Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos J. K. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. D., Z. D. dėl administracinių aktų, sandorio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ginčijo žemės reformos kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypų suformavimo ir perleidimo pretendentams procedūras ir siekė įsigyti nuosavybėn 45,3423 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Žukų kadastrinė vietovė, esantį Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pareiškėjos teigimu, ginčo žemės sklypo nuomos T. D. terminas buvo pratęstas neteisėtai, kadangi T. D. žemės sklypo nenaudojo, minėtu sklypu nuo 2007 m. faktiškai naudojosi tik pareiškėja. Todėl, pareiškėjos manymu, T. D. prarado pirmumo teisę išsipirkti ginčo žemės sklypą. Pareiškėja turėtų turėti pirmumo teisę sklypą pirkti ne tik kaip jį naudojantis asmuo (12 eilė), bet ir kaip gretimo žemės sklypo savininkė (13 eilė).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad nepaisant to, jog dalis reikalavimų yra keliami iš santykių, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, reikalavimai dėl atsakovo įsakymo, kuriuo nuspręsta T. D. parduoti žemės sklypą, ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo yra susiję su ikisutartiniais ir sutartiniais turtiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog aptariamame ginče administraciniai teisiniai santykiai yra dominuojantys, nes pareiškėjos pagrindinis tikslas yra būtent apginti savo teises, susijusias su ginčo žemės sklypo nuosavybėn įsigijimu, tačiau jų patenkinimas pirmiausia priklauso nuo to, kaip bus išspręsti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kuriais ginčijami žemės perleidimo T. D. pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje. Šiuo tikslu pareiškėja ginčija Tauragės apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl T. D. nuomojamų žemės sklypų Žukų kadastro vietovėje nuomos terminų pratęsimo“ Nr. V-381 dalį dėl 43,50 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje, nuomos T. D. termino pratęsimo 5 metams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-775, kuriuo pakeistas pretendentų, pageidaujančių projektuojamojoje teritorijoje gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės klypus, sąrašas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1912 patvirtinto Pagėgių savivaldybės Žukų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl 45 ha ploto žemės sklypo suprojektavimo T. D. ir 2013 m. spalio 25 d. įsakymo „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, Vilkyškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje pardavimo T. D.“ Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2704 dalį, kuria nuspręsta T. D. parduoti ginčo žemės sklypą. Taigi pagrindiniai pareiškėjos reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susiję su valstybinės žemės nuomos ir žemės pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais.

Reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio. Tuo tarpu skundo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-53 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 34SD(14.34.104)-5127, kuriais buvo išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos teises, yra neatsiejamai susijęs su byloje keliamais civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Todėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme(Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos J. K. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. D., Z. D. dėl administracinių aktų, sandorio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Šilutės rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys