Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį (traktorininko - mašinisto) išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti visuomenės labui po 20 val. per mėnesį, bausmę atliko;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 valandų, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuo 2016 m. spalio 18 d. 17⁰⁰ val. iki 2016 m. spalio 19 d. 7⁵⁵ val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., savo artimam giminaičiui - motinai S. I. žodžiais: „užmušiu aš tave“, „sukaposiu“, „kad ir pasodins - vis tiek aš tave nužudysiu“, „tu ant tos žemės nebevaikščiosi“, „aš tave vis tiek nužudysiu“, „visą laiką nesėdėsi verandoje, išeisi į kiemą ir susidorosiu“, grasino ją nužudyti, dėl ko nukentėjusioji S. I. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje kaltinamasis atsisakė duoti paaiškinimus. Kaip teisingus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, tikino, kad gailisi, atsiprašė motinos. Papildomai nurodė, kad su motina gyvena 10-15 metų, fiziškai prieš ją nesmurtavo, anksčiau teistas už tai, kad grasino motinai ir dėl to, kad 2012 m. smurtavo prieš sugyventinę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. I. kaltu pripažino visiškai ir paaiškino (43-44 b. l.), kad daug dienų vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ne visai tiksliai prisimena įvykio aplinkybes. 2016 m. spalio 18 d. apie 17⁰⁰ val. girtas grįžo namo (duomenys neskelbtini) Namuose buvo motina S. I.. Ją įvairiais necenzūriniais žodžiais be priežasties įžeidinėjo, neprisimena, kokiais būtent. Galėjo mamai ir grasinti, sakydamas pranešime apie įtarimą išvardintus žodžius. Savo motinai nieko (blogo) nebūtų padaręs, neketino. Negali pasakyti, kodėl grasino mamai. Motinos įžeidinėjimai, grasinimai jai galėjo tęstis visą naktį, nes dėl nuolatinio alkoholio vartojimo nesiorientuoja aplinkoje. Labai gailisi, kad taip pasielgė.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą (mutatis mutandis - pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka) kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamojo gynėja, prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. I. 2016 m. spalio 12 d. protokole – pareiškime ir apklausos protokole (10-12, 25-26 b. l.) parodė, kad gyvena name adresu (duomenys neskelbtini) Su ja gyveno sūnus R. I.. Nors jam skirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium, sūnus to nepaiso ir kartas nuo karto vis grįžta pas ją į namus. 2016 m. spalio 18 d. buvo viena namuose. Apie 17⁰⁰ val. grįžo neblaivus sūnus R. (R. I.). Sūnus ją įžeidinėjo žodžiais: „padla“, „kūrva“, „nevėkšla“, „šiukšle“ ir panašiai. N. R. darosi labai agresyvus, jo veiksmai tampa neprognozuojami. Kai tik sūnus pradėjo įžeidinėti, ji užsidarė kambaryje. K. R. nesiliovė įžeidinėjęs, be to, vis grasino kartodamas: „užmušiu aš tave“, „sukaposiu“, „kad ir pasodins - vis tiek aš tave nužudysiu“, „tu ant tos žemės nebevaikščiosi“, ji iš kambario nuėjo į verandą ir užrėmė duris, tikėdamasi, jog per dvejas duris jis ne taip lengvai ją pasieks. Iš pradžių manė, kad sūnus apsiramins, laukė, nekvietė policijos. B. R. ją įžeidinėjo ir grasino žodžiais: „užmušiu aš tave“, „sukaposiu“, „kad ir pasodins - vis tiek aš tave nužudysiu“, „tu ant tos žemės nebevaikščiosi“, „aš tave vis tiek nužudysiu, visą laiką nesėdėsi verandoje“, „išeisi į kiemą ir susidorosiu“, visą naktį. Verandoje ji praleido nuo 2016 m. spalio 18 d. 17⁰⁰ val. iki 2016 m. spalio 19 d. 7⁵⁵ val. Kadangi sūnus neapsiramino ir vis grasino, išsigando, kad sūnus gali jai ką nors padaryti, todėl ryte iškvietė policiją. Fizinio smurto sūnus prieš ją nenaudojo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teismo posėdyje nukentėjusioji S. I. teigė, kad nepriima sūnaus atsiprašymo, nes jei jis bus paleistas, vėl darys tą patį, agresyvus jo elgesys kelia baimę ir jai įkyrėjo. Norėtų, kad sūnus negertų.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. S. 2016 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (18-20 b. l.) nurodė, kad S. I. iškvietė policiją dėl grasinimų susidoroti. Pasak jos, 2016 m. spalio 18 d. apie 17⁰⁰ val. namo grįžo neblaivus sūnus R. I. ir ją įžeidinėjo, grasino su ja susidoroti.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio rodmenų) (31 b. l.) matyti, kad 2016 m. spalio 19 d. 9⁰⁸ val. R. I. nustatytas sunkus – 3,27 promilių – girtumo laipsnis.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad yra visi būtini inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, taigi kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Girdėdama kaltinamojo grasinimus užmušti, sukapoti, nužudyti ir žinodama, jog kaltinamasis fiziškai stipresnis, būdamas girtas būna agresyvus, garbaus amžiaus nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Vertinant pašalinio žmogaus akimis, grasinimas laikomas konkrečiu ir realiu, ypač turint omenyje, kad kaltinamasis yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, jam būdingi nevaldomi pykčio proveržiai. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 145 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), ją darant traumuojama nukentėjusiojo psichinė sveikata. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, veika laikoma baigta nuo grasinimo pareiškimo momento. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad jo neteisėti veiksmai sukels nukentėjusiajai pagrįstą baimę dėl savo gyvybės, ir šių pasekmių norėjo. Nusikaltimo motyvai, tikslai yra už nusikalstamos veikos sudėties ribų, siekis įvykdyti grasinimus nenustatytas. Kaltinamasis vidutinio amžiaus (50 m.), nuo 1992 m. išsituokęs (46 b. l.), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (68-69 b. l.). 12 kartų baustas administracine tvarka už pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, grubius ir smulkesnius KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą pagal ATPK 178 straipsnio 178 straipsnio 1 dalį. Vieną kartą taikytas administracinis nurodymas, kas baustumo neužtraukia (59-67 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Tris kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei (48-58 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, apgailestavo (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaip minėta, už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei kaltinamasis per 4 m. teisiamas jau ketvirtą kartą. Tiek ankstesniais atvejais, tiek pastaruoju atveju kaltinamasis nusikalto būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiaisiais tampa kaltinamajam artimos aplinkos ir socialiai pažeidžiamesni žmonės: sugyventinė (pirmą kartą), motina (kitus tris kartus). Paskutinį kartą kaltinamajam skirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė praėjus 2,5 savaitės nuo prieš tai buvusio nusikaltimo ir pažeisdamas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46673-16 skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (motinos). Aptariamas nusikaltimas tęsėsi 15 valandų.

Įvertinęs inkriminuotos veikos aplinkybes (priežastis, padarinius, eigą, trukmę), kaltinamojo asmenybę, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad adekvati bausmė už pastarąjį nusikaltimą galėtų būti terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį – 12 mėnesių (BK 50 str. 2 d.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiui R. I. skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skiriama subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamojo atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitomas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas – dvi laikino sulaikymo paros.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 19 d. 8¹⁵ val. iki 2016 m. spalio 20 d. 12⁵⁰ val. () (34-35, 81 b. l.). Į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomos minėtos dvi laikino sulaikymo paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 str. 2 d.).

Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka kaltinamąjį gynė advokatė L. M. (72-74 b. l.). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. spalio 20 d. pateikė pažymą Nr. (2.19) NTP-7-11259, patvirtinančią, kad šioje byloje kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 34,74 €. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, R. I. skirtą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiui R. I. skirtą sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į R. I. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką – 2 (dvi) R. I. laikino sulaikymo paras nuo 2016 m. spalio 3 d. 7⁵⁵ val. iki 2016 m. spalio 4 d. 16⁴⁰ val.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti R. I. laikino sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. I. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nepriteisti iš R. I. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.