Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. P. skundas atmestinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 12 d. Tarnybos sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2690-17720 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai R. P. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34786-19, parengti procesinius dokumentus, ginti ikiteisminio tyrimo metu, pirmos instancijos teisme ir parengti apeliacinį skundą (esant poreikiui). Atstovauti paskirtas advokatas Modestas Švažas. Tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2690-18255 advokatas M. Švažas pakeistas advokate Jurgita Šlapaitiene. 2019 m. gruodžio 31 d. Tarnyba sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2690-20493 advokatę Jurgitą Šlapaitienę pakeitė advokate Violeta Savickiene. 2020 m. sausio 23 d. Tarnybos sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-1099 advokatė Violeta Savickienė pakeista advokate Juana Dumbliauskiene. 2020 m. kovo 16 d. Tarnybos sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-2509 advokatė Juana Dumbliauskienė pakeista advokate Silva Balčiūniene. 2020 m. kovo 27 d. Tarnybos sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-4086 advokatė Silva Balčiūnienė pakeista advokate Vida Povilaitiene. 2020 m. birželio 5 d. adv. Vida Povilaitienė kreipėsi į Tarnybą su pareiškimu „Dėl 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-4086 paskirto advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-1007/2020“, prašydama pakeisti ją kitu advokatu, kuris teiktų teisinę pagalbą pareiškėjai. Pareiškime nurodė, kad dėl R. P. elgesio, agresyviai išreikšto nepasitenkinimo teikiamomis paslaugomis, atstovavimas pareiškėjai yra negalimas. 2020 m. birželio 11 d. R. P. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyrių su pareiškimu „Dėl advokatės pakeitimo“, prašydama pakeisti advokatę kitu advokatu. 2020 m. birželio 22 d. advokatė V. Povilaitienė pateikė pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo papildomai paaiškino, jog pareiškėjos reikalavimai atlikti, jos nuomone, reikalingus procesinius veiksmus prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 ir 112 straipsniams. Be to, teismo 2020 m. gegužės 27 d. posėdžio protokolinė nutartis atsisakyti atlikti R. P. prašomus veiksmus yra neskundžiama, tačiau pareiškėja vis tiek reikalavo advokatės šią nutartį skųsti, o atsisakius tai padaryti išplūdo advokatę necenzūriniais žodžiais. 2020 m. birželio 29 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių su skundu „Dėl advokatės V. Povilaitienės veiksmų įvertinimo“, nurodydama, kad bendradarbiauti su advokate V. Povilaitiene nepavyko bei prašė įvertinti advokatės veiksmus. Tarnyba 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Tarnyba sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nutraukė ją vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėja įpareigota sumokėti 148,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-7170 „Dėl techninės klaidos ištaisymo sprendime Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908“ ištaisė minėto sprendimo nusprendžiamosios dalies 3 punktą, patikslindamas mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą.

Įstatymas užtikrina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia asmens, kuriam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teisė nėra absoliuti. Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012).

VGTPĮ nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo, susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius ar sakinius, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elgsenos pasirinkimas, kai pareiškėjas pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų pradinio tikslo, kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekiama priimant VGTPĮ. Pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokato nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008).

Apibendrinus išdėstyta, laikytina, kad piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis suprantamas kaip pasirinktas asmens elgesys, kuris prieštarauja VGTPĮ saugomiems interesams ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pripažinus, kad asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas tik toje konkrečioje situacijoje, kurioje nustatomas piktnaudžiavimas; Įstatymas nenumato teisinės pagalbos nutraukimo tam tikram laikotarpiui į ateitį, t. y. pagalbos, kuri teiktina kitais, nei konkrečios teisinės pagalbos nutraukimo metu susidariusioje situacijoje, atvejais. Todėl konkrečios teisinės pagalbos nutraukimas neturėtų būti siejamas su draudimu kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ateityje kitais atvejais, jei asmuo atitinka visas numatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4857-1062/2020).

Dėl Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“

Nagrinėjamu atveju, pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos sprendimą Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 nutraukta atsižvelgus į advokatės V. Povilaitienės pranešimus, kuriuose advokatė nurodė, kad aptariant 2020 m. birželio 3 d. vykusį teismo posėdį, pareiškėja reikalavo pateikti teismui skundą dėl protokolinės nutarties, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tokia nutartis nėra skundžiama, nes to nenumato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Pareiškėja, būdama nepatenkinta suteiktomis paslaugomis, iškoneveikė advokatę, naudodama necenzūrinius žodžius. Advokatė prašyme nurodė, kad dėl pareiškėjos agresyviai išreikšto nepasitikėjimo advokate, atstovavimas teisme pareiškėjai nėra įmanomas.

Kilusį konfliktą tarp advokatės ir pareiškėjos patvirtina ir pačios pareiškėjos 2020 m. birželio 11 d. pateiktas pareiškimas dėl advokatės pakeitimo. Pareiškėja jame nurodė, kad advokatė yra įžūli, nenorinti ir nemotyvuota dirbti, todėl pareiškėjai tokios advokatės paslaugos nėra reikalingos.

Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34786-19 buvo paskirti šeši advokatai. Advokatas M. Švažas pakeistas advokate J. Šlapaitiene, tačiau dėl interesų konflikto bei pareiškėjos nepasitikėjimo advokate, ji pakeista. Paskirta advokatė V. Savickienė atsisakė ginti pareiškėjos teises. Paskyrus advokatę J. Dumbliauskaitę, pareiškėja paprašė ją pakeisti kitu advokatu, nes pareiškėjos teigimu, ji netinkamai teikia teisinę pagalbą. Advokatei Silvai Balčiūnienei nurodžius, kad ji neteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, buvo paskirta advokatė V. Povilaitienė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-151-1007/2020. 2020 m. birželio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teismas atleido advokatę V. Povilaitienę nuo pareiškėjos gynybos aukščiau nurodytoje byloje. Be to, teismas pripažino, jog gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Teismo iniciatyva teismas gynėjo kaltinamajai nebekeis, ji turi teisę kreiptis nemokamos teisinės pagalbos savo iniciatyva. Be to, teismas protokoline nutartimi pašalino R. P. iš teismo posėdžio. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė R. P. baudą už tai, kad būdama ne kartą įspėta nepažeidinėti teisiamojo posėdžio tvarkos, nepaisė teismo įspėjimo.

Įvertinusi aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad advokatė V. Povilaitienė turėjo pagrįstą ir pakankamą pagrindą prašyti Tarnybos spręsti advokatės atleidimo nuo teisinės pagalbos teikimo R. P. klausimą.

Pareiškėja kitų Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 neteisėtumo bei nepagrįstumo motyvų teismui nepateikė, taip pat nepagrindė savo teiginių dėl advokatės V. Povilaitienės teisinės pagalbos neteikimo, procesinių dokumentų nerengimo, o nesant objektyvių ir faktais pagrįstų įrodymų teismas neturi galimybės įvertinti pareiškėjos nurodomų aplinkybių.

Pareiškėjos naudojimasis valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pati pareiškėja, neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko nuomonę, prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams, o toks pareiškėjos elgesys vertintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą nurodė, kad pareiškėjos netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, nenoras bendradarbiauti, nuolatinis nepasitikėjimo ir neigiamo požiūrio reiškimas, laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Kaip jau buvo paminėta, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Iš byloje esančios medžiagos ir priimto skundžiamo sprendimo akivaizdu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas dėl jos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjos subjektyvus teisinės situacijos vertinimas ir nepagrįsti reikalavimai negali būti laikomi tinkamu naudojimusi savo teisėmis ir pareigomis VGTPĮ prasme.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“

Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, atsižvelgus į advokatės I. Bekerės prašymą. 2020 m. birželio 11 d. advokatė I. Bekerė prašyme „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. P.“ nurodė, kad su pareiškėja nuolat kyla konfliktinės situacijos; pareiškėja bendrauja užgauliai tiek advokatės, tiek kitų asmenų atžvilgiu. Advokatė nurodė nemananti, jog gali dirbti su pareiškėja dėl jaučiamos baimės ir diskomforto. Pareiškėja reikalauja susitikti, tačiau sutartu laiku neatvyksta į susitikimus. 2020 m. birželio 11 d. atvykusi pas advokatę, pareiškėja teigė grįžusi iš teismo posėdžio ir reikalavo suteikti konsultaciją, kaip nušalinti teisėją baudžiamojoje byloje, nors advokatė I. Bekerė nėra paskirta teikti teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. 2020 m. birželio 23 d. advokatė I. Bekerė pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja pareikalavo pateikti teismui prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kurį advokatė pareiškėjai parengė. Pareiškėjai nepatiko parengto dokumento turinys, todėl ji jo nepasirašė ir jis nebuvo pateiktas teismui. Pareiškėja pareikalavo pakeisti dokumento turinį, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. esą R. P. dėl advokatės I. Bekerės kaltės nebuvo susipažinusi su teismui pateiktu skundu, patikslintu skundu, kuriuose buvo suformuluotas prašymas teismui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Advokatei nevykdžius pareiškėjos reikalavimų, R. P. išeidama išvadino advokatę „valkata“, „šliundra“. Advokatė, manydama, kad R. P. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje nustatytos veikos požymiu, kreipėsi į policiją.

Byloje nėra ginčo, kad konfliktinė situacija tarp advokatės ir pareiškėjos kilo dėl pastarosios prašymo parengti prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja skunde nurodo, kad konflikto su advokate metu necenzūrinių žodžių nenaudojo. Tai vienintelis pareiškėjos argumentas, nurodant ginčijamo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Tarnyba 2020 m. liepos 2 d. sprendime Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 nurodė, kad įvertinusi aplinkybes nustatė, jog pareiškėja nebendradarbiavo su advokate, prašė atlikti neteisėtus veiksmus, suteikti konsultaciją baudžiamojoje byloje, kuriai adv. I. Bekerė nėra priskirta, ir parengti dokumentą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o atsisakius juos atlikti, įžeidinėjo advokatę. Tarnyba tokius pareiškėjos veiksmus laikė piktnaudžiavimu valstybė garantuojama teisine pagalba ir vadovaudamasi VGTPĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu nutraukė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas nurodyta, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu suderinti poziciją byloje, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, laikytina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-558/2009).

Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius tinkamai įvertino, jog pareiškėja piktnaudžiavo jai suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl pagrįstai ją nutraukė, vadovaudamasi Įstatyme numatytu pagrindu. Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ yra išsamiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis bei atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl nenustačius jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, pareiškėjos R. P. reikalavimas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus aukščiau nurodytą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.