Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. vasario 21 d. perduotoje baudžiamojoje byloje J. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėmė, įgijo ir pasisavino svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos; apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir pasidalinus vaidmenimis, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ir šiuo tikslu, siekdamas neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo ID ir sesijos identifikavimo kodus bei pasinaudojus šiais duomenimis atlikti neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai pervedant pinigines lėšas iš nukentėjusio asmens sąskaitos banke į kito asmens banko sąskaitą, J. K., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, per savo brolį V. K. surado kito asmens, t. y. L. P., vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2020 m. gruodžio 27 d. apie 12.30 val. iš (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto įrenginio, kuriam buvo priskirtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus S. V. ir prisistačius AB SEB banko darbuotoju, apgaule įtikino nukentėjusiąją dėl programėlės „Smart ID“ neva įvykusio gedimo perkrauti mobiliojo ryšio telefoną bei telefone įdiegtą programėlę „Smart ID“ iš naujo prisijungti prie savo (S. V.) AB SEB banko sąskaitos, ir pasinaudojus šiais duomenimis, inicijavo ir atliko penkias finansines operacijas, t. y. tris pavedimus po 30 Eur, vieną 10 Eur pavedimą ir vieną 760 Eur pavedimą (iš viso 860 Eur) į L. P. paminėtą banko sąskaitą. Tokiu būdu J. K., bendrais veiksmais su nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo S. V. priklausančias pinigines lėšas – 860 Eur. Šiais savo veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir pasidalinus vaidmenimis, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ir šiuo tikslu siekdamas neteisėtai įgyti svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo ID ir sesijos identifikavimo kodus bei pasinaudojus šiais duomenimis atlikti neteisėtas finansines operacijas ir apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai pervedant pinigines lėšas iš nukentėjusio asmens sąskaitos banke į kito asmens banko sąskaitą, J. K., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, per savo brolį V. K. surado kitų asmenų, t. y. A. J., vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019 m. gruodžio 30 d. apie 15.40 val. iš (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto įrenginio, kuriam buvo priskirtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus P. V. ir prisistačius AB SEB banko darbuotoju, apgaule įtikino nukentėjusįjį dėl nekorektiškai veikiančios „Smart ID“ programėlės ir nurodė suvesti patvirtinimo kodą „Smart ID“ programėlėje, ir P. V. tai padarius, pasinaudojus šiais duomenimis, inicijavo ir atliko penkias finansines operacijas, t. y. tris pavedimus po 30 Eur, vieną 10 Eur pavedimą ir vieną 930 Eur pavedimą (iš viso 1030 Eur) į A. J. paminėtą banko sąskaitą, po ko A. J. išgrynino 100 Eur bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir perdavė juos V. K., o likusią 930 Eur sumą 2019 m. gruodžio 30 d. A. J. iš savo vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į L. P. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. K., bendrais veiksmais su nenustatytais asmenimis, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos bei savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo P. V. priklausančias pinigines lėšas – 1030 Eur. Šiais savo veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ši baudžiamoji byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl perduotina pagal teismingumą.

Teismas konstatuoja, kad ši baudžiamoji byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl ji turi būti perduota tam teismui, kuriam ji teisminga pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 226, 227 ir 228 straipsnių taisykles (BPK 232 ir 234 straipsniai).

Vadovaujantis BPK 226 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. BK 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju) arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju). BPK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą.

Iš prokuroro pateikto kaltinamojo akto nustatyta, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas J. K., galimai padarytos (duomenys neskelbtini), t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų veiklos teritorijoje.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamajame akte J. K. inkriminuojamos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo sudėtis materialioji, todėl šio nusikaltimo padarymo vieta turi būti laikoma vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatytos padariniai, t. y. ta vieta, kurioje apgaulės būdu buvo įgyta ar pasikėsinta įgyti svetimą turtą. Sukčiavimo veikos baigtumo momentas siejamas su kaltininko realia galimybe naudotis perduodamu turtu ir nesiejamas su pinigų išgryninimu bankomate (Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 1T-34/2013). Iš kaltinamajame akte užfiksuotų duomenų matyti, kad realią galimybę naudotis nukentėjusiųjų S. V. ir P. V. banko sąskaitose esančiomis lėšomis J. K., (duomenys neskelbtini), galimai įgijo neteisėtai iš nukentėjusiųjų gavęs elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir šiuos duomenis atitinkamai panaudojęs. Taigi, sukčiavimo objektyvieji požymiai, sukėlę realią galimybę J. K. naudotis nukentėjusiųjų banko sąskaitose esančiomis lėšomis, galimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios. Iš kaltinamajame akte užfiksuotų duomenų matyti, kad J. K. minėtų nusikalstamų veikų požymius atitinkančius veiksmus taip pat galimai įvykdė (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas Vilniuje. Pažymėtina, kad nuo 2011 m. gruodžio 31 d. BPK 227 straipsnyje nebeliko nuostatos apie tai, kad, jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu galiojanti BPK 227 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju veikos galimai padarytos (duomenys neskelbtini), todėl baudžiamoji byla nagrinėtina Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla perduotina pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalimi, 227 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį perduoti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Nutartis neskundžiama.