. Nesutikdamas su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. L. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, prašydamas administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartimi panaikintas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinė byla grąžinta Radviliškio rajono savivaldybės administracijai. Apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartyje nurodė, kad pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, jog minimi administracinio nusižengimo protokole objektai - statinių dalys su metaliniu karkasu bei prekystaliai ir teritorija apie prekystalius - priklauso G. L., taip pat nėra duomenų apie šių statinių teisinį režimą, ar yra reikalinga jiems teisinė registracija bei neišspręstas klausimas dėl žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai priklausomybės klausimas.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliaciniame skunde keliamas G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. G. L. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant jam keliamų teisės aktų reikalavimų, G. L. neaišku, kuo jis yra kaltinamas, teigia, kad jis nėra statinio savininkas ar kitoks daiktinių teisių turėtojas, nei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) kieme, nei jo daiktinės teisės į statinius nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, 2016 m. kovo 1 d. ir 2017 m. kovo 1 d. tarp jo ir O. V. buvo sudarytos panaudos sutartys, pagal kurias panaudos gavėjas yra statinio naudotojas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkto prasme, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

11. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 359 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, nes nukreipia į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimus. Kaltinant asmenį ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodama, kokią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų įstatymų normą pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo.

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisė į gynybą, nes nei 2018 m. gruodžio 18 d. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodyta jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė, teigia, kad jis administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio („Statinių naudojimo priežiūra“) nuostatų nepažeidė, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnyje jokie klausimai, susiję su statinio (jo patalpų) naudojimu, statinio naudotojo pareigomis ar kitokiomis privalomomis elgesio taisyklėmis nėra reglamentuojami. Be to, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pažeidimo sudėtis dar nurodoma aplinkybė – „Viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimų nevykdymas“, tačiau nei šiame nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, koks viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, kada ir kokius reikalavimus pateikė jam ir kokių reikalavimų jis neįvykdė, ir kaip tai susiję su ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu.

13. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).

14. Nagrinėjamu atveju tiek 2018 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), G. L. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, nevykdė viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimų: 1) Statinio dalis su metaliniu karkasu: pastogių lietaus nuvedimo sistema įrengta nepilnai, savo funkcijos neatlieka, metaliniai stulpai su atsikišusiomis detalėmis į praėjimo erdvę – nesaugu, pažeisti korozijos, pastogių vėjalentės paveiktos puvinio, dalies nėra visai, grebėstai dalinai paveikti puvinio, danga išsikraipiusi ir nesandari; 2) Statinio dalis su mediniu karkasu: vieno iš dviejų stogų konstrukciją laikantys skersbalkiai stipriai įlinkę, statramsčiai pasvirę, vietomis įtrūkę – nesaugu, pastogių lietaus nuvedimo sistema įrengta nepilnai, savo funkcijos neatlieka, pakalimai paveikti puvinio išlūžę, paviršiai paveikti saulės ir suskilinėję, dalinai be apsauginio sluoksnio, vėjalentės paveiktos puvinio; 3) Prekystaliai ir teritorija apie prekystalius: keliose vietose prekystalių viršaus apskardinimas su atsikišusiais aštriais kraštais – nesaugu, prie prekystalių plytelės vietomis sukritusios, išsikraipiusios ar ištrupėjusios – nesaugu.

15. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnyje nurodyta: 1. Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai: 1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką; 2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; 3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, – savivaldybių administracijos; 4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. 2. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. 3. Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. 4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, ir leistų atlikti jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas. 5. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. 6. Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sudaro ir patvirtina sąrašus kultūros paveldo objektų, kurių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai turi atlikti šių statinių priežiūrą vietoje ne rečiau kaip kartą per metus. 7. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, prašymai dėl teismo leidimo įeiti į butus ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, apygardos teismas daro išvadą, kad šis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo straipsnis reglamentuoja statinių naudojimo priežiūrą, o ne statinių naudojimo reikalavimus, už kurių pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 359 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo statinių naudojimo reikalavimai, naudotojų pareigos, statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės reglamentuojami 47 straipsnyje ir 48 straipsnyje, tačiau G. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole šių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo straipsnių reikalavimų pažeidimai, sudarantys ANK 359 straipsnio 1 dalies dispoziciją, neinkriminuoti. Be to, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo aplinkybes visiškai neaišku, kokių viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimų nevykdymas inkriminuojamas G. L.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo trūkumai riboja apelianto teisę į gynybą.

17. Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teismui teisę pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, tačiau koreguojant administracinių nusižengimų protokole pažeidėjui inkriminuotą teisės pažeidimą svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso pricipai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017), visada turi būti vertinama, ar tokie pakeitimai nebus esminiai faktinių aplinkybių keitimo prasme bei ar jie nepažeis pažeidėjo teisės efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka (nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), neturi galimybės keisti G. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nes tai esmingai pažeistų G. L. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

18. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs G. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. 2019 m. gegužės 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluoto kaltinimo ydingumo, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes pasisakydamas dėl jų gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.