Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai A. B.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D. (buvusi M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, teista:

1) 2009-02-20 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d. 34 MGL (1700 Eur) pinigine bauda su 1000 Eur konfiskavimu, su baudžiamojo poveikio priemone -specialios teisės atėmimu 2 m. 3 mėn. laikotarpiu;

2) 2021-01-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 p.- laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 1(vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per pirmus penkis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bausmę atlikusi, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. D. (buvusi M.) 2026-03-09 apie 11:00 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kieme, tyčia tempė už plaukų A. B., taip nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmą.

2. J. D. (buvusi M.) kalta dėl padaryto nusikaltimo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su dabartiniu vyru, įvykio metu buvusiu sugyventiniu M. D.. Kartu gyvena apie 4 metus. Turi mažametį sūnų. Iš vakaro, tai yra 2026 kovo 8 dieną šventė Moters dieną. Po to kitos dienos ryte, tai yra kovo 9 d. vėl gėrė degtinę. Keturiese išgėrė 0,5 l. degtinės. Kartu su ja gėrė tuometinis sugyventinis M., jos tėvas K. ir Š.. Apie 11.00 val., į jų namus atvyko socialinės darbuotojos tai yra A. B. ir S. B.. Jų šeima yra lankoma socialinių darbuotojų dėl išgėrinėjimo, yra prižiūrima šeima dėl sūnaus. Atvykusios socialinės darbuotojos suprato, kad jie abu su M. yra girti, todėl ji norėjo su savo sūnumi pabėgti, nes nenorėjo kad būtų užfiksuotas jos girtumas. Iš pradžių ji socialines darbuotojas su savo sūnumi pasitiko lauke, nes norėjo pabėgti, vaiką buvo įsisukusi į savo striukę. Jai nepavykus to padaryti, socialines darbuotojas įsileido į savo namus. Viduje namo virtuvėje buvo tuometinis sugyventinis M.. Socialinės darbuotojos pasakė, kad bus iškviesta policija. Tada M. griebė sūnų ir išbėgo į lauką, o socialinės darbuotojos išsivijo iš paskos. Tada ji, norėdama sutrukdyti socialinėms darbuotojoms vytis M., susistumdė su socialinėmis darbuotojomis. Ji socialinei darbuotojai A. viena ranka sugriebė už plaukų ir laikė, kad ji nesivytų M.. Tuo metu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Po 15 minučių M. parėjo be vaiko ir sėdo visi trys į tėvo A. K. automobilį ir išvažiavo iš namų. Nuvažiavus kokius 5 kilometrus jie užklimpo. Bandė išsistumti visi trys, bet atvyko policija. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Paaiškino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Įvykio metu buvo išgėrusi, alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Nuo rytojaus vyksta į Minesotos programą Kauno priklausomybės ligų centre. Ateityje padarys išvadas, to daugiau nebepasikartos.

3. Nukentėjusioji A. B. apklausta, teisme parodė, kad 2026 metų kovo 9 d. apie 11:00 val. ji su kolege S. B. atvyko į šeimos namus, pas J. M. ir M. D., atlikti socialinių poreikių šeimos vertinimą. Sustojus gatvėje prie namų adresu, (duomenys neskelbtini), kieme buvo pastebėtas M. D. ir J. M., kurie matėsi , kad yra akivaizdžiai neblaivūs. Išlipus iš automobilio, nuėjo į kiemą, kuriame, pamatė basomis kojomis stovinčią J. M., kuri svirduliavo ir rankose laikė susuktą į užklotą savo mažametį sūnų. Priėjus arčiau J. M., pastebėjo, kad ji po truputį žengia atgal ir ruošiasi nuo jos kartu su rankose laikomu sūnumi bėgti. Tuomet ji jos paprašė, kad sustotų. A. M. sureagavo į jos pasakymą, sustojo ir grįžo atgal. Jai bendraujant su J. M., iš už namo kampo išlindo J. M. sugyventinis M. D.. M. D. duris atrakino, kadangi raktas buvo pas M. D.. Stovint šalia M. D., kol jis rakino namo duris, šis svirduliavo ir iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. M. D. atrakinus namo duris, visi kartu įėjo į kambarį. Einant į namo vidų, iš J. M. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Įėjus į vidų, virtuvės kambaryje akivaizdžiai matėsi po stalu sudėti ir sustatyti alkoholio tušti buteliai. Joms būnant kambaryje pradėjo vesti pokalbį su M. D. ir J. M., abu asmenys suprato, kad yra iškviesta policija. Tuomet M. D. norėjo išsinešti savo mažametį sūnų, kuris buvo neaprengtas lauko rūbais , vilkėjo tik plonus marškinėlius. Tuomet ji bandė jam pastoti kelią, jį sulaikyti, kad neišeitų su vaiku į lauką ir nepabėgtų. Tuo tarpu, jos kolegė S. B. buvo prie laukinių durų. Įvykus nežymiam susistumdymui su M. D., ji atsitraukė arti durų, kad jis negalėtų išeiti. Tuomet J. M. ją tempė sugriebusi už liemens nuo durų, į kambarį, taip padėdama M. D. išnešti vaiką iš kambario, tuo metu ji jai fizinio skausmo nesukėlė. M. D. išsprūdus į kiemą, ji iš J. M. glėbio ištrūkusi, skubiai išėjo į kiemą paskui M. D. su vaiku. Jai jau būnant kieme, J. M. sugriebė už plaukų ir tempė, taip ją sulaikydama ir tokiu savo veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo metu, kai J. M. laikė įsikibusi į jos plaukus ir tempė juos, ji norėdama ištrūkti, atstūmė ją nuo savęs ir jai išsilaisvinus iš jos, sekė paskui M. D.. Pamatė, kad užėjo į gyvenamą namą, pas kaimynę, pas kurią paliko savo vaiką ir išėjo atgal į savo namus. Tuo tarpu ji užėjo pas kaimynę, kuriai paaiškino situaciją, pasakė, kad yra iškviesta VTAS, paprašė, kad iki atvykstant VTAS pasirūpintu mažamečiu vaiku. Kai jai J. M. tempė už plaukų, taip pat matė jos kolegė S. B.. Jai sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina penkiais balais iš dešimt galimų. Medikų pagalbos įvykio vietoje neprireikė, tačiau pati nuvyko į gydymo įstaigą, patikrai, nes jautė skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia. Kreipėsi į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai apžiūrėjo, gydymas neskirtas. Toliau į gydymo įstaigas nesikreipė. Nori, kad J. būtų nubausta pagal įstatymą. Šiuo metu ji su šia šeima nebedirba.

4. Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba BĮ (duomenys neskelbtini), jos pareigos yra socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis. 2026-03-09 apie 11 val. vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos prižiūrima šeima M. D., J. M. ir jų nepilnametis sūnus. Kartu su ja vyko jos kolegė A. B., kuri yra atvejo vadybininkė. Nuvykusios minėtu adresu rado abu tėvus t.y. M. D. ir J. M., bei J. M. tėvą kieme, kartu buvo ir mažametis jų vaikas. Visi suaugę asmenys joms atrodė neblaivūs, jie visi svirduliavo eidami, J. M. buvo basa. Jos su kolege pasakė jiems, kad eitume visi į vidų ir nuėjo. Asmenų blaivumui patikrinti ji iškvietė policiją. Kai M. D. ir J. M. suprato, kad yra iškviesta policija , M. D. norėjo išeiti, jos kolegė A. mėgino sulaikyti M. D., kad jis neišeitų, o ji tuo tarpu stovėjo prie durų. J. M. laikė apkabinusi jos kolegę A., kad ji netrukdytų M. D. ir vaikui išeiti, O M. D. ją pastūmė nuo durų ir išėjo. Tuo metu jai M. D. jokio fizinio skausmo nesukėlė. Jam išėjus į lauką ji, jos kolegė ir J. M. išėjo paskui jį. J. M. toliau mėgino laikyti A. ir tempė ją už plaukų, tada A. išsivadavusi nubėgo paskui M. D. su vaiku, o ji ėjo link automobilio, kuris buvo gatvėje prie namo, o atsisukusi pamatė kad. J. M. ateina link jos atkišusi peilį jai juo grasindama, tada nubėgo į automobilį ir norėjo važiuoti tolyn nuo jos ir pakartotinai skambino policijai. Pavažiavo toliau, o J. M. pastovėjusi grįžo kiemą, tada ji vėl grįžo prie kiemo automobiliu ir J. M. pamačiusi ją vėl atkišusi peilį ėjo link jos, juo grasindama. Iš tokių J. M. veiksmų suprato, kad moteris ketina ją sužaloti, mano ji tikrai galėjo tai padaryti, nes turėjo peilį, dėl to labai išsigando. Netrukus M. D. grįžo jau be vaiko, tada visi trys asmenys įsėdo į kieme buvusį automobilį Audi ir tuo automobiliu išvažiavo, dėl ko jos dar kartą skambino policijai ir sekė paskui juos iki kol atvyko policija. J. M. turėjo rankose peilį ir ėjo link jos kada ji buvo netoli savo automobilio. Žiūrėjo į ją ir nešėsi rankose peilį link jos, juo nemosikavo, nebuvo iškėlusi virš galvos, tiesiog ėjo ir eidama neišsakė jokių grasinančių žodžių. Ji suprato, kad geruoju čia nesibaigs, staiga sėdo į automobilį ir nuvažiavo tolyn nuo kiemo. Ji išsigando, kai J. ėjo su peiliu. Automobilis stovėjo prie keliuko ne kieme. Peilis galėjo būti apie 20 cm ilgio, virtuvinis, rankenos nematė, nes rankoje buvo, o plotis geležtės galėjo būti apie 2 cm. J. atėjo nuo kiemo pusės ir ėjo link jos. Iš kur ji paėmė peilį ji nežino. Ji išsigandusi automobiliu pavažiavo už dar vienos sodybos ir sustojo. Sustojo, nes buvo palikta kolegė. Per veidrodėlius šoninius pamatė, kad J. atėjo iki pagrindinio kelio, ji pažiūrėjo į jos pusę ir tada greitai apsisuko ir nuėjo į kiemą. Ji tada apsisuko su automobiliu ir grįžo atgal prie J. M. sodybos šiek tiek tolėliau. Ji stovėjo ir nelipo iš automobilio ir žiūrėjo kas vyksta kieme kur yra jos kolegė ir pamatė, kad J. vėl tuo pačiu keliuku ateina link jos automobilio rankose, laikydama peilį. Ji pamačiusi, kad J. vėl antrą kartą eina link jos su peiliu ji pradėjo vėl važiuoti. J. neatėjo link kelio, nes pamatė, kad ji nuvažiuoja ir vėl grįžo į savo kiemą. Matė tai per veidrodėlius. Ji apsisuko, ji tada sustojo ir skambino savo kolegei A.. A. paklausė ar viskas gerai, ji atsakė, kad gerai, kad privažiuotų prie jos. Pamatė einat A. iš paskos M.. M. su vaiku nuėjo pas kaimynę. Ji tada privažiavo iki M. kaimynės kur jis nuėjo. Kaip suprato M. savo vaiką paliko kaimynei, o tada A. paprašė prižiūrėti vaiką iki kol atvyks vaiko teisės. Ji apsuko savo automobilį ir laukė kol ateis A. iš kaimynės. Žiūrėjo kas vyksta J. kieme. Matė, kad visi trys lipo į automobilį, tačiau jai trukdė atstumas ir pastatai, todėl negali pasakyti kas sėdo už vairo. Lyg į automobilio galą sėdosi J. jai taip atrodo. Ar matė A. ji negali pasakyti, nes nežino. Važiavo iš paskos, kad jų nepamesti ir nurodyti policijai kur jie yra, kad būtų nustatyti girtumai. Važiavo iš paskos laikydamasi atstumo ir nematė kas vairavo automobilį. Jie važiavo greitai keliukais, laikėsi atstumo iš galo ir nesimatė vairuotojo. Vienu tarpu jos atsiliko su kolege ir pagalvojo, kad pametė juos, tačiau likus apie 500 metrų per krūmus matėsi, kad stovi automobilis. Ji sustojo taip pat ir niekur nevažiavo. Matėsi, kad vaikšto aplink automobilį, labiau matė J., nes kiek pamina buvo apsirengusi šviesiau, ar vaikščiojo vyrai nesimatė, trukdė krūmai. Laikėsi atstumo prie jų nevažiavo, nes bijojo. A. visą laiką buvo ryšyje su policija ir laukė atvažiuojant. Laukė gal apie 15 minučių, buvo abi su kolege strese, drebėjo rankos. Atvykus policijai nuvažiavo prie stovinčio automobilio, o jos grįžo, kur buvo paliktas vaikas. A. dar kartą susisiekė su pareigūne, sakė kad automobilis ant traliuko, netrukus atvažiuos. Pasakė, kad norės rašyti pareikšimą, dėl ko ji ir parašė pareiškimą dėl grasinimų jai su peiliu, o A. dėl jai sukelto fizinio skausmo (b. l. 50-53).

5. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, J. M. yra jo dukra, žino kad byloje yra įtariamoji, jis nieko pasakyti negali dėl konflikto, buvo girtas ir nieko nepamena, neturi ką pasakyti, todėl jokių daugiau parodymų neduos, atsisako (b. l. 57-58).

6. Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam teisės ir pareigos išaiškintos, J. M. yra jo sugyventinė, žino, kad byloje yra įtariamoji, todėl jis jokių parodymų neduos, atsisako (b. l. 62-63).

7. 2026-03-09 Įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-26).

8. 2026-03-10 Asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusioji A. B., apžiūrint asmens plaukuotą galvos dalį, akivaizdžių sužalojimų nestebima. Apžiūrint kitas kūno vietas nedengtas rūbais taip pat sužalojimų nestebima (b. l. 29-36).

9. Iš 2026-03-09 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad A. B. kreipėsi į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, kur teigė, kad buvo užpulta kliento, kuris tempė už plaukų. Policijos pareigūnų atsiųsta į SPS. Išorinių traumos požymių nėra. Chirurginės patologijos nėra, skubi pagalba nereikalinga (b. l. 39).

10. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pareiškė, kad prašo įstatymo numatyta tvarka nubausti kaltą asmenį, t. y. J. M., kuri 2026-03-09, apie 11:30 val. (duomenys neskelbtini), jai tempdama už plaukų sukėlė stiprų fizinį skausmą (b. l. 67-69).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

12. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

13. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir kūno neliečiamumą. Objektyviai tai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

14. J. D. (buvusi M.) kaltė įrodyta jos pačios prisipažinimu, nukentėjusiosios duotais parodymais teisme, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.

15. Kaltinamoji J. D. (buvusi M.) savo kaltę pripažino, nurodė, kad pradėjo iš vakaro vartoti alkoholį, šventė moters dieną ,kitą rytą taip pat vartojo alkoholį, buvo girta. Pamačiusi atvykusias socialines darbuotojas, suprasdama, kad abu su sugyventiniu yra girti, suprato, kad gali būti paimtas vaikas. Dėl to norėjo su vaiku pabėgti, tačiau kieme sutiko socialines darbuotojas. Tada grįžo į kambarį. Vaiką perdavė sugyventiniui, kuris turėjo su vaiku pabėgti, Pamačiusi, kad socialinė darbuotoja A. B. vejasi sugyventinį su vaiku, griebė jai už plaukų ir laikė, kad sugyventinis su vaiku galėtų pabėgti. Girtumas turėjo įtakos jos elgesiui. Nukentėjusioji A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad J. M. griebė jai už plaukų ir tempė, laikė, kad ji negalėtų pasivyti jos sugyventinio, kuris nešėsi vaiką. Jai sukėlė skausmą , kurį vertina 5-6 balais iš 10. Be to šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, foto lentelės, asmens apžiūros protokolas, liudytojos S. B. parodymai, medicininiai dokumentai.

16. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamoji J. D. (buvusi M.) smurtavo nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu, tai yra 2026-03-09 apie 11:00 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kieme, tyčia tempė už plaukų A. B., taip nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmą.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamosios J. D. (buvusi M.) atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios J. D. (buvusi M.) kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

18. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad J. D. (buvusi M.), būdama praeityje teista du kartus , vieną kartą dėl nesunkaus sveikatos sutrukdymo, nors ir esant išnykusiam teistumui , padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, taipogi į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti ir tai yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

20. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

21. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teista 2 kartus, vieną kartą už smurtinį nusikaltimą, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka. Nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nereiškia. Žada vykti į Kauno priklausomybės ligų centrą, Minesotos programą. Gydysis nuo priklausomybių.

22. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir BK 72² straipsniu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

23. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

24. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl atstovavimo išlaidų

25. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. D. (buvusi M.) buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kaltinamąjį gynė advokatė Raimonda Klimienė. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2026 m. kovo 26 d. pažymą Nr. APD-2026-03553 išlaidų suma sudaro 83,33 Eur.

28. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J. D. (buvusi M.) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti J. D. (buvusi M.): 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. D. (buvusi M.) palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. D. (buvusi M.) išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.