Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. S.-G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo G. P. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo G. P.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 6 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 121 289,82 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Su Bendrove 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri 2023 m. sausio 10 d. buvo nutraukta nevykdant mokestinės sutarties sąlygų.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas (operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. kovo 28 d., baigtas 2023 m. balandžio 21 d.) ir surašyta 2023 m. balandžio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-2165. Kadangi Bendrovė jokių dokumentų nepateikė, VMI 2023 m. kovo 23 d. raštu paprašė „Swedbank“, AB pateikti informaciją apie Bendrovės vardu banke atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. „Swedbank“, AB atsiuntė Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 29 d. (G. P. vadovavimo laikotarpis nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2023 m. sausio 31 d). Dėl didelės apimties ir įplaukų/išlaidų skaičiaus (judėjimo sąskaitoje), pateikti duomenys apie lėšų judėjimą sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB, t. y. vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 13 d., G. P. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu).

VMI pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės buvęs vadovas G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

VMI pareiškime taip pat nurodoma, kad Bendrovės buvęs vadovas G. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą (pareiškime konkrečiai aprašomas laikotarpis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 13 d.), nustatyta, kad G. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tai, kad 2022 m. Bendrovė mokėjo įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį, jo darbo sutartis su Bendrove nutraukta 2022 m. gruodžio 1 d., todėl jis negali būti atsakingas už mokestinės nepriemokos paskolos neįvykdymą (b. l. 144, 146).

Teismo posėdžio metu G. P. atstovas nurodė, kad pareiškime VMI neteisingai nurodė G. P. darbo santykių pabaigą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad darbo santykių pabaiga yra 2022 m. gruodžio 1 d. Pagal teismui pateiktą mokestinės nepriemokos sutartį ir mokėjimų grafiką, mokestinė paskola buvo išdėstyta 16 mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Visas įmokas G. P., būdamas Bendrovės vadovu, mokėjo laiku. VMI 2023 m. gruodžio 21 d. pranešime nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį net dvi įmokos buvo padarytos, o tai įrodo, kad G. P. vadovavimo laikotarpiu įmokos buvo mokamos laiku. Gruodžio mėnesį G. P. negalėjo mokėti įmokų, nes jis buvo atleistas iš pareigų. Prašo pareiškimą pripažinti nepagrįstu ir nurodytus prašymus atmesti.

VMI atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tai, kad Bendrovė su VMI sudarė mokestinės nepriemokos paskolos sutartį, reiškia, kad VMI nevykdo priverstinio išieškojimo veiksmų. Tačiau Bendrovė nemokėjo einamųjų mokėjimų, kuriuos turėjo mokėti. Pradelsti mokėjimai matosi mokėjimų balansuose, pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 8 d. pradelsta mokestinė nepriemoka yra 1996,29 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį (b. l. 2). Tai, kad G. P. teigia, kad VMI išieškojimo veiksmus pradėjo pasibaigus jo darbo sutarčiai, čia yra neteisinga informacija, kadangi iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 8 d. iš Bendrovės sąskaitos nurašyta 24 786,09 Eur suma (b. l. 22), tai yra priverstinis išieškojimas. Priverstinio išieškojimo veiksmai buvo vykdomi ilgą laiką, netgi esant sudarytai mokestinės paskolos sutarčiai. G. P. vadovavimo metu taip pat buvo vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai. 2022 m. kovo 6 d. pati Bendrovė pervedė VMI 172 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad sprendžiant, ar įmonė suteikė vienam kreditoriui pirmenybę prieš kitus, turi būti nustatomi prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. – nepažeisdama ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-273-611/2018, e3K-3-504-1075/2018, 3K-3-129-695/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 6 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 121 289,82 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Su Bendrove 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, mokestinės paskolos sutartis – tai mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama, todėl 2023 m. sausio 10 d. mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, nes Bendrovė nevykdė sutarties sąlygų. VMI pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės buvęs vadovas G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi G. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. P., būdamas Bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 13 d. nemokėjo einamųjų mokėjimų VMI bei mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį, kuriuos turėjo mokėti, o vietoje to, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. VMI pareiškime pateikta lentelė, kurioje nurodyti didžiausi Bendrovės mokėjimai, pažeidžiant atsiskaitymo su VMI eiliškumą, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 13 d. Iš lentelės matyti, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu mokestinė nepriemoka buvo nuo 12 557,33 Eur iki net 24 800,57 Eur bei vėliau buvo truputį sumažinta iki 11 280,31 Eur bei pradelsta mokestinė nepriemoka pagal mokestinės paskolos sutartį buvo nuo 1994,78 Eur iki 1996,29 Eur kiekvieną mėnesį iki 2022 m. balandžio mėnesio (b. l. 3). Bendrovė savo įsipareigojimų VMI pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis nevykdė, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, todėl dėl sutarčių sąlygų nesilaikymo šios sutartys buvo nutrauktos, o G. P. administracinėn atsakomybėn traukiamas tik dėl tų Bendrovės mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). G. P. veikė tiesiogine tyčia kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl G. P., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

G. P. teigia, kad darbo sutartis su Bendrove nutraukta 2022 m. gruodžio 1 d., todėl jis negali būti atsakingas už mokestinės nepriemokos paskolos neįvykdymą. Iš Sodros išrašo matyti, kad G. P. ir Bendrovės darbo santykiai iš tiesų baigėsi 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad G. P. administracinėn atsakomybė traukiamas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. spalio 13 d., o tuo metu jis užėmė vadovo pareigas Bendrovėje.

Už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą VMI siūlo skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą. Teismo vertinimu, siūlomos skirti baudos dydis neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, todėl individualizuota tinkamai ir nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.