- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2-8744-1185/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02548-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. M., T. M.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir T. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui tėvui T. M. ir motinai A. M. nepilnamečių vaikų G. M. ir K. M. atžvilgiu ir priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pas globėją ir rūpintoją iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai yra ilgą laiką visiškai nusišalinę nuo savo, kaip tėvų, pareigų vaikams vykdymo, vaikai jau apie 5 metus gyvena pas močiutę A. M., o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus leista paimti iš atsakovų, atsakovai su vaikais bendrauja, bet nereguliariai, bendravimas nėra kokybiškas, jie nesidomi vaikų ugdymų, jų pasiekimais ir sveikata. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai turi priklausomybės alkoholiui problemą, kurios nesprendžia, neturi pastovios gyvenamos vietos, darbo, ilgą laiką vaikams neteikė jokio išlaikymo ir tik prieš pusę metų pradėjo globėja ir rūpintojai atiduoti vaikų pinigus. Ieškovas taip pat nurodė, kad vaikai nori likti gyventi pas globėją ir rūpintoją. Ieškovo nuomone, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovai galės auginti vaikus, nes atsakovai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, o socialinių darbuotojų, dirbančių su šeima, ir atvejo vadybininkės nuomone, vaikams nėra galimybės grįžti į biologinę tėvų šeimą dėl tėvų vedamo netinkamo gyvenimo būdo, tėvai negebės užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų bei tinkamai savarankiškai tenkinti vaikų poreikių.
Atsiliepimas
2. Atsakovės A. M. atstovė advokatė Z. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad susisiekti su atsakove, kuriai paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nebuvo galimybės, todėl atsakovės pozicija nėra žinoma.
3. Atsakovo T. M. atstovė advokatė I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad susisiekti su atsakovu, kuriam paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nebuvo galimybės, todėl atsakovo pozicija nėra žinoma.
4. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. R. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai išsakė nuomonę, kad nori likti gyventi su senele, su kuria gyvena jau apie 5 metus, o su tėvais bendrauja nereguliariai ir prie to jau yra pripratę. Atstovė paaiškino, kad atsakovai negalėtų užtikrinti vaikams saugios aplinkos, jų gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovas T. M. specialistų pagalbos atsisakė, o atsakovei A. M. buvo taikytas atvejo vadybos procesas, teiktos paslaugos, ji buvo registruota pas psichiatrą ir psichologą dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau pas specialistus neapsilankė ir pagalbos nebepriima, todėl, nežinant jos gyvenamosios vietos ir jai neatsiliepiant telefonu, atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas. Atstovės nuomone, atsakovai nekeičia savo elgesio ir akivaizdu, kad neketina keistis, yra visiškai nusišalinę, nesidomi ir neteikia išlaikymo, o atvirkščiai prašo pinigų iš vaikų arba pinigus pasisavina, todėl tai laikytina atsisakymu rūpintis savo vaikais.
5. Atsakovės A. M. atstovė advokatė Z. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti valstybei jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atstovė nurodė, kad jai su atsakove susisiekti nepavyko, tačiau akivaizdu, kad atsakovai yra visiškai abejingi savo vaikams, procese nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio datą buvo žinoma. Atstovės nuomone, abu tėvai vengia išlaikyti vaikus, vaikams su tėvais būtų nesaugu, jie neturi pragyvenimo šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos, nesiruošia gauti socialinės pagalbos bei atsisakyti alkoholio.
6. Atsakovo T. M. atstovė advokatė I. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti valstybei jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atstovės nuomone, atsakovai ne tik nevykdo tėvų pareigų savo vaikams, bet ir kenkia savo vaikų sveikatai, neturi noro sukurti saugias sąlygas savo vaikams. Atstovės teigimu, atsakovai nesistengia pasikeisti, o, be to, nepriima pagalbos.
7. Trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo paaiškino, kad, kai gimė vaikai, metus ar kelis viskas atsakovų šeimoje buvo gerai, vėliau maždaug prieš 10 metų atsirado alkoholio problemos, kurias atsakovai neigia, ir taip susidarė situacija, kad vaikai jau 6 metus negyvena su tėvais, o gyvena pas ją. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovai retai bendrauja ir dažniausiai bendrauja apsvaigę nuo alkoholio. Trečiojo asmens nuomone, prašomo priteisti išlaikymo dydis yra pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
9. Nustatyta, kad atsakovai turi du nepilnamečius vaikus G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovų šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje tapo žinoma tik nuo 2024 m. sausio 29 d., kuomet gautas pranešimas, kad 2024 m. sausio 28 d. viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje neblaivus (3,13 prom.) T. M. žodinio konflikto metu sumušė savo neblaivią (3,02 prom.) sutuoktinę A. M., suduodamas kumščiais keturis kartus į galvą ir įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o nepilnamečiai vaikai įvykio nematė, nes gyvena kitu adresu pas senelius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. vasario 5 d. atliko vaikų situacijos vertinimą ir, nustatęs, kad vaikai su atsakovais, kurie turi problemų dėl alkoholio vartojimo, negyvena jau apie 6 metus ir kad atsakovai vaikais negali pasirūpinti, pritaikė laikinosios priežiūros priemonę ir apgyvendino vaikus pas močiutę. Šeimai paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, tačiau gautas atsakovės atsisakymas priimti mobiliosios komandos pagalbą, o su atsakovu susisiekti nepavyko, todėl mobiliosios komandos pagalba jam nebuvo teikiama. Atsakovai atsisakė priimti socialines ir kitas paslaugas ir pateikė prašymą netaikyti atvejo vadybos proceso, todėl laikinosios priežiūros priemonė buvo nutraukta ir buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nepilnamečiai vaikai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti iš atsakovų, o Šiaulių miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. kovo 25 d. nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) laikinosios globėjos (rūpintojos) A. M. šeimoje. Po to kai atsakovė A. M. 2024 m. balandžio 29 d. pateikė situacijos paaiškinimą ir išreiškė norą, kad šeimai būtų taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, šeimai paskirta atvejo vadybininkas ir socialinė darbuotoja, o 2024 m. gegužės 7 d. buvo organizuotas A. M. atvejo vadybos posėdis, kurio metu A. M. geranoriškai sutiko bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vykdyti šeimos pagalbos plane numatytas pagalbos priemones ir veiksmus ir, nors buvo registruota Užimtumo tarnyboje, sutiko lankyti konsultacijas paskirtu laiku pas priklausomybių konsultantą, buvo registruota į psichologės-psichoterapeutės konsultacinius užsiėmimus „Kad šeima būtų vaiko užuovėja“, tačiau konsultacijų ir užsiėmimų nelankė, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. T. M. atžvilgiu atvejo vadybos procesas nebuvo taikomas, nes socialiniai darbuotojai neturi jo telefono numerio, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo atsakovams jų vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai tinkamai vaikais nesirūpino jau apie 5 metus, yra nusišalinę nuo vaikų auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovai galėtų auginti vaikus patys.
12. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
13. Aplinkybės, kad atsakovai šiuo metu su vaikais nebendrauja, neteikia savo vaikams išlaikymo, ieškovo pateikti duomenys, kad atsakovai, neturėdami pastovios gyvenamosios vietos ir darbo, nesugebės užtikrinti vaikų buitinių poreikių, priežiūros, pilnaverčio ugdymo, leidžia manyti, jog atsakovai nenori dalyvauti jų gyvenime bei savo vaikais visiškai nesirūpina. Toks jų elgesys rodo, kad padėtis šiuo metu negali pasikeisti. Atsakovai šiuo metu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurių nepripažįsta ir nebando spręsti, atsakovai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, taigi manytina, kad atsakovai nepradės rūpintis savo vaikais. Be to, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų vedamas gyvenimo būdas nesuderinamas su gera morale ir vaikų auklėjimu, atsakovai su vaikais bendrauja tik retkarčiais, išlaikymo jiems neteikia, jie nepajėgus užtikrinti vaikų interesų, todėl tokiu savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi.
14. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovai nedalyvavo teismo procese, o vaikai atsisako su jais bendrauti ir gyventi). Nepilnamečių vaikų nuomonė buvo išklausyta 2024 m. balandžio 24 d. bei 2024 m. rugsėjo 24 d., jie nurodė, kad nenori gyventi su tėvais, yra jais nusivylę, retkarčiais bendrauja, bet pageidauja likti globojami ir rūpinami savo senelės. Nepilnametės G. M. nuomonė taip pat buvo išklausyta teismo posėdyje ir nepilnametis vaikas dar kartą patvirtino, kad nori likti rūpintojos šeimoje. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai deda realias pastangas vaikams susigrąžinti.
15. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų G. M. ir K. M. atžvilgiu. Apribojus atsakovams tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
16. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.
18. Kaip minėta, nepilnamečiai vaikai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti iš atsakovų, o Šiaulių miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. kovo 25 d. nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) laikinosios globėjos (rūpintojos) A. M. šeimoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 2 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. rugsėjo 24 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad globėja ir rūpintoja savo pareigas vykdo tinkamai, nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo ir buities sąlygos.
19. Kadangi nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovų tėvų valdžia, o nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa ir rūpyba ir laikinąja globėja paskirta jų senelė A. M., kuri tinkamai vykdo savo globėjos ir rūpintojos pareigas, kitų asmenų, kurie pageidautų globoti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais, nėra, todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją ir rūpintoją A. M..
20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 150,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir yra pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.
23. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
25. Nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys pavirtina, kad atsakovai šiuo metu niekur nedirba, atsakovė iki 2024 m. vasario 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o Užimtumo tarnybos duomenys patvirtina, kad atsakovai šiuo metu neregistruoti Užimtumo tarnyboje, atsakovė buvo registruota 2024 m. gegužės 3 d. Atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai nekilnojamojo turto neturi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenimis atsakovai transporto priemonių neturi. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Todėl atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovai byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jų nepilnamečių vaikų poreikius.
26. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 3 d., iki vaikų pilnametystės iš kiekvieno atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina A. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).
27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 191,00 Eur (100,00 Eur × 75 procentai × 146,10 / 100 + 150,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai × 75 procentai + 150,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai × 75 procentai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 40,24 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. M. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos.
31. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo K. M. ir jos globėjo paskyrimo bei rūpybos nustatymo G. M. ir jos rūpintojo paskyrimo procesas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 ir 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų globą ir rūpybą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją ir rūpintoją A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 3 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 3 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priimti nutartį ir pradėti globos ir rūpybos nepilnamečiams vaikams nustatymo bei globėjo ir rūpintojo paskyrimo procesą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.