- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- II-53-270/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-03268-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. M., Institucijos priėmusios nutarimą atstovui Renatui Ivanauskui, ekspertams K. G., D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policjos valdybos Administraciės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2013-09-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. paskirta 110 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., padarymą.
P. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2012 m. liepos 13 d. 21.12 val. Vilniaus rajono savivaldybės kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 17,19 kilometre vairavo automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 78 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 50 km/h, t.y. viršijo leistiną greitį 28 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punktą.
Šalies argumentai
P. M. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policjos valdybos Administraciės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2013-09-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinkantis teismų suformuluotos praktikos. Nurodo, jog priimant nutarimą byloje nebuvo tiriami greičio matuoklio parodymai, taip pat nebuvo tiriama ar šie parodymai yra tinkami, tinkamai gauti bei užfiksuoti, ar pareigūnai vykdantys eismo priežiūrą buvo susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikę įskaitas ir moka šiais prietaisais naudotis. Pažymi, kad jo tariamą greičio viršijimą nustatę policijos pareigūnės A. G. ir J. K. nėra pasirašytinai susipažinusios su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, nėra išlaikiusios įskaitos ir nemoka šiais prietaisais naudotis, nors išlaikyti įskaitas, susipažinti su instrukcijomis ir mokėti naudotis matavimo prietaisais įpareigoja ir tariamo pažeidimo metu galiojęs Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto „Alkoholio kiekio ir transporto greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo" 4 punktas. Taip pat nurodo, jog policijos pareigūnų ir jo paaiškinimų ir parodymų prieštaravimai kelia abejones dėl įvykio aplinkybių ir nėra pašalintos kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis, mano, jog jo kaltė negali būti įrodyta vien tik policijos pareigūnų subjektyviais parodymais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami. Pažymi, jog atlikta ekspertizės išvada tik patvirina, jog yra pagrįstų abejonių dėl nuotraujoje užfiksuoto asmens tapatybės, ir tai reiškia, kad Institucija nepašalino visų abejonių ar nuotraujoje užfiksuotas asmuo be jokių abejonių yra jis (P. M.), nes nuotraukoje galėjo būti užfiksuotas ir į jį (P. M.) panašus šeimos narys, prieš kurį jis atsisakė duotis parodymus, pasinaudodamas savo konstitucine teise neliudyti prieš save ir savo šeimos narius. Nurodo, jog prieštaravimas nėra panaikintas kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikti privalo ne jis (P. M.), o Institucija, privalantį įrodyti kaltę. Jo bylą nagrinėjusi Institucija pažeidė teisę į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, atsisakydami užtikrinti gynybos liudytojų dalyvavimą ir gynybos įrodymų išreikalavimą, nes kalto asmens paieška yra policijos, o ne jo pareiga. Taip pat nurodo, jog nagrinėjamoje byloje jis buvo pateikęs Institucijai prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo išvykimo į užsienį, pateikti vaizdo įrašus, pateikti tariamo pažeidimo nuotraukas, surasti įvykį mačiusius liudininkus ir juos apklausti, tačiau iš policijos jis negavo jokio atsakymo ir byloje nėra duomenų, kad šie prašymai buvo nagrinėjami, o dėl tariamo pažeidimo nebuvo nustatyti ir apklausti jokie liudininkai, kurie patvirtintų matę jį vairuojant tariamo pažeidimo metu. Taip pat pažymi, jog neįrodytas kaltumas negali prilygti įrodytam kaltumui, o kilus neaiškumams byloje turėjo būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai vertinami kaltinamojo naudai. Be to, teigia, jog iki adminstracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (T. 2, b.l. 3-6).
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime į P. M. skundą prašė skundą atmesti. Nurodo, jog ATPK 35 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymi, jog 2013-04-18 Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. ATP-402-487/2013 apeliacine tvarka panaikino pirmąja teismine instancija (pirmosios instancijos teismo) 2013-02-14 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylos medžiagą iš naujo tirti grąžino policijai. Nuo nutarties Nr. ATP 402-487/2013 įsiteisėjimo, t. y. nuo 2013-04-18 LR ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas terminas buvo skaičiuojamas iš naujo ir administracinė nuobauda P. M. galėjo būti paskirta iki 2013-10-18. Specialistė A. G. dėl P. M. teisės pažeidimo nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmė 2013-09-25, todėl administracinės nuobaudos skyrimo (2013-04-18-2013-10-18 (LR ATPK 35 str. 1, 5 d.)) ir administracinės atsakomybės senaties (2012- 07-13-2014-07-13 (LR ATPK 35 str. 4 d.)) terminų nepažeidė.
Taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės " patvirtinto aprašo 6 p. nurodoma, jog teisės pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik į policijos įstaigos buhalterinį apskaitą įtraukti prietaisai. Tačiau šio poįstatyminio teisės akto preambulėje atskleidžiamos 2010-01-12 patvirtinto įsakymo naudojimo ribos, kad tvarkos aprašas tvirtinamas siekiant užtikrinti policijos naudojamų matavimo prietaisų tinkamą priežiūrą ir sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, t. y. apraše yra kalbama apie policijos naudojamus matavimo prietaisus, kuriuos pagal aprašo 7 p. saugo, išduoda ir priima policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinių ar kiti policijos įstaigos vadovo įgalioti pareigūnai. Stacionarių greičio matavimo prietaisų policijos įstaigos darbuotojai policijos pareigūnams neišduoda ir iš jų nepriima. P. M. skunde nepagrįstai teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo reikėjo vadovautis minėtu įsakymu. Tokia pareiškėjo išvada yra nepagrįsta. Pažymi, kad policijos veiklą su stacionariais greičio matavimo prietaisais apibrėžia kitas teisės aktas - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-02-09 įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintas „Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais" tyrimo tvarkos aprašas. Pagal aprašo 7, 8 p. reikalavimus apdoroti pažeidimų duomenis turį teisę Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioti pareigūnai ir kitų policijos įstaigų darbuotojai. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnė J. K. yra įgaliota apdoroti pažeidimų duomenis. Policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-127 įgaliotiems pareigūnams nenumato pareigos laikyti įskaitas. Todėl P. M. reikalavimas pateikti duomenis apie pareigūnų išlaikytas įskaitas yra nepagrįstas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas P. M. 2012-09-26 surašyto protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nenaikino, o panaikino policijos ir teismo nutarimus, įpareigojęs policiją iš naujo tiriant P. M. bylos medžiagą išspręsti klausimą dėl portreto ekspertizės skyrimo. Vilniaus apskr. VPK KPV vykdydama teismo nutartį, 2013-06-06 kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą prašydama atlikti portreto ekspertizę. 2013-07-16 ekspertai ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad yra tikimybė, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas P. M.. Pareigūnė A. G. įvertinusi ekspertizės aktą, P. M. parodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo, atsakomybėn patraukto asmens brolio, B. M. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 2012-07-13 apie 21 vai. 12 min., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 17,19 km, leistiną greitį viršijo automobilio Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas P. M. (T. 2, b.l. 9-10).
Šalies argumentai
Teisme apklaustas P. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog nuobauda buvo paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams, nes šioje byloje 2013-09-25 nutarimas priimtas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo 2012-07-13 tariamo teisės pažeidimo. Nuobaudos skyrimo terminai pasibaigė praėjus 6 mėnesiams - 2013-01-13, šis terminas prieš jam pasibaigiant nebuvo pratęstas iki vienerių metų. Šioje byloje 2013-02-14 pirmos instancijos teismo nutarimu buvo panaikintas Instucijos 2012-10-25 nutarimas, 2013-04-18 apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikintas skundžiamas policijos 2012-10-25 nutarimas ir pirmos instancijos teismo 2013-02-14 nutarimas dėl policijos 2012-10-25 panaikinimo, tačiau tiek priimant pirmos instancijos teismo 2013-02-14 nutarimą, tiek priimant apeliacinio teismo 2013-04-18 nutartį jau buvo pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai. Todėl mano, kad institucija 2013-09-25 paskyrė nuobaudą pasibaigus ne tik 6 mėnesių terminui, kuris prieš jam pasibaigiant nebuvo pratęstas iki vienerių metų, bet ir vienerių metų terminui, kuris pasibaigė 2013-07-13. Šių terminų atnaujinti nebegalima, nes organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimas pirmosios instancijos teismui nėra apeliacinis procesas, o šio proceso metu priimti teismu sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus, priešingai negu nurodo Institucija, neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Taip pat pažymėjo, jog iš pateikto ekspertizės akto, jo nuomone, panašumas sudaro tik 20% ir tai tik tikimybė, ekspertizės akte yra pateikti 5 įvertinimo laipsniai, dauguma sutapimų yra pagrįsti ne konkrečiais faktais, o tikimybe bet ne faktu, todėl mano, jog ir atlikus ekspertizę abejonės liko nepašalintos. Atkreipia dėmesį, kad tiek nutarimą surašiusi pareigūnė A. G., tiek ir ekspertizę atlikę ekspertai, nėra pasirašytinai susipažinę ir nėra išlaikę įskaitų, kaip naudotis greičio matuoklio duomenimis, mano, jog šios įskaitos yra privalomos, o nei pareigūnei, nei ekspertams šių įskaitų neišlaikius, pasirašytinai nesusipažinus su greičio matuoklio naudojimosi instrukcija, tokie įrodymai suformuota teismų praktika yra laikytina gauti neteisėtais būdais. Taip pat pažymėjo, jog institucija neatliko išsamaus tyrimo nustatyti visus asmenis, kurie galimai naudojosi automobiliu ir nustatyti, kuris iš šeimos narių galėjo juo naudotis, nes ekspertizės atlikimo metu buvo lyginama nuotrauka tik uffiksuoto automobilio savininko nuotrauka, neįvertinant, kad automobiliu naudojosi ir kiti šeimos nariai. Kadangi šiuo atveju kaltumą privalo įrodyti institucija, jis, kaip pareiškėjas, naudojasi nekaltumo prezumpcija ir mano, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ne tik nuobaudos skyrimo terminus, bet ir visiškai nepagrįstais faktiniais duomenimis, abejonės nėra pašalintos, todėl mano, jog nutarimas yra naikintinas tiek dėl nuobaudos skyrimo terminų, tiek dėl jo nepagrįstumo. Institucija nesugebėjo pateikti jokių abejonių nekeliančių įrodymų, jog automobilį tariamo pažeidimo metu vairavo tas asmuo, kuriam yra paskirta nuobauda. Neneigė aplinkybės, jog užfiksuotas automobilis nuosavybės teise prikaluso jam, tačiau pažymėjo, jog šioje byloje jis (P. M.) neduoda ir atsisako duoti parodymus prieš save bei prieš savo šeimos narius, vadovaudamasis Lietuvos Konstitucijos nuostatomis.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas R. Ivanauskas palaikė atsiliepime išdėtytas aplinkybes. Paaiškino, jog pareiškėjas klysta dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, nes apeliacinis teismas panaikino policijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Taigi šiuo atveju yra taikoma ATPK 35 str. 5 d. ir terminas skaičiuojamas iš naujom nu 2013 m. balandžio 18 d. Mano, kad byloje nėra padaryta jokių pažeidimų, o šeimos narys B. M. buvo apklaustas posėdyje pas teisėją D. M., pažymėjo, jog liudytojas nebuvo panašus į nuotraukoje užfiksuotą asmenį ir posėdyje buvo sudaryta galimybė gyvai pažiūrėti asmenį ir sulyginti su asmenens nuotrauka užfiksuota kompiuteryje, tačiau šis asmuo nebuvo panašus. Visos nuotraukos buvo gautos iš centrinio duomenų banko ir buvo pateiktos prie apeliacinio skundo. Taip pat pažymėjo, jog instrukciją, kurią taiko pareiškėjas, t.y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto „Alkoholio kiekio ir transporto greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo" 4 punktas, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.
Teisme apklaustas ekspertas K. G. palaikė ekspertizės aktą. Paaiškino, jog jis yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos skyriaus vedėjas, ekspertinio darbo stažas 15 metų ir yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, prisaikdintas. Šioje byloje jis atliko portreto ekspertizę, o iš nuotraukos panašumas sudaro apie 80%, tikimybės gali būti. Ekspertizės akte pateikta išvada nėra subjektyvi ar neparįsta nuomonė, ekspertizė atlikta pagal standartinę tyrimo procedūrą.
Teisme apklausta ekspertė D. K. palaikė ekspertizės aktą. Paaiškino, jog ji yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė ir šiame ekspertizės akte atliko portretų ekspertizę. Ji turi 10 metų ekspertinio darbo stažą ir yra įtraukta į ekspertų sąrašą, prisaikdinta. Paaiškino, jog vertinimo skalė nėra graduojama procentais ar kitais skaitiniais. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad yra tikimybės. Procentais nenurodo, nes tai būtų pasakymas to ko nėra. Atliekant ekspertizes tokio pobūdžio išvadose yra nurodoma „yra tikimybės“, „nustatyti negalima“, taip pat gali būti nurodoma „tikėtinis“ arba kategoriškas variantas, kad tai ne tas asmuo, jeigu yra skirtumas lyginamojo ir tiriamojo asmens. Šiuo konkrečiu atveju skirtumų nebuvo nustatyta. Taip pat paaiškino, jog ekspertizei pateiktas atvaizdas yra pakankamai žemos kokybės, ir iš tokio atvaizdo duoti kategorišką išvadą arba didelės tikimybės, tiesiog nėra jokių galimybių. Pažymėjo, jog šioje byloje atliekant ekspertizę buvo šiokių tokių sutapimų, tačiau ji, kaip eksperte, kategoriškai teigti, jog lyginamasis ir tiriamasis asmuo yra tas pats, negali, todėl pateikta tikėtina išvada, nes vaizdo kokybė yra prasta, yra nevisiškai ryškus kontūras, kai kur išplaukęs.
Teisme apklausta liudytoja A. G., Vilniaus apskr. KPV KPR specialistė, paaiškino, jog jis 2012-10-25 ir 2013-09-25 priėmė nutarimus P. M. atžvilgiu. Yra išlaikiusi įskaitą, kaip naudotis greičio matuokliu MultaRadar S580 ir pasirašiusi. Taip pat nurodė, jog ji pati duomenų neapdoroja gautų iš stacionarių greičio matuoklių. Greičio matuoklis MultaRadar S580 S580 yra stacionarus greičio matuoklis ir jai jau yra pateikiamas greičio matuokliu užfiksuotas ir suformuotas duomenų protokolas, t.y. nuotrauka, užfiksuotas automobilis, kurio matomas valstybinis numeris, galimas vairuotojas, aprašas. Ji pati nieko nekoreaguoja ir jokių duomenų neįkelia. Yra duomenų bazė, administracinių teisės pažeidimų eismo įvykių registras ir į tą duomenų bazę patenka užfiksuota nuotrauka. Šios programos jis pati negali koreaguoti ir neturi tokios galimybės. Kas būna užfiksuota programoje, tą ji ir gauna. Nepamena ar suformuotame duomenų protokole užfiksuotą asmenį lygino su P. M. šeimos narių nuotraukomis, tačiau paties P. M. nuotrauką lygino su nuotrauka užfiksuota greičio matavimo prietaisu ir gyventojų registre esančia nuotrauka, ir vidiniu įsitikinimu nekilus abejonių priėmė sprendimus. Sprendimo priėmimą ir nutarimo pagrįstumą lėmė du pagrindai, tai tikėtina ekspertizės išvada ir automobilio priklausomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pateiktame teismui skunde bei duodamas paaiškinimus teisme P. M. teigia, kad administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Tokie P. M. teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju 2013-04-18 Vilniaus apygardos teismas nutartimi apeliacine tvarka panaikino 2013-02-14 priimtą nutarimą ir bylos medžiagą iš naujo tirti grąžino policijai (T. 1, b.l. 110-114, 133-136). Nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. nuo 2013-04-18 ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas terminas buvo skaičiuojamas iš naujo ir administracinė nuobauda P. M. galėjo būti paskirta iki 2013-10-18. Specialistė A. G. dėl P. M. teisės pažeidimo nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmė 2013-09-25, todėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinės atsakomybės senaties terminų nepažeidė, be to, Vilniaus apygardos teismas 2013-04-18 nutartimi įpareigojo Instituciją, priėmusią nutarimą, atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl atliekant tyrimą ir vykdant 2013-04-18 Vilniaus apygardos teismas nutartį, Institucija nutarimu paskyrė portretų ekspertizę (T. 2, b.l. 15). Priėmus naują nutarimą, ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. nuo 2013-04-18, todėl vadovautis ATPK 250 str. nuostata ir nutraukti P. M. atžvilgiu administracinę bylą suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui nėra pagrindo.
Taip pat pateiktu skundu P. M. kėlė klausimą dėl pažeidimo fiksavimo tinkamumo, jį fiksavusių pareigūnų tinkamą pareigų vykdymą naudojant techninį matavimo prietaisą, kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas. Iš byloje esančių duomenų, liudytojos A. G. paaiškinimų teisme, liudytojos J. K. duotų paaiškinimų 2013-01-10 teismo posėdyje (T. 1, b.l. 51, 52), UAB „Viltechna“ atstovo G. S. paaiškinimų 2013-01-10 teismo posėdyje (T. 1, b.l. 52-54), Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės J. K. mokymo plano bei Panevėžio apskrities VPK įskaitų laikymo protokolo (T. 1, b.l.81-84), Lietuvos Kelių policijos tarnybos pateiktos informacijos apie J. K. vykdomas pagrindines funcijas (T. 2, b.l. 49) seka, jog byloje duomenys buvo gauti teisėtu būdu ir tinkamai fiksuoti kopetetingų institucijų įgaliotų atstovų. P. M. argumentas, jog A. G. nėra pasirašytinai susipažinusi ir nėra išlaikiusi įskaitų, kaip naudotis greičio matuoklio duomenimis, atmestini, nes iš Panevėžio apskrities VPK įskaitų laikymo protokolo matyti, kad A. G. žinios buvo įvertintos. Be to, pažeidimas buvo fiksuotas stacionariu greięio matavimo prietaisu, policijos veiklą su stacionariais greičio matavimo prietaisais apibrėžia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-02-09 įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintas „Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais" tyrimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 7, 8 p. reikalavimus apdoroti pažeidimų duomenis turį teisę Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioti pareigūnai ir kitų policijos įstaigų darbuotojai. Lietuvos kelių policijos tarnybos pateikta informacija patvirtina, kad pareigūnė J. K. yra įgaliota apdoroti pažeidimų duomenis, o Policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-127 įgaliotiems pareigūnams nenumato pareigos laikyti įskaitas. Atsižvelgiant į tai, jog šis paminėtas įsakymas pažeidimo padarymo metu nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, galioja, todėl konstatuotina, jog pažeidimą fiksavę pareigūnai tinkamai vykdė jų kometencijoje numatytas pareigas naudojant techninį matavimo prietaisą, kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas. Byloje taip pat yra pateiktas greičio matavimo prietaiso MultaRadar S580, 593-072/65059, kuriuo buvo užfiksuotas greičio viršijimas, patikros sertifikatas Nr. 0510352, kuriame po VĮ Kauno metrologijos centras atliktos metrologinės patikros konstatuota, kad aparatas tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2012-10-05, t.y. nagrinėjamo pažeidimo dienai (b.l.5). Minėto prietaiso techninę priežiūrą atliekančios UAB “Viltechna” atstovas 2013-01-10 paaiškino teismui, kad prietaiso plombos pažeistos nebuvo, pretaisas pažeidimo dienai veikė tvarkingai, o atlikta metrologinė patikra apima ir duomenų perdavimo kanalo veikimo patikrą. Tuo remiantis konstatuotina, jog pažeidimas buvo fiksuotas tinkama naudoti matavimo priemone.
Tačiau Teismai formuodami praktiką yra ne kartą pabrėžę, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Pažymėtina, jog ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su tiksliu asmens vairuotos transporto priemonės važiavimo greičio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus važiavimo greičio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų greičio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys.
Teismas, vertindamas skundo argumentus, rašytinius bylos duomenis, liudytojų, ekspertų parodymus duotus teisme daro išvadą, jog įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių P. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. byloje nėra, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog P. M. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2013-07-16 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad yra tikimybė, kad nuotraukoje paimtoje iš LR Gyventojų registro ir kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole Nr. 39U-1814973-12 yra užfiksuotas tas pats asmuo. Taip pat paminėtame ekspertizės akte nurodoma, jog dėl nepakankamos tiriamojo vaizdo kokybės, taip pat dėl tiriamojo asmens akiniais pridengto veido, fiksavimo rakurso, skirtingos tiriamojo ir lyginamojo asmens galvos padėties nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės požymių, todėl kategoriškos arba su didesne tikimybe išvados tvirtinti negalima. Teisme apklausta ekspertė D. K. teisme patvirtino, jog ekspertizei pateiktas atvaizdas yra pakankamai žemos kokybės, ir iš tokio atvaizdo duoti kategorišką išvadą arba didelės tikimybės nėra jokių galimybių. Pažymėjo, jog šioje byloje atliekant ekspertizę buvo šiokių tokių sutapimų, tačiau ji, kaip eksperte, kategoriškai teigti, jog lyginamasis ir tiriamasis asmuo yra tas pats, negali. Teismo vertinimu ekspertizės akto išvada nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. nagrinėjamo įvykio metu viršijo leistiną greitį 28 km/h. ir padarė ATPK 124 str. 3 d. pažeidimą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punktą.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka P. M. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas – in dubio pro reo), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policjos valdybos Administraciės veiklos skyriaus 2013-09-25 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla P. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policjos valdybos Administraciės veiklos skyriaus 2013-09-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. P. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.