Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus (nustatytas 40 % darbingumo lygis), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

4) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnį 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. 2019 m. liepos 24 d. apie 3.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. P. (rankomis suėmęs už kaklo smaugė, keliais ir kumščiais sudavė ne mažiau 15 smūgių į galvos sritį), sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė V. P. sveikatą (padarė poodines kraujosruvas kaklo ir krūtinės ląstos srityse, o taip pat galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda ir poodine kraujosruva kairėje momeninėje srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kaktos srityje, viršutinės lūpos srityje, pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Tai galėjo būti 2019 m. liepos 23 d., vakare, buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur kartu su J. V. ir V. L. vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Tuo metu su savimi turėjo 1,5 l degtinės. Apie 23 val. jam paskambino V. P., kuris pakvietė jį (kaltinamąjį) ateiti į svečius. Tačiau jis atsakė, kad turi namuose alkoholio ir pakvietė V. P. ateiti pas juos išgerti. Atėjus V. P. pas juos, visi toliau gėrė degtinę. Po kurio laiko J. V. ir V. L. užmigo. 2019 m. liepos 24 d. apie 1.30 val. jiedu su V. P. išgėrė visą degtinę, todėl taksi automobiliu abu kartu nuvyko į naktinę parduotuvę, kurioje nusipirko dar 1 litro talpos degtinės butelį. Grįžę toliau kartu su V. P. dviese gėrė degtinę, o kas įvyko toliau, nepamena. Tvirtina, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sumušė jis (kaltinamasis), nes nebuvo kitų asmenų, galėjusių sumušti V. P.. Dėl ko jis sumušė V. P., negali pasakyti. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, dėl to visų aplinkybių nepamena. Būdamas blaivus nebūtų sumušęs V. P.. Po įvykio V. P. neatsiliepė į jo skambučius, taip pat jam buvo uždrausta bendrauti su V. P., todėl jis parašė V. P. SMS žinutę, kuria atsiprašė V. P.. Paskutinį kartą su nukentėjusiuoju atsitiktinai susitikęs bendravo prieš dvi dienas, jiedu pabendravo, nukentėjusysis ant jo (kaltinamojo) nepyksta, jų santykiai geri. Savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. vakare kartu su savo buvusios sugyventinės broliu V. P. ir esama sugyventine savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį – degtinę. Po vidurnakčio, tai galėjo būti 2019 m. liepos 24 d. apie 3 val., pasibaigus alkoholiui, kartu su V. P. taksi automobiliu nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nusipirko dar alkoholio ir grįžę į jo namus toliau gėrė alkoholį. Begeriant alkoholį staiga jam kažkas nutiko, jis tapo agresyvus ir puolė V. P., pradėjo jį smaugti, mušti kumščiu ir keliais į galvą. Dėl ko staiga jis tapo agresyvus ir sumušė V. P. pasakyti negali, mano, kad būdamas neblaivus supainiojo V. P. su kitu žmogumi. Jis vartoja vaistus, kurių negalima maišyti su alkoholiu, todėl gali būti, kad jo elgesys buvo įtakotas vaistų ir alkoholio. Įvykio metu buvo neblaivus, būdamas blaivus nebūtų sumušęs V. P.. Jis atsiprašė V. P., dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (101–102, 111–112 b. l.).

2.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.4. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti dokumentai: protokolas-pareiškimas (1 t., 7 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 16–17, 19–22 b. l.), kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., 24, 26–27 b. l.), specialisto išvada (1 t., 38–39 b. l.), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., 42–43 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu protokolas (1 t., 44 b. l.), nukentėjusiojo V. P. apklausų protokolai (1 t., 47–48, 53–54 b. l.), nutarimas pripažinti V. P. nukentėjusiuoju (1 t., 57 b. l.), tarnybiniai pranešimai (1 t., 65, 73, 81 b. l.), liudytojos J. V. apklausos protokolas (1 t., 69–70 b. l.), liudytojo A. K. apklausos protokolas (1 t., 77–78 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (1 t., 87, 89 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., 91–92 b. l.), kaltinamojo V. K. apklausų protokolai (1 t., 101–102, 111–112 b. l.), kaltinamąjį V. K. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 117, 120, 122–141, 143–162 b. l.).

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, teistas už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

3.2. Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė smaugimu, smūgių rankomis ir keliais sudavimu nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – galvą. Kaltinamasis V. K. nebaustas administracine tvarka ir neįrašytas į psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitas, jis niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus (jam nustatytas 40 % darbingumas). Kaltinamasis teistas 4 kartus, iš jų 3 kartus už tokias pačias nusikalstamas veikas – už agresyvų bei smurtinį elgesį prieš kitus asmenis. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo V. K. smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Pagal suformuotą teismų praktiką sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo V. K. atlikti veiksmai rodo neigiamą kaltinamojo charakterio ypatybę – smurtauti prieš kitus asmenis. Būtina pastebėti ir tai, kad kaltinamasis V. K. naują tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus nė 3 mėnesiams nuo bausmės, paskirtos už tokį patį smurtinį nusikaltimą, atlikimo. Šios aplinkybės kaltinamąjį V. K. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, jo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes, bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam V. K. skiriama griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, savo trukme griežtesnis už numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.3. Taip pat kaltinamajam V. K. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

3.4. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis V. K. teistas už 3 nesunkius ir 1 apysunkį nusikaltimus, iš jų 1 kartą procesas buvo baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas 2013 m. spalio 29 d. ir 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiais, 2014 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, o savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pripažino iš dalies. Šįkart kaltinamasis taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl V. P. sumušimo. Svarbu tai, kad už anksčiau padarytus nusikaltimus kaltinamajam buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Įvertinus visus šiuos, o taip pat šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytus duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog po šio įvykio kaltinamasis V. K. padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju vis dar galima bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

4.1. Kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 24 d. 4.10 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 16.20 val. (87, 89 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (91–92 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

4.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. K. į valstybės pajamas išieškomos 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

4.4. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, taip pat nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio (smurtinio elgesio) pataisos programoje; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 24 d. 4.10 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 16.20 val. – 2 (dvi) paras.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. K. į valstybės pajamas 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti V. K., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.