Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-08-29 · Administracinė byla Nr. I-4260-624/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
I-4260-624/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07127-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
UAB „Camelote“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4260-624/2014(Proceso Nr. 3-61-3-07127-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3.1; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Camelote“ skundą atsakovei atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Camelote“ skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV, Komisija) 2013-10-04 sprendimą Nr. S-160 (7-152/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013-06-17 sprendimą Nr. 69-88; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, Inspekcija) 2013-03-29 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-74 dalį dėl teisės į 2 400 Lt PVM atskaitą ir dėl sąnaudų už restorano įrangą pripažinimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su MGK prie LRV sprendimu, kadangi Komisija skundą išnagrinėjo tik formaliai, neįsigilino į esmines faktines bylos aplinkybes, pažodžiui perrašė Inspekcijos argumentus, nepasisakydama iš esmės nei dėl vieno pareiškėjos argumento. Dėl teisės į PVM atskaitą nurodo, kad teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik esant pakankamai objektyvių įrodymų, jog asmuo, siekiantis PVM atskaitos, dalyvauja veikloje, nukreiptoje į PVM sukčiavimą. Tiek Komisija, tiek mokesčių administratorius konstatavo, kad bendrovė dalyvavo veikloje, nukreiptoje į PVM sukčiavimą ir tai grindė aplinkybėmis, kad UAB „Bugvita“ turėjo pakankamai dideles mokestines nepriemokas valstybės biudžetui; UAB „Bugvita“ perdavė dalį turto naujai įsteigtai įmonei – pareiškėjai; bendrovė vykdo tą pačią veiklą kurią vykdė UAB „Bugvita“, kadangi administruojamas tas pats turtas, perimami tie patys klientai, bendrovė perėmė UAB „Bugvita“ įsiskolinimą už elektros energiją, kad nebūtų nutrauktas elektros paslaugų teikimas, bendrovės akcininkė ir direktorė G. J. yra giminystės ryšiais susijusi su UAB „Bugvita“ savininkės vyru R. J.. Objektyvus ir savarankiškas minėtų aplinkybių vertinimas paneigia bet kokį bendrovės ir UAB „Bugvita“ nesąžiningumą (sukčiavimą) PVM. Nei Komisija, nei mokesčių administratorius nevertino faktinių aplinkybių, kurios lėmė UAB „Bugvita“ nemokumą ir sąlygojo bendrovės veiklos pradžią. Aplinkybė, kad bendrovė perėmė to paties nekilnojamojo turto (Interjero ir dizaino centro „Artis“) administravimą, yra ne slėptina ar įrodant kokį nors sukčiavimą, o pagrindinė aplinkybė, sąlygojanti bendrovės veiklą. Bendrovė negali pasirinkti kitos veiklos vykdymo vietos ar neadministruoti prekybos centro, kadangi būtent toks ir buvo pagrindinis bendrovės veiklos tikslas - prekybos centro „Artis“ administravimas. Prekybos centras „Artis“ visada priklausė ir šiuo metu priklauso B. J., todėl negalima taikyti standartinio veiklos perėmimo šablono apibūdinant bendrovės veiklą. Komisijos ir Inspekcijos teiginiai, kad bendrovės veiklos pasekmė buvo UAB „Bugvita“ mokestinės nepriemokos, taip pat yra šabloniški ir deklaratyvūs. Kauno AVMI 2013-03-29 sprendime Nr. (04.7.2)-K3-74 konstatavo, kad UAB „Bugvita“ mokestinės nepriemokos atsirado iki 2010 m. balandžio mėnesio (pareiškėja veiklą pradėjo tik 2010 m. pabaigoje). UAB „Bugvita“ mokestinės nepriemokos susidarė iki pareiškėjos įsteigimo ir veiklos vykdymo pradžios ir nei viena UAB „Bugvita“ mokestinė nepriemoka nėra susijusi su bendrovės vykdytais sandoriais su UAB „Bugvita“. Tą įrodo ir tai, jog iki pat bankroto bylos iškėlimo momento, UAB „Bugvita“ mokėjo visus mokesčius, įskaitant ir SODRA, ir GPM ir pelno mokestį ir PVM. UAB „Bugvita“ bankrutavo turėdama tik 840 Lt nepriemoką SODRAI, kadangi UAB „Bugvita“ mokėjo visus einamuosius mokėjimus valstybės biudžetui. Bendrovė įsigydama iš UAB „Bugvita“ prekes, už jas visiškai atsiskaitė: su UAB „Bugvita“ bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais - buvo sumokėta visa pinigų suma, būtina ne tik susijusių su ginčo sandoriais mokestinių prievolių vykdymui, bet ir atsiskaitymui su kreditoriais. Bendrovė veikė visiškai sąžiningai. Įsigyjant prekes iš UAB „Bugvita“ nebuvo sutrukdyta UAB „Bugvita“ atsiskaitymui su kreditoriais. Bendrovė bankrutavo turėdama turto, būtino atsiskaitymui su kreditoriais, tame tarpe ir su valstybe, todėl bendrovė, sudarydama sandorius su UAB „Bugvita“ buvo įsitikinusi, kad UAB „Bugvita“ atsiskaitys su kreditoriais ir su kreditoriais, įskaitant ir valstybę, atsiskaitė. Komisijos ir Inspekcijos teiginys, kad bendrovė perėmė UAB „Bugvita“ klientus ir įsipareigojimus tiekėjams, yra visiškai šabloniškas ir deklaratyvus, įrodantis, kad nei Inspekcija, nei Komisija neskyrė pakankamai dėmesio Bendrovės skundo ir argumentų nagrinėjimui. UAB „Bugvita“ tapus nemokiai, bendrovė perėmė prekybos centro „Artis“ administravimą todėl, kad negalėjo neperimti visų prekybos centro „Artis“ nuomos sutarčių administravimo, įsiskolinimų, susijusių su prekybos centro „Artis“ patalpų išlaikymu (elektros energiją vanduo šildymas, liftų priežiūra ir kt.), nes priešingu atveju prekybos centro „Artis“ veikla nebus galima - minėti įsiskolinimai seka paskui daiktą ir išlieka net pasikeitus daikto savininkui. Komisijos ir Inspekcijos teiginys, kad UAB „Bugvita“ ir pareiškėja yra susijusios, kad jos priklauso vienai šeimai, yra melagingas. Aplinkybė, kad bendrovės vadovės G. J. močiutės brolis yra prekybos centro „Artis“ savininkas R. J. (kartu ir UAB „Bugvita" akcininkės ir savininkės vyras) objektyviai neleidžia konstatuoti sąsajumo tarp šių dviejų įmonių, kadangi PVMĮ nurodytas ryšys nėra nurodytas kaip leidžiantis konstatuoti sąsajumą. Minėtas giminystės ryšys yra toks tolimas, kad net jo neįmanoma įvardinti teisiniais terminais, taip pat nepaaiškina, kokiu būdu ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad bendrovė galėjo žinoti aplinkybę, kad UAB „Bugvita“ gali neatsiskaityti su kreditoriais (nors su kreditoriais ir valstybe buvo atsiskaityta). Pažymėjo, kad Komisija skundžiamame sprendime nevertino, kokiu būdu bendrovė yra tariamai susijusi su UAB „Bugvita“. Komisija neįsigilino į bylos aplinkybes ir faktinę situaciją, todėl priėmė formalų sprendimą, kuris negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis Konstitucinį teisinės valstybės principą, kadangi formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį gina ir saugo Konstitucija. Išvadą, kad bendrovė turi teisę į PVM atskaitą akivaizdžiai pagrindžia ir įrodo tai, kad pati Kauno AVMI 2013-03-29 sprendime Nr. (04.7.2)-K3-74 konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti bendrovės nesąžiningumą dalyje dėl 8159 Lt PVM sumokėjimo, taigi pats mokesčių administratorius pripažįsta aplinkybę, kad tuose pačiuose santykiuose bendrovė tariamai buvo ir sąžininga ir nesąžininga (sukčiavo ir nesukčiavo PVM). Išvadą, kad bendrovė turi teisę į PVM atskaitą akivaizdžiai pagrindžia ir įrodo teismų praktikos išaiškinimai iš esmės analogiškose bylose. Vien dėl UAB „Bugvita“ nemokumo ir nesumokėto PVM, nėra pagrindo taikyti objektyvią atsakomybę bendrovei reikalaujant, kad ji nesinaudotų teise į PVM atskaitą ir tokiu būdu kompensuotų dėl UAB „Bugvita“ nemokumo susidariusią PVM nepriemoką valstybei. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Bugvita“ sukčiavo PVM ar kad ginčo sandorių pagrindu nesumokėjo susidariusio PVM, todėl PVM sukčiavimo doktrina skundžiame sprendime Inspekcija negalėjo remtis apskritai. Inspekcija, priimdama sprendimą, nukrypo tiek nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamos PVM sukčiavimo draudimo doktrinos, tiek nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-705-13 suformuotos teismų praktikos. Pareiškėja mano, kad bendrovei teisė į 2 400 Lt PVM atskaitą ribojama be jokios logiškai paaiškinamos ar teisėtos priežasties, todėl tiek Komisijos, tiek mokesčių administratoriaus sprendimai naikintini užtikrinant bendrovei teisę į 2 400 Lt PVM atskaitą. Dėl sąnaudų pripažinimo nurodo, kad Komisija ir Inspekcija nepagrįstai užkirto kelią Bendrovei įtraukti į pelno mokesčio leidžiamus atskaitymus 198 695 Lt mažaverčio inventoriaus (toliau – ir restorano įranga) įsigijimo išlaidas. Nesutinka su Komisijos ir Inspekcijos argumentais, kad bendrovė įsigytos restorano įrangos nenaudojo komercinėje veikloje, būtinoje pajamoms uždirbti, t. y. restorano įranga bendrovei yra nebūtina pajamoms uždirbti. Komisija konstatavo, kad bendrovei perdavus UAB „Viloms“ restorano įrangą per 2011 m. užsitikrino 38 879,97 Lt pajamų iš UAB „Viloms“ (patalpų naudojimo išlaidų kompensacija) ir 266,20 Lt pajamų iš UAB „Viloms“ už suteiktas administravimo paslaugas, tai įrodo ir pagrindžia faktą, kad restorano įranga buvo būtina pajamoms iš UAB „Viloms“ gauti, kadangi restorano įrangos neperdavus UAB „Viloms“, iš UAB „Viloms“ nebūtų gautos jokios pajamos apskritai ir bendrovė privalėtų restorano patalpų komunalinius mokesčius už visą šaltąjį laikotarpį dengti iš savo lėšų. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės pagrindinė veikla – 5 500 kv. m. turinčio verslo centro „Artis“ administravimas ir patalpų subnuoma, todėl bendrovė privalo užtikrinti maksimalų patalpų ploto išnaudojimą ir maksimalų pajamų gavimą iš patalpų nuomos. Bendrovė dalį verslo centro patalpų perdavė naudotis UAB „Viloms“ su sąlyga, kad UAB „Viloms“ dengs patalpų administravimo ir išlaikymo sąnaudas (mokės komunalinius patarnavimus, taip pat dengs tam tikras Bendrovės išlaidas, susijusiais su patalpų priežiūra), taip pat užtikrins restorano veiklą verslo centro patalpose (restorano veiklos užtikrinimas buvo būtina ir privaloma sąlyga UAB ,,Viloms“). Pažymėjo, kad restorano veikla yra būtina bendrovei, kadangi būtent restorano veikla yra svarbi verslo centro rentabilumui išlaikyti ir užtikrinti, tai garantuoja verslo centrui pastovų klientų srautą, be to, restoranas yra būtinas verslo centre patalpas nuomojančioms įmonėms išlaikyti. Todėl restorano įrangos įsigijimas buvo būtinas bendrovės vykdomai komercinei veiklai ir bendrovės pelnui uždirbti. Atsižvelgiant į tai, kad restorano įranga (įvairūs indai, virtuvės reikmenys, stalo įrankiai, taurės ir kt.), nurodyti perdavimo UAB „Vilorus“ akte, buvo pradėta naudoti 2011-01-03, sudarius panaudos sutartį su UAB „Vilorus“ (2012 m. panaudos sutartis buvo pakeista nuomos sutartimi), ir buvo faktiškai naudojama bendrovės veikloje, nukreiptoje į apmokestinamųjų pajamų gavimą vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. nuostatomis, Pelno mokesčio įstatymo 13 str. 4 p., taip pat Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nuostatomis, bendrovei pripažintina teisė įtraukti restorano įrangos įsigijimo išlaidas į bendrovės sąnaudas ir jomis sumažinti mokėtiną pelno mokestį už 2011 m. (b. l. 1-8).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė 2013-06-27 sprendimu Nr. 69-88 patvirtino Inspekcijos 2013-03-29 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-74 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo pareiškėjai nurodyta sumokėti 7 072 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 838 Lt PVM delspinigių, 707 Lt PVM baudą, 1 036 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų (toliau – ir GPM), 74 Lt GPM delspinigių, 104 Lt GPM baudą, 30 010 Lt pelno mokesčio, 972 Lt pelno mokesčio delspinigių, 3 001 Lt pelno mokesčio baudą, 34 Lt įmokų į garantinį fondą, 2 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių. Inspekcija atliko pareiškėjos mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą patikrinimą už laikotarpį nuo 2010-09-09 iki 2011-12-31 ir 2013-01-16 patikrinimo aktu Nr. AU16-3 apskaičiavo mokėtinas sumas: 15 231 Lt PVM – 4 672 Lt mokėtino PVM apskaičiuota nustačius, kad pareiškėja vykdydama mišrią veiklą, atskaitydama pirkimo PVM taikė 100 proc. dydžio PVM atskaitos procentą. Konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 59 ir 60 str. nuostatas. Įvertinus faktiškai gautą atlygį iš PVM apmokestinamųjų paslaugų teikimo, nustatyta, kad PVM atskaitos procentas sudaro 55 proc., todėl papildomai mokėtina PVM suma sudaro 4 672 Lt (10 382 x 45 proc.); 10 559 Lt mokėtino PVM apskaičiuota konstatavus, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai įtraukdama į PVM atskaitą PVM sumas pagal UAB „Bugvita“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintas biuro baldų, kompiuterinės technikos, kavos aparato pardavimas bei elektros energijos, patalpų šildymo paslaugų pardavimas pareiškėjai. Pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškė žinojimu ar galėjimu žinoti, kad UAB „Bugvita“ PVM, išskirto šiose PVM sąskaitose faktūrose, į biudžetą nesumokės. Nustatyta, kad pareiškėjos direktorė (vienintelė akcininkė) ir bankrutavusios UAB „Bugvita“ akcijas valdžiusi šeima yra susiję giminystės ryšiais, o UAB „Bugvita“ artėjant prie bankroto, pareiškėja buvo įkurta perimti UAB „Bugvita“ funkcijas - teikti nuomos operatoriaus paslaugas UAB „Bugvita“ savininkams priklausančiose patalpose, iš UAB „Bugvita“ į pareiškėjos įmonę perėjo darbuotojai, tame tarpe ir buhalterė, sutartys pasirašomos ant tų pačių šablonų, veikla vykdoma tuo pačiu adresu. Skundžiamu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta ta papildomai paskaičiuota PVM dalis, kuria pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė 2 400 Lt PVM už biuro baldų, kompiuterinės technikos, kavos aparato įsigijimus (PVM sąskaitos faktūros 2010-12-10 Nr. BUG 10192, 2010-12-14 Nr. BUG 10193 ir 2011-03-23 Nr. BUG 10221); nepatvirtinta patikrinimo akto dalis dėl pareiškėjos į PVM atskaitą įtraukto PVM už elektros energijos, patalpų šildymo paslaugų tiekimą (už šias paslaugas pareiškėja sumokėjo ne UAB „Bugvita“, o tiesiogiai AB „Lesto“, suteikusią minėtas paslaugas UAB „Bugvita“). Patikrinimo akte 1 036 Lt GPM papildomai apskaičiuotas nustačius neatitikimų tarp pareiškėjos deklaruoto ir buhalterinėje apskaitoje apskaičiuoto GPM, konstatuota Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio pažeidimų. 34 Lt įmokų į garantinį fondą papildomai apskaičiuota nustačius, kad pareiškėja, buhalterinėje apskaitoje apskaičiavusi 34 Lt įmokų į garantinį fondą, pažeisdama Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 4 str. nuostatas, šių įmokų į biudžetą nesumokėjo. 30 010 Lt pelno mokesčio, kuris apskaičiuotas: 206 Lt pelno mokesčio apskaičiuota dėl neapdairaus pareigos tinkamai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą pelno mokestį vykdymo, kuomet PVM sąskaitose faktūrose pateikti duomenys nesutapo su buhalterinės apskaitos duomenimis; 29 804 Lt pelno mokesčio papildomai apskaičiuota nustačius, jog pareiškėja 2011-02-01 iš R. J. (pareiškėjos direktorės, vienintelės akcininkės močiutės brolis) įsigijo indų, baldų, užuolaidų ir kitokio inventoriaus viešojo maitinimo funkcijoms vykdyti už 222 694 Lt. Pareiškėja 2011-01-03 turtą perdavė UAB „Vilorus“ panaudos pagrindais. Pareiškėją ir UAB „Vilorus“ sieja abiejose įmonėse dirbę darbuotojai, tarp jų ir R. J., UAB „Vilorus“ prieš pradėdama vykdyti maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą vykdė veiklą analogišką pareiškėjos veiklai). Inspekcija konstatavo, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - ir PMĮ) 17 str. nuostatos, kadangi pareiškėja įtraukė į leidžiamus atskaitymus dalį sąnaudų, kurios nėra patirtos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Komisija 2013-10-04 sprendimu Nr. S-160 (7-152/2013) patvirtino VMI prie FM 2013-06-27 sprendimą Nr. 69-88. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais. Pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė 2 400 Lt PVM už biuro baldų, kompiuterinės technikos, kavos aparato įsigijimus iš UAB „Bugvita“ pagal PVM sąskaitas faktūras 2010-12-10 Nr. BUG 10192, 2010-12-14 Nr. BUG 10193 ir 2011-03-23 Nr. BUG 10221. Pareiškėjos vykdoma veikla - registruota veikla: nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį, nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Pareiškėja teikia nuomos operatoriaus paslaugas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose B. ir R. J.. Inspekcija nurodė, jog pareiškėja ir UAB „Bugvita“ yra susijusios, todėl pareiškėja žinojo ar galėjo žinoti, jog UAB „Bugvita“ bankrutuodama perkelia savo veiklą pareiškėjai, o mokestinių nepriemokų į biudžetą nesumokės. Kauno apygardos teismas 2011-05-24 nutartimi iškėlė UAB „Bugvita“ bankroto bylą, o nuo 2011-09-08 įmonė bankrutavusi. UAB „Bugvita“ nuo 2010-01-25 turėjo deklaruojamų mokesčių nepriemoką. Įmonės finansinę veiklą nuo 2010-02-22 ribojo Inspekcijos nurodymai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš bankų sąskaitos, išskyrus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetų surenkamąsias sąskaitas. Inspekcijos viršininko 2010-04-22 sprendimu Nr. 14-19-47743 nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. 2009-01-02 UAB „Bugvita“ (nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. B/2009-1 su R. J. (nuomotoju). Pažymėjo, kad nurodytų patalpų savininkai sutuoktiniai - R. J. ir B. J., kurie su UAB „Bugvita“ susiję darbo santykiais: B. J. - vienintelė bendrovės akcininke ir dirbanti joje nuo 2006-07-19 iki 2011-06-30, R. J. dirbo nuo 2006-08-01 iki 2010-05-11. 2009-01-02 perdavimo-priėmimo aktu nuomotojas R. J. perdavė, o nuomininkas UAB „Bugvita“ priėmė 1935,68 kv.m. bendro ploto patalpas, pirmajame ir antrajame pastato aukšte, Savanorių pr. 178, Kaune. UAB „Bugvita“, atstovaujama direktorės B. J., 2009 m. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su įvairiais juridiniais asmenimis (nuomininkais) ir išnuomojo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), teikė nuomos operatoriaus paslaugas. Nuo 2010-06-01 B. J. ir R. J. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 10/13 su UAB „Vilorus“ (nuomos operatorius) ir trečiomis šalimis (nuomininkai). UAB „Bugvita“, nors ir nebūdama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, nuo 2010-03-29 kiekvieną mėnesį išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras UAB „Vilorus“ už elektros energiją ir kitas bendrąsias sąnaudas. Kaip nurodoma sprendime, Inspekcijai žodžiu paaiškinta, kad visas sutartis su UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“, AB „Lesto“, AB „Kauno energija“ buvo sudariusi UAB „Bugvita“, todėl UAB „Vilorus“ sutarčių su šiomis įmonėmis nesudarė. Inspekcija atliko UAB „Vilorus“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad UAB „Vilorus“ mokesčių mokėtojų registre deklaruota veiklos vykdymo vieta - (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose pagal 2010-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V-10/01 iš B. J. ir R. J., o nuo 2010-04-01 - pagal negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 2010401. UAB „Vilorus“ registruota veikla: maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį, nekilnojamojo turto operacijos. UAB „Vilorus“ laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-12-31 teikė nuomos operatoriaus paslaugas, nuo 2011-01-03 teikė viešojo maitinimo paslaugas. Nuo 2010-03-01 B. J. sudarė atskiras negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „Vilorus“, atstovaujama L. Š., ir trečiomis šios sutarties šalimis. Mokėjimai ir atsiskaitymai - mokėjimai už nuomą, sutarties pagrindu pervedami į nuomotojo R. J. atsiskaitomąją sąskaitą esančią Danske banke. Nuomininkas įsipareigoja apmokėti nuomos operatoriui aptarnavimo mokesčius pagal galiojančius paslaugų teikėjų įkainius už patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją, šildymą, buitinių atliekų išvežimą, patalpų apsaugą, vandenį, telekomunikacijas už praėjusį mėnesį pagal nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Mokesčiai mokami į UAB „Vilorus“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbankas“. Aptarnavimo mokesčiu laikoma nuomininko kompensuojama Nuomos operatoriui dalis išlaidų už į pastatą tiekiamas komunalines paslaugas, tenkančias bendrosioms pastato patalpoms, bei už kitą bendrąją tokių bendrųjų patalpų bei teritorijos priežiūrą ir eksploataciją. Nuomininko kompensuojama tokių išlaidų dalis yra proporcinga daliai, kurią nuomininko nuomojamos patalpos užima pastato visame nuomojamame plote. Nuomininkas įsipareigoja apmokėti nuomos operatoriui marketingo mokestį už prekybos centro reklamą ir už kitas prekybos gerinimo paslaugas, kuri sudaro 2,00 Lt ir PVM už kiekvieną šios sutarties punkte nurodytą kv. m. Marketingo mokestis mokamas už praėjusį mėnesį pagal nuomos operatoriaus pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip einamojo mėnesio 10 d. Marketingo mokesčiai pradedami skaičiuoti nuo patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos į UAB „Vilorus“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „Vilorus“ kaip nuomos operatorius su tais pačiais nuomininkais sudarė papildomus susitarimus prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių. Papildomuose susitarimuose numatyta, kad anksčiau sudarytų sutarčių sąlygos nesikeičia, išskyrus tai, kad nuomininkas įsipareigoja apmokėti nuomos operatoriui aptarnavimo mokesčius už patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją, vandenį, komunalines, telekomunikacijų, interneto, valytojos, automobilių parkavimo ir kitas paslaugas už praėjusį mėnesį pagal nuomos operatoriaus pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. 2010-09-09 įregistravus UAB „Camelote“, ši įmonė perėmė nuomos operatoriaus pareigas - pasirašyti priedai prie sutarčių, B. ir R. J. sudarytų su trečiosiomis šalimis - juridiniais asmenimis, su kuriais pirmiau sutartis, kaip nuomos operatorius, buvo pasirašiusi UAB „Bugvita“, o vėlesnius priedus prie šių sutarčių - UAB „Vilorus“ (nuo 2010-06-01). Pareiškėja sudarė sutartis su paslaugų teikėjais: 2010-10-27 UAB „Kauno vandenys“, 2010-10-01 UAB „Kauno švara“, 2010-10-04 UAB „Jungtis“, 2010-10-01 UAB „Kauno liftai“, 2010-10-01 UAB „Lindstrom“, TEO LT AB, 2010-10-01 UAB „Santermita“, 2010-10-01 UAB „Elinda“, 2010-11-11 AB „Kauno energija“, 2011-02-01 AB „Lesto“. Pagal paslaugų teikėjų pateiktas PVM sąskaitas faktūras pareiškėja apmoka už sunaudotą vandenį, šiukšlių išvežimą, patalpų apsaugą, tualetinius reikmenis ir kt. Tuomet išrašo PVM sąskaitas faktūras nuomininkams, išdalindama mokėjimus pagal nuomojamą plotą, papildomai nurodydama administravimo mokestį ir marketingo mokestį (4 asmenims). Pareiškėjai UAB „Bugvita“ už įsigytas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2010-12-10 Nr. BUG 10192 - stalas, sekcija, kompiuteris, apskaitos programa „Pragma“, monitorius; apmokestinamoji vertė 2 300 Lt, PVM 483 Lt, iš viso – 2 783 Lt; 2010-12-14 Nr. BUG 10193, biuro baldai; apmokestinamoji vertė 8 628,10 Lt, PVM 1 811,90 Lt, išviso 10 440 Lt; 2011-03-23 Nr. BUG 10221 - kavos aparatas GRIMAC-C049, apmokestinamoji vertė 500 Lt, PVM 105 Lt, iš viso 605 Lt. Pareiškėja apmokėjo pavedimu: 2010-12-14 pagal 2010-12-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BUG 10193 – 6 000 Lt; 2011-04-14 pagal 2010-12-10 PVM sąskaitą faktūrą serija BUG Nr. 10192 – 1 200 Lt, 2011-04-27 pareiškėja UAB „Bugvita“ apmokėjo grynais pinigais 7 579,94 Lt dalinius mokėjimus pagal įvairias PVM sąskaitas faktūras. UAB „Bugvita“ minėtų sandorių pardavimo PVM į biudžetą nesumokėjo, nors su kitais kreditoriais atsiskaityta netiesioginėmis priemonėmis. Inspekcija neigia pareiškėjos teisę įtraukti į PVM atskaitą 2 400 Lt PVM pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, konstatuodama, kad pareiškėja piktnaudžiavo PVM srityje - buvo nesąžininga ir žinojo ar galėjo žinoti, kad UAB „Bugvita“ pardavimo PVM į biudžetą nesumokės. Atsakovė taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose bei Teisingumo Teismo praktika. Taip pat nurodo, kad Inspekcija įrodinėjo PVM atskaitą ribojančią aplinkybę, t. y. pareiškėjos žinojimą/turėjimą žinoti (sąžiningumą), kad ji įsigydama prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. Mano, kad nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir žinojo ar galėjo žinoti, kad jos kontrahentas UAB „Bugvita“ sukčiauja PVM prasme. Pareiškėjos skundo argumentas, kad teisiniais terminais sąsajumas tarp pareiškėjos direktorės ir R. J. negali būti apibrėžiamas, vertintinas kritiškai ir nepaneigia faktinių aplinkybių apie įmonių sąsajumą, kadangi šiuo atveju įrodinėjamas ne giminystės ryšio apibrėžtumas, o tai, kad įmonių atstovus siejo ne vien verslo santykiai ir pareiškėja žinojo ar galėjo žinoti apie savo kontrahentės sukčiavimą PVM srityje. Abi bendrovės vykdė analogišką veiklą - subnuomojo tas pačias patalpas ir teikė nuomos operatoriaus paslaugas tiems patiems subjektams. Pareiškėjos įregistruotos veiklos rūšys - nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuosavo arba nuomojamojo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Bankrutavusios UAB „Bugvita“ faktiškai vykdyta veikla - patalpų subnuoma ir administravimas (įregistruota veiklos - kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla). Sudarytos nekilnojamojo turto nuomos sutartys beveik su tais pačiais klientais. Iš surašytų sutarčių matyti, kad sutarčių tekstų šablonai liko tie patys, pakeisti tik įmonių pavadinimai; pareiškėjos bendrovėje įdarbinti buvę UAB „Bugvita“ darbuotojai; bendrovių veiklos vykdymo vieta sutapo; UAB „Bugvita“ prieš bankroto bylos iškėlimą dengė įsiskolinimus kitiems kreditoriams, bet ne mokestines nepriemokas valstybei. Per tiesioginius pareiškėjos mokėjimus AB „VST“: nuo 2010-11-30 UAB „Bugvita“ išrašinėjo pareiškėjai PVM sąskaitas faktūras už prekes ir paslaugas, tame tarpe ir patiektą elektros energiją, pareiškėja apmokėjimus atlikdavo UAB „Bugvita“ grynais pinigais arba tiesioginiais apmokėjimais AB „VST“ arba AB „Lesto“. Atkreipė dėmesį, kad buvo vengiama atsiskaityti su UAB „Bugvita“ per jos sąskaitas banke (nuo 2010-02-22 UAB „Bugvita“ banko sąskaitos buvo areštuotos Inspekcijos sprendimu, nuo 2010-04-22 pradėta išieškojimo iš bendrovės turto procedūra). UAB „Bugvita“ ilgalaikis turtas (baldai, šviestuvai, užuolaidos, eskalatorius, programinė įranga, spausdintuvas ir kt.) už 223 009,69 Lt už susidariusią patalpų nuomos skolą 2009-06-18 UAB „Bugvita“ akcininkės B. J. sprendimu 2010-06-30 ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1 (jau teisinėmis priemonėmis ribojant įmonės finansinius srautus) buvo atiduotas kreditoriui R. J., t. y. su UAB „Bugvita“ tiesiogiai susijusiam asmeniui, akcininkės 2009-06-18 sprendime nurodant, kad kitų būdų atsiskaityti su kreditoriumi nėra. R. J. dirbdamas pareiškėjos bendrovėje 2011-02-01 pirkimo-pardavimo sutartimi dalį įsigyto turto iš UAB „Bugvita“ pardavė pareiškėjai, t. y. UAB „Bugvita“ akcininkė ir direktorė B. J., veikdama įmonės vardu elgėsi nesąžiningai ir žinodama, kad bendrovė yra nemoki (ir dėl to negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų), likusių kreditorių nenaudai atliko turto bei veiklos perdavimo operacijas. Pareiškėja skunde teigia, kad UAB „Bugvita“ bankrutavo turėdama turto <...>, todėl pareiškėja, sudarydama sandorius su UAB „Bugvita“ buvo įsitikinusi, kad UAB „Bugvita“ atsiskaitys su kreditoriais. Tuo pareiškėja nedviprasmiškai teigia, jog sudarydama sandorius su UAB „Bugvita“ žinojo apie UAB „Bugvita“ finansinę situaciją bei disponuojamą turtą, jo mastą bei vertę, kas tradiciškai nėra įprasta komerciniuose santykiuose tarp nesusijusių verslo subjektų. Ši aplinkybė pagrindžia mokesčių administratoriaus padarytas išvadas, kad įmonės yra susiję, kadangi pareiškėja disponuoja informacija neprieinama viešai (patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad tokią informaciją pareiškėja būtų gavusi iš VĮ „Registrų centras“); žinodama apie prastą UAB „Bugvita“ finansinę situaciją pareiškėja įvertino riziką apie UAB „Bugvita“ įsiskolinimus ir savanoriškai šią riziką prisiėmė sudarydama minėtus sandorius. Taigi, Inspekcija surinko pakankamai duomenų pareiškėjos teisei į PVM atskaitą paneigti, todėl Inspekcijos 2013-03-29 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-74 dalis, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 400 Lt PVM, 151,37 Lt PVM delspinigių ir 240 Lt PVM baudą, yra teisėta ir pagrįsta. Dėl 29 804 Lt pelno mokesčio nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2011-02-01 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT2011/02 su R. J. dėl įvairių prekių: indų, stikliukų, kito mažaverčio inventoriaus, baldų, užuolaidų ir kt. įsigijimo už 222 694,23 Lt iš kurių 198 695,27 Lt nurašyti į sąnaudas, 6 345,67 Lt ir 17 653,29 Lt apskaityti buhalterinėse sąskaitose Nr. 1140 „Įsigijimo savikaina“ ir Nr. 1230 „Įsigijimo savikaina“, paskaičiuotas 10 725,54 Lt nusidėvėjimas per 2011 m. apskaičiuojant 2011 metų apmokestinamąjį pelną, įtrauktas į neleidžiamus atskaitymus. 2011-01-03, dar prieš sudarant 2011-02-01 pirkimo-pardavimo sutartį, minėtas turtas panaudos pagrindais įsigytas perduotas neatlygintinai naudotis UAB „Vilorus“, kuri tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), iš B. J. ir R. J. pagal 2010-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V-10/01 nuomojamose patalpose nuo 2011-01-03 vykdė gėrimų ir maitinimo paslaugų teikimo veiklą. Atlikto UAB „Bugvita“ operatyvaus patikrinimo metu 2012-05-15 nustatyta, kad R. J. dalį turto buvo įsigijęs iš UAB „Bugvita“ likutine verte, pareiškėjai šį turtą pardavė žymiai didesne kaina. Pajamų ar ekonominės naudos pareiškėja 2011 m. iš panaudos teise UAB „Vilorus“ perleisto turto negavo. Pareiškėja teigė, kad iš UAB „Vilorus“ nagrinėjamu laikotarpiu gavo 38 879,97 Lt pajamų, tačiau Inspekcija konstatavo, kad ši suma buvo sumokėta už perparduotas komunalines paslaugas. Pareiškėjai UAB „Vilorus“ sumokėjo 266,20 Lt administravimo mokestį, tačiau šis mokestis nustatomas už nekilnojamojo turto administravimą, bet ne inventoriaus suteikimą UAB „Vilorus“ veiklai, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėja ekonominės naudos iš inventoriaus įsigijimo iš R. J. neturėjo. Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad R. J. vardu įformintos įsigytos prekės tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo panaudotos pareiškėjos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Konstatuota, kad pareiškėja apskaičiuodama 2011 m. apmokestinamąjį pelną, į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 198 695 Lt pagal panaudą atiduotų prekių įsigijimo išlaidas. Todėl 2011 m. apmokestinamasis pelnas padidintas 198 695 Lt ir papildomai apskaičiuota 29 804 Lt pelno mokesčio. Be to, pareiškėjos skunde klaidingai nurodoma, kad UAB „Bugvita“ mokėjo visus einamuosius mokėjimus valstybės biudžetui. Ne laiku vykdytas pareiškėjos prievoles patvirtina Inspekcijos taikytos sankcijos - sąskaitų areštas. Pareiškėjos atstovas taip pat kreipėsi į VMI prie FM dėl UAB „Bugvita“ mokestinės nepriemokos dydžio atskirais laikotarpiais. VMI prie FM 2013-12-17 raštu Nr. (20.21-06)-RMA-41962 atsakė, jog užklausos pateikimo dienai UAB „Bugvita“ nepriemoka biudžetui buvo 400 884,35 Lt, 2011-04-01 prieš UAB „Bugvita“ iškeliant bankroto bylą – 366 156,29 Lt (b. l. 34-37).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip nustatyta atsakovės atstovės paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, Kauno AVMI 2013-03-29 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-74 patvirtino 2013-01-16 patikrinimo aktą Nr. AU16-3 (MGK byla, I tomas, b. l. 66-97), surašyto atlikus kompleksinį pareiškėjos UAB „Camelote“ mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą per laikotarpį nuo 2010-09-09 iki 2011-12-31, ir nurodė jai sumokėti 7 072 Lt PVM, 838 Lt PVM delspinigius, 707 Lt PVM baudą, 34 Lt įmokų garantinį fondą, 2 Lt įmokų garantinį fondą delspinigius, 1 036 Lt GPM, 74 GPM delspinigius, 104 GPM baudą, 30 010 Lt PM, 972 Lt PM delspinigius, 3001 Lt PM baudą, (MGK byla, I tomas, b. l. 21-35), o VMI prie FM 2013-06-27 sprendimu Nr. 69-88 patvirtino Kauno AVMI 2013-03-29 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-74 dalį, kurią pareiškėja buvo apskundusi (MGK byla, I tomas, b. l. 11-14). MGK prie LRV, išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Camelote“ skundą, 2013-10-04 sprendimu Nr. S-160(7-152/2013) patvirtino VMI prie FM 2013-06-27 sprendimą Nr. 69-88 (b. l. 10-18).

Pareiškėja, ginčydama minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, skunde teigia, kad: mokesčių administratorius be pagrindo apribojo jos teisę į 2 400 Lt PVM atskaitą, paskaičiavo PVM delspinigius ir skyrė PVM baudą dėl sandorių su UAB „Bugvita“, kadangi tuo laikotarpiu, kai buvo sudaromi sandoriai, bankroto byla UAB „Bugvita“ nebuvo iškelta, UAB „Bugvita“ mokestinės nepriemokos susidarymas nėra susijęs su UAB „Camelote“ veikla, o nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad įmonių tarpusavio ryšys leido žinoti UAB „Camelote“, kad UAB „Bugvita“ pardavimo PVM į valstybės biudžetą nesumokės; UAB „Camelote“ iš R. J. įsigytą ilgalaikį turtą naudojo savo veikloje, susijusioje su apmokestinamų pajamų gavimu, todėl ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta pripažinti UAB „Camelote“ teisę įtraukti šios įrangos įsigijimo išlaidas į sąnaudas, mažinančias mokėtiną pelno mokestį už 2011 m.

Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, mokesčių administratorius pareiškėjos UAB „Camelote“ teisę į PVM atskaitą apribojo dėl jos, kaip teigiama, nesąžiningumo, t. y. dėl to, kad pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad ji, pagal 2010-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą BUG Nr. 10192, 2010-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą BUG Nr. 10193 ir 2011-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą BUG Nr. 10221 įsigydama prekes (biuro baldus, kompiuterinę techniką ir kavos aparatą) iš UAB „Bugvita“, dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

Kaip remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ginčijamuose sprendimuose nurodo mokesčių administratoriai ir Komisija, norint paneigti asmens teisę į PVM atskaitą dėl asmens dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančia teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM, ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo / turėjo žinoti apie tai.

Taigi, visų pirma turėtų būti nustatyta, kad UAB „Bugvita“ sukčiavo PVM srityje, t. y. jog sandorių su UAB „Camelote“ sudarymo metu, UAB „Bugvita“ neketino ar neturėjo galimybės sumokėti pardavimo PVM ir UAB „Camelote“ žinojo apie tai, tačiau teiginiai, pagrindžiantys UAB „Bugvita“ sukčiavimą PVM, nėra pagrįsti surinktais įrodymais: aplinkybė, kad nekilnojamo turto nuomos operatoriaus veikla buvo sąmoningai perkelta naujai įsteigtai įmonei, savaime nepatvirtina, kad buvo siekiama sukčiauti PVM srityje, kadangi tokiu būdu galėjo būti siekiama ir kitų, nors ir neteisėtų, tačiau su PVM sukčiavimu nesusijusių tikslų, pvz. neatsiskaityti su kitais kreditoriais, kurių neįvykdytų prievolių suma buvo taip pat reikšminga (b. l. 79-80). Pažymėtina, kad šiuo atveju UAB „Bugvita“ nesumokėta PVM suma – 2 400 Lt – nėra itin didelė, duomenų, kad UAB „Bugvita“ būtų sukčiavusi PVM ar kitų mokesčių srityje kitais atvejais, mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta. Nors teigiama, kad UAB „Bugvita“ sandorius sudarė turėdama pakankamai dideles mokestines nepriemokas valstybės biudžetui, byloje nėra duomenų, kokiu laikotarpiu šios nepriemokos susidarė, taip pat ar įmonės turto nepakako šioms nepriemokoms išsiieškoti: nors byloje yra duomenų, kad 2011-08-31, t. y. UAB „Bugvita“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo metu, Kauno AVMI finansinių reikalavimų suma sudarė 363 611,22 Lt (b. l. 79-80), Kauno apygardos teismo 2011-05-24 nutartyje, kuria UAB „Bugvita“ iškelta bankroto byla, nurodoma, jog 2011-04-30 atsakovo įmonėje buvo apskaitoma turto už 384 344 Lt (b. l. 77-78). Turint omenyje, kad reikalavimai dėl mokesčių nepriemokų išieškojimo yra tenkinami iš karto po pirmos eilės kreditorių reikalavimų, kurių suma šiuo atveju neviršija 1 300 Lt (b. l. 79-80), byloje nėra duomenų, kad iki 2011-03-23 UAB ,,Bugvita“ neturėjo galimybių sumokėti mokestinių nepriemokų ar jos turimo turto nepakako joms išieškoti. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, UAB ,,Bugvita“ laimėjus Kauno miesto savivaldybės organizuotą viešą aukcioną, ji su VĮ Valstybės turto fondu 2006-10-09 sudarė privatizavimo objekto – 295,57 kv. m negyvenamojo namo (unikalus Nr. 1993-8019-4016, plane pažymėtas 1A4p) ir jam priskirto pirmiau paminėto dydžio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32-9-2, kurioje susitarė, kad 209 044,07 Lt už privatizuojamą negyvenamąjį turi sumokėti per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o per 30 dienų turi sumokėti žemės sklypo pardavimo kainą – 249 385 Lt, ir pasirašyti su atsakovu VĮ Valstybės turto fondu ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Už negyvenamąjį namą UAB ,,Bugvita“ atsiskaitė, šį turtą įgijo nuosavybės teise, o už nupirktą ginčo žemės sklypą 249 385 Lt nesumokėjo ir rašytinė sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 83-86). Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas ginčas pagal likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Bugvita“ ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondui dėl įpareigojimo pastarąjį sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (195/589 dalių, 0,0195 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei perduoti šį turtą pasirašant perdavimo–priėmimo aktą (b. l. 87-89). Nors 295,57 m² negyvenamojo namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-07-02 bankroto administratoriaus buvo parduotas už 14 800 Lt (b. l. 46), tokia šio turto kaina kelia abejonių, juolab, kad, kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, jis 2014-08-18 buvo pardavinėjamas už 110 000 Lt (b. l. 76), mokestinio patikrinime metu nebuvo surikta duomenų, kokia šio turto – statinio ir turtinės teisės įsigyti žemės sklypą po juo – vertė buvo 2011 m.

Atsižvelgiant į tai, ginčijami sprendimai dalyje, kurioje pareiškėjai UAB „Camelote“ dėl sandorių su UAB „Bugvita“ apribota teisė į 2 400 Lt PVM atskaitą, paskaičiuota PVM delspinigiai ir skirta PVM bauda, naikinami.

Tačiau pareiškėjos UAB „Camelote“ skundo teiginiai dėl restorano įrangos įsigijimo išlaidų pripažinimo 2011 m. leidžiamaisiais atskaitymais yra nepagrįsti: kaip nustatyta mokestinio patikrinimo metu bei kas nėra iš esmės ginčijama pateiktame skunde, pareiškėjos UAB „Camelote“ registruota veikla – nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį, nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, tačiau faktiškai ji teikė nuomos operatoriaus, o nuo 2011-03-01 – ir subnuomos paslaugas. 2011-02-01 pareiškėja UAB „Camelote“ su R. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SUT2011/02 dėl įvairių prekių – užuolaidų, baldų, indų ir kito mažaverčio inventoriaus, kurios skunde įvardijamos kaip restorano įranga – įsigijimo už 222 694,23 Lt, kurių 198 695,27 Lt vertė įtraukta į 2011 metų sąnaudas, o prekėms už 6 345,67 Lt ir 17 653,29 Lt sumas, apskaitytoms buhalterinėse sąskaitose Nr. 1140 „Įsigijimo savikaina“ ir Nr. 1230 „Įsigijimo savikaina“, apskaičiuotas 10 725,54 Lt nusidėvėjimas per 2011 m., kuris, apskaičiuojant 2011 metų apmokestinamąjį pelną, įtrauktas į neleidžiamus atskaitymus. Šį turtą 2011-01-03, t. y. dar iki sudarant 2011-02-01 pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėja UAB „Camelote“ panaudos sutartimi perdavė neatlygintinai naudotis UAB „Vilorus“ (MGK byla, I tomas, b. l. 164-176), kuri iš B. J. ir R. J. pagal 2010-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V-10/01 nuomojamose patalpose nuo 2011-01-03 vykdė gėrimų ir maitinimo paslaugų teikimo veiklą (MGK byla, II tomas, b. l. 36-38). Pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 11 str. 1 d. nustato, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. 2009-12-28 iki 2012-08-31 galiojusios redakcijos PMĮ 17 str. 1 d. (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-539 redakcija), be kita ko, nustatė, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. PMĮ 31 str. 1 d. 13 p nustato, kad iš pajamų negali būti atskaitomos kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei PMĮ nuostatas, mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad pareiškėja UAB „Camelote“ minėto 198 695,27 Lt turto įsigijimo kainą nepagrįstai įtraukė į 2011 metų sąnaudas, kadangi betarpiškai savo veikloje, iš kurios 2011 metais gavo pajamas – nekilnojamojo turto administravimas ir subnuoma, šio turto nenaudojo: UAB „Camelote“ nėra UAB „Vilorus“ 2010-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. V-10/01 perduotų patalpų, kuriose pastaroji nuo 2011-01-03 vykdė gėrimų ir maitinimo paslaugų teikimo veiklą, savininkė ar bent subnuomotoja, negauna pajamų iš šio nekilnojamojo turto nuomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad perduoto neatlygintinai šiose patalpose naudoti minėto kilnojamojo turto įsigijimo sąnaudos yra įprastinės UAB „Camelote“ sąnaudos, būtinos jos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-21 nutartyje Nr. A556 – 963/2009, taikydamas tuo metu galiojusios redakcijos PMĮ 17 str. 1 d. nuostatas, aiškino, kad PMĮ 17 str. 1 d. prasme įprastinėmis išlaidomis yra tokios išlaidos, tarp kurių ir vieneto vykdytos ekonominės veiklos yra tiesioginis ir betarpiškas ryšys.

Aplinkybė, kad 2011-01-03 panaudos sutartis, kuria trumpalaikis turtas buvo perduotas neatlygintinai naudotis UAB „Vilorus“, 2012 metais buvo pakeista nuomos sutartimi, nėra reikšminga, kadangi mokestinis ginčas kilo dėl 2011 metų pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Pareiškėja, paduodama skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 20). Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, teismo vertinimu 8 procentai (bendrai apskaičiuota mokesčių suma ginčijamu sprendimu yra 36 540,37 Lt, ginčijami sprendimai panaikinti iš dalies dėl 2 400 Lt PVM, 151,37 Lt PVM delspinigių ir 240 Lt PVM baudos, bendra suma – 2 791,37 Lt), pareiškėjai priteisiama 8 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų dėl kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Camelote“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-29 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-74 dalį, kuria pareiškėjai UAB „Camelote“ nurodyta sumokėti į biudžetą 2 400 Lt PVM, 151,37 Lt PVM delspinigius, 240 Lt PVM baudą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-06-27 sprendimo Nr. 69-88 dalį, kuria patvirtinta Kauno AVMI 2013-03-29 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-74 dalis, kuria UAB „Camelote“ nurodyta sumokėti į biudžetą 2 400 Lt PVM, 151,37 Lt PVM delspinigius, 240 Lt PVM baudą, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-10-04 sprendimo Nr. S-160(7-152/2013) dalį, kuria patvirtinta VMI prie FM 2013-06-27 sprendimo Nr. 69-88 dalis patvirtinti Kauno AVMI 2013-03-29 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-74 dalį, kuria UAB „Camelote“ nurodyta sumokėti į biudžetą 2 400 Lt PVM, 151,37 Lt PVM delspinigių, 240 Lt PVM baudą.

Kitoje dalyje pareiškėjos UAB „Camelote“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai 8 Lt (aštuonis litus) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas