Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-1356-464/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
2-1356-464/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01441-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1356-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01441-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1289-467/2016, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ir antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. 2015-07-20 pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui M. P., Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams dėl turtinės ir neturtinės 377 617 Eur žalos, padarytos atsisakymu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir organizuoto vilkinimo atlyginti minėtą žalą kitose civilinėse bylose. Prašė prijungti prie bylos baudžiamąsias bylas Nr. I-64/99, Nr. I-105/2005, Nr. I-1825-347/2013, civilines bylas Nr. 2-5566/2000, Nr. 2-1354-781/2015, Nr. 2-3805-431/2015, Nr. 2-4524-553/2015, Nr. 2-4788-560/2015, N. 2-5049-553/2015. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-24 nutartimi konstatavo paduoto ieškinio trūkumus ir nustatė ieškovui terminą šiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovas turi pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kiek yra atsakovų, pažymėjo, kad pateikti priedai nėra tinkamai patvirtinti, pasiūlė pašalinti imunitetą nuo atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Teismo vertinimu, suformulavęs prašymą dėl anksčiau išnagrinėtų bylų prijungimo, ieškovas nenurodė jokių konkrečių dokumentų, kurie yra svarbūs nagrinėjamai bylai, bei nenurodė kokias aplinkybes ketina šių bylų duomenimis pagrįsti.Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartį apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šį skundą, 2016-01-12 nutartimi skundžiamą nutartį paliko nepakeistą bei nustatė ieškovui naują terminą nustatytiems ieškinio trūkumams ištaisyti. Ieškovas 2016-02-01 pateikė patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui M. P. (b. l. 55-56), kuriame patikslino dalyvaujančių byloje asmenų sąrašą, pridėjo atskirą prašymą išreikalauti jo nurodomas baudžiamąsias ir civilines bylas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-02-02 nutartimi ieškovo ieškinį bei patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino juos ieškovui (b. l. 64-65). Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, konstatavo, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, t. y. prie patikslinto ieškinio nepridėjo procesinį dokumentą pagrindžiančių rašytinių įrodymų originalų arba tinkamai patvirtintų jų kopijų; prašyme dėl bylų išreikalavimo nenurodė, kokie konkretūs dokumentai iš šių bylų yra svarbūs nagrinėjamai bylai ir turėtų būti prijungti prie bylos; nepagrindė, kokių konkrečių dokumentų iš šių bylų ieškovas neturi ir pats negali gauti.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-02 nutartį ir perduoti civilinę bylą iš esmės nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą, nustatantį, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje, kadangi nagrinėjo ieškinio prieš tą patį teismą ir jo teisėjus priėmimo klausimą. Konstatuotina, kad nutartis yra neteisėta dėl neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).Teismų praktikoje nustatyta, kad originalių įrodymų arba tinkamai patvirtintų jų kopijų nepateikimas yra formalus ieškinio trūkumo nustatymas ir negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškinį jo priėmimo stadijoje, nes gali būti pašalintas ieškinio nagrinėjimo metu. Be to, atsižvelgus į didelį dokumentų kiekį, ieškovas atleistinas nuo šio įpareigojimo vykdymo. Pažeisti CPK 5 bei 6 straipsniai, nes nustatytas menamas trūkumas dėl netinkamo dokumentų iš prašomų prijungti bylų nurodymo. Akivaizdu, kad prašomos prijungti bylos pagrįstų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų tyčinį ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo vilkinimą, todėl ne konkretūs dokumentai, bet nurodytų civilinių bylų medžiaga yra būtina reiškiamiems reikalavimas pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas apelianto ieškinio priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas jį priimti atsisakė pripažinęs, kad ne visi nutartyje dėl trūkumų pašalino išvardinti reikalavimai yra įvykdyti. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo). Atskirajame skunde nurodoma, kad to paties teismo teisėjas negali nagrinėti bylos prieš tą patį teismą ir kitus teisėjus dėl tarpusavio tarnybinių ir kitų santykių. Kadangi analogiški argumentai buvo išdėstyti ir anksčiau paduotame atskirajame skunde dėl nutarties, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-12 nutartyje (b. l. 51-53) jau aptarė teismo sudėties teisėtumo aspektus bei konstatavo, ieškinio priėmimo klausimą sprendžianti teisėja gali šį procesinį veiksmą atlikti. Pakartotinai teikiami tie patys argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja. Pažymėtina, kad apeliantas nuolatos savo procesiniuose dokumentuose kelią tuos pačius teismo sudėties teisėtumo ieškinio priėmimo metu klausimus, į kuriuos jam ne kartą buvo atsakyta bei nurodyta, kad pagal CPK nuostatas ieškinio priėmimo klausimą sprendžia būtent tas teismas (teisėjas), kuriam ir yra adresuojamas konkretus ieškinys (CPK 137 str.). Tik priėmus ieškinį toliau gali būti sprendžiamas teisėjo (ar teisėjų) nusišalinimo / nušalinimo bei bylos perdavimo kitam teismui klausimas, jeigu paaiškėtų, kad teisme, kuriam pagal teismingumo taisykles šis procesinis dokumentas priskirtinas, nėra teisėjų, galinčių išnagrinėti pagal priimtą ieškinį iškeltą bylą iš esmės, nesukėlus abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartis c. b. Nr. 2-1771-516/2015).

Nesutiktina ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad nepašalinti ieškinio trūkumai, t. y. įrodymų arba tinkamai patvirtintų jų kopijų nepateikimas, yra formalūs ir nesudarantys kliūčių priimti ieškinį. Viena vertus, apie tokių trūkumų buvimą bei apelianto pareigą įvykdyti ir šį teismo nurodymą jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-12 nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista tokius įpareigojimus apeliantui nustačiusi pirmosios instancijos teismo2015-07-24 nutartis (b. l. 39-40). Vadinasi, nelieka net prielaidų svarstymui, ar tikslinga šį teismo nurodymą įvykdyti ir kada jis turi būti vykdomas. Antra vertus, nepateikus kartu su ieškiniu visiškai jokių objektyvių duomenų, leidžiančių identifikuoti faktinį šio konkretaus ieškinio reikalavimų pagrindą ir konkrečius atliktus / neatliktus veiksmus, apelianto laikomus neteisėtais, vien ieškinyje bei patikslintame ieškinyje esančių deklaratyvių teiginių apie apeliantui valstybės institucijų ar jų pareigūnų veiksmais padarytą žalą (t. y. jo paties subjektyvios nuomonės) aiškiai nepakanka, ypač priimant domėn tokią aplinkybę, kad apeliantas sistemingai teikia analogiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nesusiedamas jų su jokiais konkrečiais veiksmais, tik pakeisdamas ieškinio sumą, kuri, pažymėtina, taip pat nebūna susiejama su kokiais nors paskaičiavimais ar jos dydį galinčiais pagrįsti įrodymais. Akivaizdu, kad būtina aiškiai ir tiksliai nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą ir pateikti atitinkamus duomenis (įrodymus), kad teismas galėtų išspręsti tiek šio konkretaus ieškinio priėmimo, tiek apelianto ieškinių galimo tapatumo klausimus, o šalis, kuriai per teismą nukreipiami apelianto reikalavimai, galėtų tinkamai parengti savo atsikritimus ir pasiruošti bylos nagrinėjimui(CPK 7 str., 17 str.). Tokioje situacijoje teismų išaiškinimai kitose bylose dėl trūkumų pobūdžio nagrinėjamam konkrečiam atvejui nėra aktualūs. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Šie reikalavimai apeliantui ne kartą buvo detaliai paaiškinti bei išanalizuoti ne tik nagrinėjamoje, bet ir kitose apelianto inicijuojamose bylose. Apelianto argumentai, kad pats teismas turėtų išsireikalauti tokius duomenis iš kitų bylų (ar visas bylas), iš esmės reiškia siekį perkelti apeliantui tenkančią procesinę įrodinėjimo pareigą bylą nagrinėjančiam teismui, o tai akivaizdžiai prieštarauja įstatyme įtvirtintam šalių rungimosi principui (CPK 12 str., 178 str.). Todėl ir šie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.Kadangi apeliantas, nepaisydamas nustatytų trūkumų, pateikė analogišką savo turiniu bei forma ieškinį, patikslindamas tik atsakovų sąrašą, pripažintina, jog apeliantas visų ieškinio trūkumų neištaisė. Atskirojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė