Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį ir skirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, R. I. skirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiui R. I. skirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į R. I. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitytas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas – 2 (dvi) R. I. laikino sulaikymo paros nuo 2016 m. spalio 3 d. 7.55 val. iki 2016 m. spalio 4 d. 16.40 val.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitytas R. I. laikino sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje laikas – 2 (dvi) paros, jos prilygintos dviem laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo R. I. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nepriteista iš R. I. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.R. I. nuteistas už tai, kad jis nuo 2016 m. spalio 18 d. 17.00 val. iki 2016 m. spalio 19 d. 7.55 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., savo artimam giminaičiui – motinai S. I. žodžiais: „užmušiu aš tave“, „sukaposiu“, „kad ir pasodins - vis tiek aš tave nužudysiu“, „tu ant tos žemės nebevaikščiosi“, „aš tave vis tiek nužudysiu“, „visą laiką nesėdėsi verandoje, išeisi į kiemą ir susidorosiu“, grasino ją nužudyti, dėl ko nukentėjusioji S. I. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmestinas

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. I. pripažino kaltu dėl grasinimo nužudyti ir nuteisė jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei tinkamai jam paskyrė bausmę.

5. Apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5.1. R. I. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę R. I., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgė į tai, jog R. I. teistas 3 kartus, iš jų du kartus teistas už analogiškas veikas, nusikalstamos veikos padarytos artimųjų atžvilgiu, pažeidė kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios sąlygas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybių buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai R. I. bus pasiekti paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, nuteistajam R. I., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. I. nėra pagrindo. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę, kurios švelninti taip pat nėra pagrindo.

6. Atmestinas apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

6.1. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6.2. R. I. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą, nusikalstamos veikos padarytos artimųjų atžvilgiu, pažeidė kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios sąlygas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad R. I. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas apeliantui tik realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. I. apeliacinį skundą.