Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atstovei advokato padėjėjai Jolitai Radzvilavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinys atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 17 d. atsakovė nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį su vartojimo kreditus teikiančia uždarąja akcine bendrove „Moment Credit“. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. 2015 m. liepos 19 d. atsakovė pasiskolino iš ieškovės 3 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2020 m. liepos 19 d. Ieškovė 3 000,00 Eur kreditą pervedė į atsakovės banko sąskaitą, iš kurios buvo gautas atsakovės registracijos mokestis (0,01 Eur). Buvo numatytas 132,61 Eur įmokos dydis. Atsakovė turėjo grąžinti 3 000,00 Eur kreditą per 60 įmokų (60 mėnesių), kas mėnesį mokėdama 132,61 Eur dydžio įmokas. Pirmosios įmokos data – 2015 m. rugpjūčio 19 d., paskutinė įmokos data – 2010 m. liepos 19 d. Atsakovė atliko faktiškai tik vieną įmoką, skirtą kredito grąžinimui. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. pervedė ieškovei 133,62 Eur mėnesinę įmoką, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė visiškai nustojo vykdyti sutartį, kredito grąžinimas nebuvo pratęsiamas. Atsakovės skola ieškovei yra 2 987,57 Eur negrąžinto kredito, 887,43 Eur nesumokėtos kredito kainos. Dėl atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 1 182,59 Eur. Teismo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 987,57 Eur negrąžinto kredito, 887,43 Eur nesumokėtos kredito kainos, 1 182,59 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 17-21). Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ieškovės atliktas mokėjimų įskaitymas buvo atliktas kredito sutartyje ir įstatyme nustatyta tvarka. Bendrovė pirma eile dengė įmokos mokėjimo dieną buvusius susikaupusius nuostolius, kurie sudarė 1,18 Eur, likusi įmokos 132,44 Eur dalis buvo skirta atitinkamos įmokos dengimui. Ieškovė pagrįstai gautu mokėjimu padengė 1,18 Eur nuostolių, 120,01 Eur palūkanų bei tik 12,43 Eur negrąžinto kredito. Pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog už visą kredito laikotarpį kredito kaina yra 4 956,60 Eur, šiuo atveju reikalaujama tik 887,43 Eur palūkanų, kurios yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., todėl atsakovės teiginys, jog palūkanos skaičiuotinos už visą kredito laikotarpį (60 mėnesių) laikytinas nepagrįstu. 2016 m. balandžio 5 d. ieškovė sutraukė atsakovės mokėjimų grafiką ir toliau palūkanos nebesikaupė. Ieškovė, reikalaudama, kad atsakovė po termino praleidimo už naudojimąsi pinigais susimokėtų tokį patį atlyginimą, kuris yra numatytas sutartyje, ir kuris neviršija LR Vartojimo kredito įstatyme numatyto maksimalaus dydžio ir nereikalaudama jokių papildomų kompensacinių palūkanų, jokiu būdu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų nei teismų praktikos, tokį aiškinimą patvirtina vartojimo kredito davėjų priežiūrą vykdanti Lietuvos banko Priežiūros tarnyba (b. l. 58-61).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovė, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 67), prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 17 d. atsakovė nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį su vartojimo kreditus teikiančia uždarąja akcine bendrove „Moment Credit“ (b. l. 22-33, 34-35). Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. 2015 m. liepos 19 d. atsakovė pasiskolino iš ieškovės 3 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2020 m. liepos 19 d. Ieškovė 3 000,00 Eur kreditą pervedė į atsakovės banko sąskaitą (b. l. 33), iš kurios buvo gautas atsakovės registracijos mokestis (0,01 Eur, b. l. 32). Buvo numatytas 132,61 Eur įmokos dydis (Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, 1 punktas). Atsakovė turėjo grąžinti 3 000,00 Eur kreditą per 60 įmokų (60 mėnesių), kas mėnesį mokėdama 132,61 Eur dydžio įmokas (Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, 1 punktas). Pirmosios įmokos data – 2015 m. rugpjūčio 19 d., paskutinė įmokos data – 2020 m. liepos 19 d. (Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, 1 punktas). Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. pervedė ieškovei 133,62 Eur mėnesinę įmoką (b. l. 36). Ieškovės teigimu, nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė visiškai nustojo vykdyti sutartį, kredito grąžinimas nebuvo pratęsiamas. Atsakovės skola ieškovei yra 2 987,57 Eur negrąžinto kredito, 887,43 Eur nesumokėtos kredito kainos (b. l. 19). Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 1 182,59 Eur (b. l. 19).

Byloje kilo ginčas dėl skolos grąžinimo bei skolos paskaičiavimo pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnį, kredito gavėjas (atsakovas) privalo grąžinti kreditoriui (ieškovui) gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku negrąžino 2 987,57 Eur kredito nėra. Ieškovės pateiktas atsakovės įsiskolinimas pagal Vartojimo kredito sutartį yra pagrįstas šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 987,57 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.).

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo ieškovei turėtų būti priteista teismo sprendimu 887,43 Eur nesumokėtos kredito kainos ir ieškovės patirti nuostoliai - 1182,59 Eur (b. l. 19). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu nurodo, jog neaiškus 887,43 Eur kredito kainos ir 1182,59 Eur nuostolių paskaičiavimo būdas, o palūkanos nepagrįstai didelės. Pagal į bylą pateiktas 2015 m. liepos 17 d. kredito sutarties specialiąsias sąlygas numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovė turės atlyginti ieškovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, t.y. 59,92 procentai. Ieškovės nuostoliai per dieną sudaro 0,16 procentų laiku negrąžintos sumos (59,92 proc. x 365 dienų =0,16 proc.).

Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, palūkanos - mokestis už pinigų skolinimą (CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) bei minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatytos procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Šiuo atveju atsakovė ginčija mokėjimo palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1, p. 424–452). Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (VKĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.). Byloje nagrinėjamu atveju 2015 m. liepos 17 d. šalių pasirašytoje vartojimo kredito sutartyje sutartos 59,92 procento mokėjimo palūkanos neprieštarauja VKĮ įstatymo nuostatoms, nors atsakovas ir yra vartotojas bei silpnesnioji sandorio šalis. Teismas pažymi, kad, nors atsakovė ir yra silpnesnioji sutarties šalis, tačiau vien tas faktas neatleidžia nuo prievolės vykdymo (kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovė tai ne vienintelis jos kreditas, dėl kreditorinis įsipareigojimų nevykdymo iš varžytynių parduotas nuosavybės teise priklausantis butas, kas leidžia abejoti atsakovės pareiga skolintis atsakingai), pasirašydama sutartį, atsakovė prisiėmė įsipareigojimus, tame tarpe ir dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Įvertinus tai, jog atsakovė vartojimo kredito sąlygų neginčijo, įsipareigojimus iš dalies vykdė (bendra suteikto kredito suma – 3000,00 Eur, sumokėta mėnesinė įmoka – 133,62 Eur), sutartos palūkanos atitinka VKĮ įstatymo nuostatoms, todėl nėra teisinio pagrindo joms mažinti.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, CK 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistina 887,43 Eur nesumokėtos kredito kainos ir 1182,59 Eur nuostolių.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius114,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l.2,39). Ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 114,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovės priteistina 9,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Moment Credit“, j.a.k. 300657515, iš atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2987,57 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt septyni Eur 57 ct) negrąžinto kredito, 887,43 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septyni Eur 43 ct) nesumokėto kredito kainos, 1182,59 Eur (tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt du Eur 59 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,00 Eur (šimtas keturiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,37 Eur (devynis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.