Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“, antstoliai Dainius Šidlauskas, Donatas Kisielius ir Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovė S. M., kuriai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove susituokė jauni, po santuokos sudarymo kartu gyveno ne pilnus trejus metus, maždaug iki 1995 metų rudens. Kadangi prasidėjo įvairūs nesutarimai, nutarė pagyventi atskirai, atsakovė grįžo gyventi pas savo tėvus, o jis išvažiavo gyventi į mamos kaimą (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko nėra nei karto matęs atsakovės, keletą kartų susiskambino. Mano, jog jų šeima iširo dėl abiejų kaltės, kadangi nei vienas iš sutuoktinių nesiekė išsaugoti šeimos. Jo žiniomis, atsakovė po keleto mėnesių susirado kitą vyrą. Nurodėm jog nei vienas iš sutuoktinių nesiėmė jokių veiksmų santuokai nutraukti, kadangi niekam tai netrukdė, o ieškovas vėliau manė, jog atsakovė jau išsiskyrė su juo jam nedalyvaujant. Ieškovas taip pat nežinojo, kad atsakovė išvyko gyventi į užsienį, vėliau sužinojo, jog atsakovė turi skolų ir vykdomas išieškojimas, todėl jis suprato, kad jie vis dar susituokę. Ieškovas nežino, ar transporto priemonė Audi 100 faktiškai egzistuoja, prašo ją priteisti atsakovei. Dėl prievolių UAB „Intrum Lietuva“ nurodė, jog nesutinka, kad prievolė pagal kredito sutartį Nr. 4100-2007-8244 būtų pripažinta jų solidaria prievole, kadangi šalys kartu jau seniai nebegyveno ir jis nieko nežinojo apie šią prievolę, nebuvo gavęs jokių laiškų, pranešimų, paimtos lėšos nebuvo panaudotos jokiems ieškovo poreikiams tenkinti. Apie šią prievolę sužinojo tik kai iš jo, kaip sutuoktinio, pradėjo išieškoti antstoliai.

8. Atsakovė ir tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, tretieji asmenys UAB „Intrum Lietuva“ ir antstolis Donatas Kisielius pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (el. b. apyrašas, b. l. 7, 10). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovei ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad ieškovo K. M. ir atsakovės S. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė atsakovės, kaip sutuoktinės pareigų pažeidimu. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.).

12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl nesutapusių sutuoktinių charakterių, nesutarimų šeimoje, taip pat abi šalys nedėjo jokių protingų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų bendro sprendimo nebegyventi toliau ir nebetęsti santuokinio gyvenimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

15. Ieškovas taip pat prašo nutraukiant santuoką teismo sprendimu nustatyti, jog šalių turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas neturi pagrindo teismo sprendimu papildomai nustatyti ieškovo prašomo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kilimo momento, kadangi santuokos nutraukimas pagal CK nuostatas savaime teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

16. Ieškovo prašymu, bei nesant atsakovės prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo turima pavardė – M., o atsakovei paliekama jos santuokinė pavardė – M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

17. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

18. Byloje esančios 2021 m. vasario 24 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-778-1 ir Nr. GR.3A-778-2 patvirtina, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

21. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys, būdami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą: transporto priemonę Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių nėra.

22. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

23. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovės asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, ieškovo vertinimu, 0,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie minėtos transporto priemonės likimą, t. y., ar ši transporto priemonė nutraukiant santuoką vis dar egzistuoja, taip pat tai, jog ieškovas prašo šią transporto priemonę priteisti atsakovei, atsakovė prieštaravimų tokiam ieškovo prašymui nereiškė, transporto priemonę Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisia natūra atsakovės asmeninėn nuosavybėn.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, o būtent: ieškovas K. M. turi prievolę pagal 2009 m. vasario 18 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 902841005, sudarytą su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“; atsakovė S. M. turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2007 m. spalio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244, sudarytą su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-34743-141/2015, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui (vykdomoji byla Nr. 0174-16-02152); bei pagal 2008 m. liepos 29 d. AB Parex banko American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. ABL/12710, sudarytą su pradiniu kreditoriumi AB „Citadele“ banku, ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4141-817/2012, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui (vykdomoji byla Nr. 0179/12/00934). Šie kreditoriniai įsipareigojimai buvo įgyti santuokos metu, todėl spręstinas klausimas dėl šių prievolių padalijimo nutraukiant santuoką.

25. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo prievoles, kurias savo vardu prisiėmė ieškovas, pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, o prievoles, kurias savo vardu prisiėmė atsakovė, pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime neprieštaravo, kad ieškovo K. M. prievolė pagal 2009 m. vasario 18 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 902841005, po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovo prievole, bei atsakovės S. M. prievolė pagal 2008 m. liepos 29 d. AB Parex banko American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. ABL/12710, sudarytą su pradiniu kreditoriumi AB „Citadele“ banku, po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovės prievole. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti ieškovo ir atsakovės įsipareigojimai UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos nutraukimo pripažintini asmeninėmis šalių prievolėmis.

26. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime nesutiko, kad atsakovės S. M. prievolė pagal 2007 m. spalio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244 po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovės prievole, motyvuodamas tuo, jog sutartis buvo sudaryta santuokos metu šalims vedant bendrą šeimos ūkį ir įsiskolinimas pagal šią sutartį kilo šeimos poreikiams tenkinti, todėl prašo pripažinti, kad minėta atsakovės S. M. prievolė po santuokos nutraukimo būtų vykdoma solidariai su ieškovu K. M.

27. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės prievolės trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2007 m. spalio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244 bendra prievole su ieškovu K. M. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakove po santuokos sudarymo faktiškai gyveno maždaug iki 1995 metų rudens ir nuo to laiko jis nėra jos nei karto matęs. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jog šalys bendrą ūkį vedė ne vėliau nei iki 1996 metų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šalys bendro ūkio nevedė, t. y. pradėjo gyventi skyriumi, nuo 1996 metų (CPK 185 str.). Iš byloje esančios 2007 m. spalio 8 d. Kreditavimo sutarties Nr. 4100-2007-8244 matyti, jog sutartis buvo sudaryta tik su atsakove S. M.. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nors kreditavimo sutartis atsakovės vienasmeniškai buvo sudaryta šalių santuokos metu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog pagal 2007 m. spalio 8 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244 gauta pinigų suma buvo panaudota bendriems ieškovo ir atsakovės, kaip šeimos poreikiams tenkinti, kad ieškovas apskritai žinojo apie šios sutarties sudarymo faktą arba buvo davęs tokios sutarties sudarymui sutikimą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos pagal 2007 m. spalio 8 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244 priteisimo ir teismui 2015 m. spalio 28 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34743-141/2015, nebuvo keliamas klausimas dėl solidarios šalių atsakomybės kreditoriui ir skola priteista tik iš atsakovės S. M. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės S. M. prievolė UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2007 m. spalio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244 po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

29. Byloje nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies (50 proc. patenkintų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 37,50 Eur (75,00 x 0,50) bylinėjimosi išlaidų.

31. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 15,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc. patenkintų reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis – po ½ dalį minėtų išlaidų, t. y. po 7,67 Eur (15,34 / 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, K. M. – turimą pavardę „M.“.

Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti atsakovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, pagal 2009 m. vasario 18 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 902841005 asmenine ieškovo K. M. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Pripažinti atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), prievoles trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, pagal 2008 m. liepos 29 d. AB Parex banko American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. ABL/12710 ir 2007 m. spalio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-8244 asmeninėmis atsakovės S. M. prievolėmis iki visiško jų įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,67 Eur (septynių eurų ir 67 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,67 Eur (septynių eurų ir 67 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.