Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirta V. K. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 24 d. 4:10 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 16:20 val. – 2 (dvi) paros, įskaitytos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1419-1083/2019.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo realaus nuosprendžio vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintinas.

Priteista iš V. K. valstybės naudai 11, 40 Eur procesų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 28 d., apie 03.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės – sesers I. A. atžvilgiu: tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai ne mažiau keturių smūgių į veidą, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę ausį ir du smūgius į kairįjį žastą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, rankomis suėmęs I. A. dešinės rankos plaštaką, ją stipriai spaudė, po ko, suėmęs I. A. už kaklo, stipriai spaudė, taip smurtaudamas ir mušdamas, artimai giminaitei – seseriai I. A. padarė poodines kraujosruvas veide, kakle, kairiame žaste, kairiame petyje, dešinės plaštakos II, III pirštuose, tai yra jai nežymiai sutrikdė sveikatą sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. K. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija savo kaltės, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau prašo sušvelninti bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. K. paskirta bausmė nėra per griežta, teisinio pagrindo atidėti jos vykdymą byloje nėra.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas V. K. bausmę laikėsi visų BK 54 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Nors BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu V. K. skirti pačią griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokį teismo sprendimą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės: V. K. teisiamas 8 kartą, visos nusikalstamos veikos buvo smurtinio pobūdžio. Paskutiniu nuosprendžiu (Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. teikimas ir bausmės vykdymas panaikintas. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismas, dar kartą patikėjęs V. K., 2020 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino minėtą apylinkės teismo nutartį ir probacijos tarnybos teikimą atmetė. Visgi, netrukus po to, t. y. praėjus vos mėnesiui po probacijos tarnybos teikimo atmetimo, V. K. vėl vartojo alkoholį ir padarė aptariamą veiką, kas pagrįstai leidžia teigti, kad V. K. linkęs nusikalsti, ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos švelnesnės bausmės jo elgesio neįtakoja ir jis išvadų nedaro.

9. Kaip matyti, šiuo atveju V. K. padarė vieną, baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat įvertino ir pačios nukentėjusiosios didelio girtumo faktą smurto prieš ją metu, jų konfliktišką būdą, atsižvelgė ir į tai, kad V. K. nebaustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, į priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas, serga nepatikslinta kepenų ciroze (K74.6), nedirbantis, nevedęs, išlaikomų asmenų neturi. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, V. K. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri net nesiekia šiame straipsnyje numatytos sankcijos vidurkio, yra per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir V. K. asmenybei. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas nukentėjusiosios elgesys įvykio metu, kadangi šios aplinkybės, kaip minėta, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo ir dar kartą jas vertinti bei tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę, nėra jokio pagrindo.

10. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad V. K. paskirta galutinė subendrinta terminuota laisvės atėmimo bausmė - 1 metams 2 mėnesiams yra aiškiai per griežta. Teismas nustatęs, jog V. K. šioje byloje jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagrįstai skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrino visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į V. K. teistumus, daromų nusikalstamų veikų pobūdį, jo elgesį probacijos metu, sprendė, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, be pagrindo teismų skirtos bausmės iš dalies nebūtų įvykdomos, taip pat būtų neteisinga prieš nukentėjusiuosius ir visuomenę. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir sprendžia, kad bendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu ir paskirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę – 1 metams 2 mėnesiams, žemesnės instancijos teismas BK 64 straipsnio nuostatas pritaikė teisingai ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.

11. Skundu taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tai viena iš pagrindinių bausmės vykdymo instituto taikymo sąlygų. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Atsižvelgiant į V. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo teistumų skaičių, daromų nusikalstamų veikų pobūdį, sistemingumą bei aplinkybę, jog V. K. net dukart nepateisino teismo pasitikėjimo (Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu bausmės vykdymas atidėtas; Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartimi panaikinta nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo V. K.), nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, neleidžia tikėtis, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. Nors apeliantas skunde nuoširdžiai apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaip bausmės švelninimui reikšmingą aplinkybę nurodo jo sveikatos būklę, tačiau šios aplinkybės nenusveria anksčiau paminėtų, kurių pagrindų teisėjų kolegija daro išvadą apie apelianto pavojingumą ir nenorą laikytis įstatymų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, vertinamos ir teismas atsižvelgė į jas nustatydamas V. K. pakankamai švelnų bausmės dydį. Šiuo atveju, jokių medicininių duomenų apie apeliantui būtinas ir laisvės atėmimo vietoje negalimas suteikti medicinines paslaugas nepateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. K. sveikatos būklė neleidžia jam atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

12. Taigi, įvertinusi tai, kad šis teistumas V. K.nėra pirmasis, jis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. K.paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, negali būti laikoma netinkama, per griežta ir neproporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytam nusikaltimui. Pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę nenustatyta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.