Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, išsilavinimas aukštasis, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. R. 2025 m. balandžio 6 d., apie 17:15 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivi, apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. I. R. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų įvykio vietoje apžiūra, neblaivumo nustatymo aktas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad I. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. I. R. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

10. Teisminio nagrinėjimo metu G. R. pateikė prašymą atleisti I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydama, kad ji yra kaltinamosios dukra, su mama bendrauja labai dažnai, todėl mano, kad savo autoritetu tikrai sugebės mamai daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas prašė teismo atleisti I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. I. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista (b. l. 97-98), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Bausta administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjusi. Civilinio ieškinio byloje nėra.

12. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje I. R., teisiamajame posėdyje itin kritiškai įvertinusi savo neteisėtą elgesį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – G. R., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta, yra kaltinamosios dukra, tarp kaltinamosios ir laiduotojos yra artimas ryšys, todėl, teismo vertinimu, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai) prašymas perduoti I. R. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl I. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotina G. R., atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas.

13. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

14. I. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 7 d. (BK 68 straipsnis.). Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog I. R. kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, žalos nepadarė. Taip pat nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina ir į tai, kad iki tol I. R. nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai.

Dėl turto konfiskavimo

15. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

16. I. R. nusikaltimą padarė naudodamasi automobiliu „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Pastebėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalto būdama darbingo amžiaus.

17. Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą informaciją lengvojo automobilio „BMW 218D“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 11 850 Eur (b. l. 37). Tokia automobilio vertė, teismo vertinimu, nėra neproporcinga nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021 ir kt.).

18. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019 ir kt.). Sutiktina, kad automobilio konfiskavimas galimai sukels papildomų nepatogumų atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. R. ir jos artimiesiems, tačiau atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu nekonfiskuoti transporto priemonės. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas, jam taip pat buvo žinomos jo turtinės aplinkybės, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jam nustatytas gana didelis girtumas rodo, kad kitiems eismo dalyviams buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojo elgesys negali būti toleruotinas. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos. Be to, su transporto priemonės konfiskavimu kaltinamoji sutinka, jokių aplinkybių, kurias teismas galėtų įvertinti esant ypatingomis, lemiančiomis transporto priemonės konfiskacijos netaikymą, byloje nebuvo nustatyta.

19. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, I. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš I. R. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais (BK 72 straipsnio 2 dalis).

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. balandžio 11 d. pateikė pažymą Nr. APD-2025-04514, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajai I. R. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 95,83 Eur.

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), I. R. parinko gynėją advokatą Algirdą Zakrasą. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamosios gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš I. R. nepriteistinos.

24. I. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 81-83), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-79), dokumentų paėmimas (b. l. 85-87) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

25. Daiktiniai įrodymai, dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- I. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“;

– 2 vnt. CD su vaizdo ir garso įrašais, esantys voke prie bylos galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

I. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą I. R. atžvilgiu nutraukti.

I. R. perduoti G. R., gim. (duomenys neskelbtini)atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, I. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti I. R. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 7 d.;

- konfiskuoti automobilį „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliais kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

I. R. paskirtų kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš I. R. 95,83 Eur proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Įspėti I. R., kad jei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- automobilį „BMW 218D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- I. R. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“;

– 2 CD su vaizdo ir garso įrašais, esančias voke prie bylos galinio viršelio, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.