Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. (S. N.) ir jo atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo S. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 5 dalį nubaustas keturių tūkstančių trijų šimtų litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 9 d., apie 5.00 val., ties Tiltų g. 5, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Kia Motors Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas sunkus (2,86 promilės) girtumo laipsnis, važiuodamas atbuline eiga, nepasirinkdamas saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį. Transporto priemonė nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su įrodymų vertinimu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė tiek S. N. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus ir padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad S. N. blaivumo patikrinimas atliktas, nepažeidus alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų. Mano, jog šiuo atveju byloje teisėtai surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. S. N. parodė, kad tą dieną jis sirgo, buvo stiprus kosulys, aukšta temperatūra. Todėl jis vartojo vaistą, kurio pavadinimas „Hexoral“. Nuo temperatūros ir šio vartojamo vaisto, išėjus į lauką, jam pasidarė bloga, jis pradėjo vemti. Įsėdęs į automobilį dėl neatidumo S. N. susidūrė su kitu automobiliu. Į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, jie alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Nors teismo posėdyje policijos pareigūnas parodė, kad S. N. buvo stipriai išgėręs, siūlė susitarti ir paleisti jį, tačiau, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto S. N., policijos pareigūnai suklydo dėl įvykio aplinkybių, nes policijos pareigūnas aprašė ne S. N., tačiau jo draugo A. Š. elgesį, kadangi pastarasis buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą.

Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją. Alkotesterio naudojimo instrukcijoje yra nurodytas privalomas reikalavimas – išlaikyti laukimo laikotarpį 15 minučių po alkoholio vartojimo, kadangi alkoholio likučiai burnoje gali iškreipti parodymus. Tokius likučius gali palikti aromatiniai gėrimai, pvz. vaisių sultys, burnos purškikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, vaistai ir lašai, raugulys ir vėmimas. S. N. nežinojo, kad vaisto „Hexoral“ sudėtyje yra 96 proc. etilo, taip pat nežinojo, kad vėmimas bei vaistas gali iškreipti alkoholio parodymų tikslumą. Policijos pareigūnai prieš atlikdami alkoholio testą neįsitikino, ar S. N. yra vartojęs alkoholinius gėrimus, vaistus, nesiūlė praskalauti burną vandeniu ir neišlaukė 15 min. Taip pat policijos pareigūnai neįvertino S. N. bendros būklės pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, kaip reikalaujama Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Taigi įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra gauti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžiant alkotesterio naudojimo tvarką. Kilusios abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės vertinamos jo naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla S. N. turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu S. N. nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. N. administraciniai teisės pažeidimai padaryti 2013 m. lapkričio 9 d. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas 2014 m. kovo 13 d. teisėjos rezoliucija iki vienerių metų, t. y. iki 2014 m. lapkričio 9 d. Taigi šis sprendimas priimtas dar nepasibaigus 6 mėnesių terminui, todėl konstatuotina, jog nuobaudos skyrimo terminas pratęstas laiku. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. ir jo atstovas skunde teigia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas netinkamai, nes teismas, pratęsdamas administracinės nuobaudos pratęsimo terminą, priėmė ne motyvuotą nutartį, o rezoliuciją. Nors iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Institucija pratęsdama administracinės nuobaudos skyrimo terminą turėtų motyvuoti savo sprendimą, tačiau pažymėtina, jog ATPK nėra reglamentuota procesinio dokumento, kuriuo Institucija gali pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, forma. Teismo rezoliucijoje nurodyta surašymo data, iki kada pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, pareigos, parašas, vardas, pavardė.

Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kokiu pagrindu buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Iš bylos medžiagos matyti, jog tik surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. I., surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Savo prašymą motyvavo tuo, kad jis išvyksta iš Lietuvos ir sugrįš tik po keturių–penkių mėnesių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šį S. N. prašymą ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2014 m. kovo 26 d. Tačiau 2014 m. kovo 12 d. S. N. motina T. N. atsiuntė teismui prašymą vėl atidėti bylos nagrinėjimą, nes S. N. pagal sutartį vis dar yra išplaukęs į jūrą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų. 2014 m. kovo 26 d. vėl buvo gautas S. N. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki 2014 m. balandžio pabaigos. Teismo posėdis buvo perskirtas 2014 m. gegužės 7 d. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas užsitęsė tik dėl paties apelianto nuolatinių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Įvertinęs visas šias nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad terminas buvo pratęstas pagrįstai, nustačius aplinkybes, trukdančias administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, o galimi formos netikslumai šiuo atveju nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo laikyti iš esmės teisingo procesinio sprendimo neteisėtu.

Dėl įrodymų vertinimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. ir jo atstovas taip pat ginčija faktą, kad S. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tvirtina, jog S. N. neblaivumas buvo išmatuotas nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijoje išdėstytų taisyklių. Teigia, kad S. N. alkoholio nevartojo, o alkotesterio nustatytą sunkų neblaivumo laipsnį galėjo lemti vartojami vaistai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. N. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas S. N. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“. Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1428687 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti. S. N. šiuo alkoholio matuokliu buvo nustatytas net 2,86 prom. girtumas, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš neblaivumo patikrinimo kvito, S. N. nenurodė, jog su alkotesterio parodymais nesutinka (b. l. 12). Savo paaiškinime iš karto po eismo įvykio apie vartotus vaistus neužsiminė. Nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį, kadangi važiavo labai siauru keliu. Dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta kaltu, jį padaręs labai gailisi (b. l. 16). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti D. K. ir A. T. patvirtino, kad būdami su S. N. vienoje patalpoje – bare, jie matė, kaip S. N. vartoja alkoholinius gėrimus (b. l. 105–106). Policijos pareigūnas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su pažeidėju buvo sunku susikalbėti dėl jo neblaivumo (b. l. 54).

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad S. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,86 prom. girtumas.

Ir nors apeliaciniame skunde kvestionuojant S. N. kaltę teigiama, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, t. y. prieš tikrindami girtumą, policijos pareigūnai turėjo įsitikinti, jog S. N. nevartojo alkoholio ar vaistų, tačiau pažymėtina, kad ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra vartojęs ar alkoholį, ar vaistus mažiau kaip prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, tikrinamas asmuo S. N. neinformavo policijos pareigūnų apie tai, kad tariamai vartojo vaistus, apskritai neginčijo girtumo. Tai rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui. Tačiau šia teise S. N. nepasinaudojo.

Taigi akivaizdu, kad S. N. iškelta versija, jog vaisto „Hexoral“ vartojimas galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, byloje surinktais duomenimis nepasitvirtino ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kaip gynybinė jo pozicija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad S. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, esant sunkiam neblaivumo laipsniui. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. N. (S. N.) ir jo atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.