Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos krepšinio klubo „Lietkabelis“ prašymą atsisakyti pripažinti ir atsisakyti leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ženevos Krepšinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą; suinteresuoti asmenys: M. S. (M. S.), S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių

7. Pareiškėja VšĮ krepšinio klubas „Lietkabelis“ (klubas), K. B. (žaidėjas), M. S. ir S. Š. (agentai) 2019 m. liepos 26 d. sudarė sporto paslaugų teikimo sutartį. Sutarties XIV skyriaus „Sutarties nutraukimas“ a punkte nustatyta, kad klubas turi teisę nutraukti (panaikinti) sutartį, nemokėdamas žaidėjui kompensacijos, jeigu žaidėjas neišlaiko fizinės, sveikatos būklės ir dopingo patikrinimo arba įvykdo rimtą nusikaltimą pagal Lietuvos įstatymus. XV skyriaus „Užmokestis agentui“ c punkte įtvirtinta, kad, jeigu klubas ir žaidėjas kartu arba atskirai nusprendžia nutraukti sutartį, turės būti sumokėtas visas agentui mokėtinas užmokestis, nebent agentas ir klubas kartu susitartų kitaip.

8. K. B. (įtariamasis) ir A. R. (nuketėjusysis) 2019 m. lapkričio 8 d. pasirašė įtariamojo ir nuketėjusiojo susitaikymo protokolą (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45789-19). Protokole užfiksuota, kad K. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. 2019 m. spalio 26 d. jis atidarė automobilio dureles, kurias laikė viena ranka, kita ranka sugriebė nukentėjusiajam už kaklo ir jį spaudė. Tokiais veiksmais įtariamasis padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kakle, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes įtariamasis ir nuketėjusysis susitaikė.

9. Krepšinio arbitražo teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją sumokėti K. B. 62 062 JAV dolerių, 1 200 JAV dolerių delspinigius, 5 175 Eur teisiniams mokesčiams ir išlaidoms atlyginti; suinteresuotam asmeniui M. S. – 3 500 JAV dolerių, 5 proc. metinių palūkanų, 1 000 Eur teisiniams mokesčiams ir išlaidoms atlyginti; suinteresuotam asmeniui S. Š. – 5 000 JAV dolerių, 5 proc. metinių palūkanų, 1 000 Eur teisiniams mokesčiams ir išlaidoms atlyginti; taip pat M. S. ir S. Š. bei K. B. – 7 000 Eur arbitražo išlaidų. Arbitražo teismas 46–57 punktuose įvertino žaidėjo padarytą nusikalstamą veiką ir klubo vienašalį sutarties nutraukimą.

10. VšĮ „Krepšinio klubo „Lietkabelis“ rėmėjas“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo žaidėjui ir jo agentams 30 000 JAV dolerių ir 7 000 Eur pagal pirmiau nurodytą arbitražo teismo sprendimą.

Dėl pareiškėjos teisės pareikšti prašymą atsisakyti pripažinti ir atsisakyti leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, nesant pradėto proceso dėl jo pripažinimo ir vykdymo

11. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – ir KAĮ) (CPK 810 straipsnio 6 dalis).

12. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal KAĮ 51 straipsnio ir Niujorko konvencijos nuostatas (KAĮ 51 straipsnio 4 dalis).

13. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuotų asmenų M. S. ir S. Š. argumentu, kad pareiškėja pateikė teismui prašymą, nesilaikydama nustatytos tvarkos, nesant pradėto proceso dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir (ar) leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje (KAĮ 51 straipsnis, CPK 811 straipsnio 3 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnio 1, 2 dalys).

14. CPK 811 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta arbitražo šalies teisė kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo. Suinteresuoti asmenys teisingai nurodo, kad šioje teisės normoje, taip pat KAĮ tiesiogiai neįtvirtinta arbitražo šalies teisė teikti prašymą atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą. Vis dėlto suinteresuoti asmenys neatsižvelgia į tai, kad KAĮ turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su Niujorko konvencija.

15. Niujorko konvencijos V straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti atsisakyta pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad yra šioje dalyje įtvirtintos sąlygos. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, jog: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

16. Kasacinis teismas išaiškino, kad Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, o dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

17. Suinteresuoti asmenys neteisingai aiškina nurodytas teisės normas ir daro nepagrįstą išvadą, kad atsisakymo pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai yra pradėtas procesas dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti (ar atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti) klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti šį sprendimą Niujorko konvencijoje nustatytais pagrindais.

18. Akcentuotina tai, kad KAĮ 51 straipsnyje, CPK 811 straipsnio 3 dalyje, Niujorko konvencijos V straipsnio 1, 2 dalyse neįtvirtintos sąlygos, kurioms esant, arbitražo šalis gali siekti ginti savo teises teisme, pateikdama prašymą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje. Dėl to arbitražo šalis, turinti interesą, kad užsienio arbitražo teismo sprendimas nebūtų pripažintas ir vykdomas Lietuvoje, turi teisę atitinkamai paduoti prašymą ir prašyti nepripažinti arbitražo teismo sprendimo. Teisės aktuose nenustatyta apribojimų ar papildomų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti ir teismo procesui dėl arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pradėti. Priešingai, šalis, siekdama apsaugoti savo teises ir manydama, kad yra bent vienas Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas pagrindas, turi teisėtą interesą reikalauti iš anksto, kad toks teismo sprendimas nebūtų pripažintas ir pradėtas vykdyti.

19. Suinteresuoti asmenys, teigdami, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą, neteisingai remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-369-248/20220). Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje šalių ginčas kilo dėl darbo teisinių santykių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnyje reglamentuotas darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Ženevos Krepšinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo, kuriuo išspręstas krepšinio klubo ir krepšininko (profesionalaus sportininko) sudarytos sporto veiklos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, bet ne darbo, teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Be to, profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, dominuoja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus sportinio rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausiai prie paslaugų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-65/2011). Taigi, nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis; Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą.

24. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, 25, 26 punktai).

25. Teisėjų kolegija iš prašomo nepripažinti arbitražo teismo sprendimo turinio nustatė, kad suinteresuoti asmenys pateikė ieškinį arbitražo teismui, nes pareiškėja (klubas) vienašališkai nutraukė sutartį. Toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. nenustatytas Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

26. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl užsienio teismo ar arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, taip pat atsisakymo pripažinti ir atsisakymo leisti vykdyti, negali tikrinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs aiškias arbitražo teismo sprendimo vertinimo atitikties viešajai tvarkai ribas, pagal kurias, vertindamas prašomą pripažinti arbitražo teismo sprendimą Niujorko konvencijos V straipsnyje nurodytu viešosios tvarkos pagrindu, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

27. Bendrasis draudimas atliekant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procedūrą peržiūrėti sprendimą iš esmės (pranc. révision au fond) išreiškia arbitražo, kaip alternatyvaus valstybiniams teismams ginčų sprendimo būdo, esmę. Toks peržiūrėjimas reikštų, kad, nepaisant to, jog šalių ginčas išspręstas jų pasirinktu būdu, vėliau atliekama visapusiška teisminė kontrolė pakeistų alternatyvioje jurisdikcijoje priimtą sprendimą. Galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimą paneigtų sutartinį ir privatų arbitražo procedūros pobūdį bei neleistų šalims pasinaudoti tais privalumais, kurių šalys siekė perduodamos ginčą spręsti arbitražui. Kasacinis teismas ir Europos S. T. Teismas yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (Europos S. T. Teismo 1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje C-126/97 Eco S. C. Time Ltd; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

28. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais).

29. Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui, pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr., pavyzdžiui, Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 metų sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd.; Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

30. Pareiškėja teigia, kad krepšininkas K. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią ji laikė rimtu nusikaltimu ir dėl to nutraukė sutartį (sutarties XIV skyriaus „Sutarties nutraukimas“ a punkto pagrindu). Pareiškėjos nuomone, arbitražo teismas sutarties sąlygas įvertino formaliai, neatsižvelgė į sutarties šalių valią, pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir tokiu būdu sudarė sąlygas pasipelnyti K. B. iš tyčia atliktos nusikalstamos veikos. Arbitražo teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, įvertino šias aplinkybes (arbitražo teismo sprendimo 46–57 punktai).

31. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys M. S. ir S. Š. būtų padarę kokias nors nusikalstamas veikas, elgėsi priešingai viešajai tvarkai, ar kad jų reikalavimas kildinamas iš neteisėtos sutarties. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su arbitražo teismo sprendimu, nereiškia, jog sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Ženevos Krepšinio arbitražo teismo sprendimo, netikrina jo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nėra pagrindas konstatuoti, kad nurodytas arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ar kad, jį pripažinus, bus pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisingumo ir bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji, nesutikdama su pirmiau nurodytu arbitražo teismo sprendimu, kreipėsi į Šveicarijos jurisdikcijos teismą (arbitražo vietos teismą), prašydama panaikinti Krepšinio arbitražo teismo sprendimą. Priešingai – pradėjo jį vykdyti. VšĮ „Krepšinio klubo „Lietkabelis“ rėmėjas“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo žaidėjui ir jo agentams 30 000 JAV dolerių ir 7 000 Eur pagal pirmiau nurodytą arbitražo teismo sprendimą.

33. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad Ženevos Krepšinio arbitražo teismas pažeidė sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti suinteresuotiems asmenims M. S. ir S. S. tam tikras sumas, kurios pareiškėja prašo nepripažinti ir neleisti vykdyti, prieštarautų viešajai tvarkai ar galėtų atsirasti teisinių padarinių, nesuderinamų su tarptautine viešąja tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

35. Suinteresuoti asmenys pateikė į bylą duomenų, kad patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į pareiškėjos prašymą parengimą: S. Š. – 465,85 Eur, M. S. – 220 Eur. Suinteresuoti asmenys pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis: PVM sąskaitą faktūrą, advokato darbo ataskaitą, sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, mokėjimų nurodymus.

36. Teismas, spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2.1, 2.2, 2.5, 2.6, 2.7, 2.9, 2.10 papunkčiuose įtvirtintus kriterijus, 7 punkte ir 8.16 papunktyje nustatytą dydį. Suinteresuotas asmuo M. S. patyrė bylinėjimosi išlaidų 2021 m. III ketvirtį, suinteresuotas asmuo S. Š. – 2021 metų IV ketvirtį.

37. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 metų I ketvirtį buvo 1 517,40 Eur, 2021 metų II ketvirtį – 1 566,40 Eur. Taigi maksimalus advokatui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą parengimą dydis atitinkamai buvo 606,96 Eur (1 517,40 x 0,4 = 606,96) ir 626,56 Eur (1 566,40 x 0,4 = 626,56). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 811¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos viešosios įstaigos krepšinio klubo „Lietkabelis“ prašymo atsisakyti pripažinti ir atsisakyti leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ženevos Krepšinio arbitražo teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo dalies, susijusios su suinteresuotais asmenimis M. S. (M. S.) ir S. Š..

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. S. (M. S.) iš pareiškėjos viešosios įstaigos krepšinio klubo „Lietkabelis“ (juridinio asmens kodas 301048677) 220 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti suinteresuotam asmeniui S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos viešosios įstaigos krepšinio klubo „Lietkabelis“ (kodas 301048677) 476,57 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.