- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-755-372/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- I. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-85-907/2016 pagal antstolės V. Š. 2016-04-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 2-291-569/2014 ir prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei baudos skolininkei I. Š. skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė V. Š. kreipėsi į teismą su 2016-04-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 2-291-569/2014, prašydama pakeisti sprendimo vykdymo tvarką bei skirti skolininkei I. Š. baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo.
2. Nurodė, kad vykdydama Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-291-569/2014 dėl tėvo J. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarkos nustatymo išieškotojo J. P. naudai 2015-12-31 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Patvarkymas įteiktas skolininkei I. Š., tačiau antstolės reikalavimai yra nevykdomi, J. P. susitikimai ir laiko praleidimas su vaiku P. P. nevyksta, nes vaikas vykti atsisako arba jis nerandamas namuose, o I. Š. nesiima aktyvių veiksmų, neparuošia vaiko bendrauti su tėvu, nors buvo įpareigota 2016-01-29 antstolės patvarkymu.
3. Skolininkė I. Š. nurodė, kad ji deda visas pastangas, kad vaiko ir tėvo susitikimai įvyktų, tačiau sūnus atsisako vykti su tėvu dėl jo paties elgesio.
4. Išieškotojas J. P. sutiko su antstolės prašymu, nurodydamas, jog su prašoma skirti bauda jis sutinka, nes I. Š. nevykdo teismo sprendimo, neparengia vaiko susitikimams su tėvu, todėl vaikas atsisako vykti, o dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra užvesta kita civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas nėra vykdomas, o vaiko motinos rankose vaiko bendravimas su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi antstolės V. Š. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei baudos skolininkei I. Š. skyrimo atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl sprendimo nevykdymo ir baudos I. Š. skyrimo buvo spręstas jau ne kartą, šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje keliamas klausimas ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
8. Teismas įvertinęs įrodymų visumą konstatavo, kad dėl sprendimo nevykdymo yra abiejų tėvų kaltė, o I. Š. deda daugiau pastangų, negu J. P., kad atkurtų ir sustiprintų vaiko ryšį su tėvu. Nuobaudos jai skyrimas, nesant tam pagrindo, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl antstolės prašymą skirti baudą I. Š. teismas atmetė, kaip nepagrįstą.
9. Nors nagrinėjamoje byloje ir buvo pareikštas prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau nei antstolė, nei šalys nepasiūlė būdų, kaip ją būtų galima pakeisti. Teismas sprendė, jog šiuo metu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama ir gali būti vykdoma, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, ji nėra vykdoma dėl abiejų šalių kaltės, be to, ginčas dėl jos vyksta teisme, todėl sprendimo vykdymo tvarkos keisti nėra pagrindo, sprendimą tik reikia vykdyti, todėl prašymą teismas atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė V. Š. prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, todėl turi būti pakeista. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad J. P. deda pakankamai daug pastangų siekdamas bendrauti su vaiku, ne kartą bandė bendrauti su vaiku, siūlė laisvalaikio praleidimo būdus, tačiau nė karto bendravimas neįvyko. Teismas nutartyje pripažino, kad vaiko nuomonę didžia dalimi formuoja motinos pozicija. Nors tarp vaiko tėvo ir motinos šiuo metu yra susiklostę priešiški santykiai, vaiko mama privalo dėti maksimalias pastangas, kad vaikas bendrautų ne tik su ja, bet ir su tėvu. Atkreipia dėmesį, kad bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta teismo sprendimu, jis yra privalomas ir turi būti vykdomas, arba pakeista jo vykdymo tvarka, nes tėvas turi turėti realias galimybes bendrauti su sūnumi. Tėvas nustatytu laiku nuvyksta į vaiko namus pasiimti vaiko, tačiau jų nebūna namuose arba vaikas atsisako vykti. Teismas vertino bylai nereikšmingas aplinkybes nurodydamas, kad tėvas vaikui nedovanoja dovanų, jos neturi įtakos bendravimo su vaiku nustatytai tvarkai, kadangi tėvui yra nustatyta prievolė mokėti išlaikymą. Todėl apeliantė įsitikinusi, kad I. Š. netinkamai vykdo teismo sprendimą bei antstolės reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė I. Š. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų priimtos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Antstolė nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog motina nesudaro sąlygų nepilnamečiui sūnui bendrauti su tėvu, neparuošia vaiko bendravimui, ar vaiko neskatina bendrauti. Tėvas tik vieną kartą yra pasiūlęs sūnui laisvalaikio praleidimo būdą nuvykti į boulingą, tačiau atvyko su antstole, tai lėmė sūnaus reakciją – atsisakymą vykti. Sūnus su tėčiu nenori bendrauti dėl paties tėvo elgesio, o vaiko motina negali prieš vaiką naudoti prievartos teismo sprendimui įvykdyti, nes tai pažeistų vaiko interesus. Šiuo metu esminis tikslas yra atkurti tėvo ir vaiko bendravimą bei stiprinti jų tarpusavio ryšį, tačiau svarbus ekspertės pastebėjimas, kad vaiko tėvas yra labiau susikoncentravęs į bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus nei į pačią veiklą su atžala. Vienos vaiko mamos pastangų, noro, vaiko skatinimo, nuteikimo neužtenka, kad vyktų sklandus vaiko ir jo tėvo bendravimas. Tėvo elgesys, bendravimas su sūnumi, jo požiūris į sūnų daro tiesioginę įtaką vaiko norui ar nenorui bendrauti su tėvu. Šiuo metu kitoje byloje sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, todėl jos keisti pagal antstolės prašymą nėra pagrindo.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas J. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tenkinti antstolės V. Š. pareiškimą skirti I. Š. baudą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pažymi, kad teismas iš esmės sprendė ne konkrečius teismo sprendimo nevykdymo faktus ir baudos skyrimo klausimą, bet tėvų tarpusavio santykius, ginčo priežastis, kurie nėra šios bylos dalykas, nes bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje. Teismas iš esmės atliko eksperto bei psichologo vaidmenį, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad tėvas nededa pakankamai pastangų dėl bendravimo su vaiku, neperka jam dovanų. Vaiko tariamas nenoras bendrauti su vaikus yra įtakotas, nustatyta, kad būtent vaiko motina stiprina neigiamą nusiteikimą tėvo atžvilgiu. Teismas nepasisakė dėl motinos piktnaudžiavimo nededant pastangų atkurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį. Bendravimas pagal nustatytą teismo sprendimu tvarką nevyksta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolės pareiškimas dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą atmestas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad dėl sprendimo nevykdymo yra abiejų tėvų kaltė, o skolininkė I. Š. deda daugiau pastangų, negu išieškotojas J. P., kad atkurti ir sustiprinti vaiko ryšį su tėvu.
14. Pažymėtina, jog CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, jog sprendimai turi būti vykdomi tinkamai, todėl CPK 771 straipsnis, numatantis atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, taikomas tada, kai antstolis kreipiasi dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis taip pat yra ir užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą.
15. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad J. P. deda pakankamai daug pastangų siekdamas bendrauti su vaiku, ne kartą bandė bendrauti su vaiku, siūlė laisvalaikio praleidimo būdus, tačiau nė karto bendravimas neįvyko. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
16. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta I. Š. ir J. P. taikos sutartis, numatanti bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarka, kuria šalys susitarė, kad kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį 17 valandą J. P. paima sūnų P. P. iš ugdymo ar mokymo įstaigos, ar vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį ne vėliau kaip 19 valandą grąžina jį į sūnaus motinos namus, sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š. (2 t., 119–122 b. l).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas skirti baudą privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo 2016-01-19 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o antstolės padėjėjas 2016-02-19, 2016-02-26, 2016-03-02, 2016-03-04 surašė aktus (vykdomosios bylos 37–38, 49–52 b. l.). Kiti nurodyti nesusitikimo su sūnumi faktai antstolės grindžiami tik išieškotojo žodžiais. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad susitikimas ir laiko praleidimas su P. P. neįvyko, nes sūnus vykti atsisakė (4 kartai) arba vaiko nurodytu laiku nebuvo namuose (1 kartas). Vaiko atsisakymas vykti su tėvu visada grindžiamas tais pačiais motyvais, tomis pačiomis frazėmis: „tu man atsibodai“, „tu mane vadini blogais žodžiais“.
18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes būtent tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą nebendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.170 str. įtvirtinama prioritetinė vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
19. Teismo vertinimu motinos elgesys tikėtina gali lemti sūnaus požiūrį į susitikimus su tėvu. Vaikas gyvena su skolininke, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi vaiku, bet ir pirmiau paminėtą jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo atveju, teismo sprendimu nustatyta apimtimi, kitaip būtų paneigta ne tik vaiko teisė, bet ir priimto teismo sprendimo privalomumas (CPK 18straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais dėl abipusės tėvų kaltės vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo. Šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas motinai neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties, kadangi byloje esančios SMS žinutės patvirtina skolininkės I. Š. didesnes pastangas, negu išieškotojo, siekiant atkurti ir sustiprinti vaiko ryšį su tėvu. Tėvas, jau ne kartą kreipėsi dėl baudos skyrimo motinai, todėl toks elgesys nesugrąžins sūnaus pasitikėjimo ir objektyvumo jo atžvilgiu. Labiau tikėtina, kad priartėti prie sūnaus tėvui pavyktų stengiantis išvengti konfliktų su vaiko motina, iš pradžių siekiant praleisti laiką visiems drauge. Šiuo atveju vaiko motina siūlė tėčiui kartu visiems nueiti į kiną, teatrą, sode išsikepti šašlykų (4 t., 34, 51–89 b. l.). Nesant pozityvaus atsako į šiuos kvietimus, neišspręs ir nesustiprins tėvo ir nepilnamečio sūnaus susilpnėjusio tarpusavio ryšio. Nenoras rasti kompromisų sukelia ir formuoja sūnaus prielaidą atstumti tėvą. Šiuo atveju neteisus išieškotojas, kad jo santykiai su vaiku puikūs, nieko keisti nereikia, lankytis pas psichologą taip pat nenaudinga. Todėl pritartina bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad tokia situacija iš esmės lemia tai, jog teismo sprendimas nėra vykdomas, bendravimas nevyksta, nes vienas iš tėvų nededa pakankamai pastangų tam ryšiui atkurti ir jį stiprinti, o kitas nemano, kad tas ryšys yra nutrūkęs, ir nerodo noro bendradarbiauti, eiti į kompromisą, nebando bendrauti su vaiku jo lygmenyje, neketina lankytis pas psichologą ar pan., t. y. tėvas bendrauti su sūnumi nededa jokių pastangų. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog motina neskatina sūnaus bendrauti su tėvu arba, kad aktyviais veiksmais trukdo berniukui bendrauti su juo.
21. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Apeliantė turėjo pagrįsti savo teiginius, nurodant skolininkės I. Š. piktybinį, pakartotiną/tęstinio pobūdžio (ne)veikimą, daromą žalą ir išieškotojo interesų bei teisėtų lūkesčių pažeidimą, Ištyręs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei baudą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad nei antstolė, nei šalys nepasiūlė būdų, kaip pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl, kol ginčas dėl jos vyksta teisme, teismo nuomone, sprendimo vykdymo tvarkos keisti nėra pagrindo, ir sprendimas pagal nustatytą tvarką yra vykdytinas.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.