Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Vaivos Šimkienės 2016-04-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 2-291-569/2014 ir prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei baudos skolininkei I. Š. skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimai dėl baudų skyrimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 str. 3 d., 771 str. 5 d.).

Antstolė Vaiva Šimkienė teismo posėdyje prašymą palaikė, paaiškino, kad jos kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku P. P. nustatymo. Teismo sprendime yra nurodytos dienos, kuriomis J. P. gali matytis su vaiku. Ji pati net kelis kartus vyko su J. P., tačiau vaiko susitikimai su tėvu nevykdavo, nes berniukas atsisakydavo vykti, kelis kartus jo net nebuvo namuose. Kol jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla, nei vienas tėvo su vaiku susitikimas neįvyko. Mano, kad tam turėjo įtakos vaiko motina I. Š., nes tik nuo jos priklauso, ar vaikas norės vykti su tėvu. Kad motina daro vaikui didelę įtaką, buvo konstatuota ir 2015-10-15 teismo psichologijos ekspertizės akte, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-56-291/2016 po ekspertizės atlikimo. Tėvas turi teisę matytis su vaiku. Prie jos tėvas, kalbėdamas su vaiku, balso nepakėlė, jo veiksmai nebuvo prieštaraujantys gero elgesio normoms, tai tokio būdo, tokio tipo žmogus. Tėvas tikrai nori susitikti su vaiku. Sprendimas šiai dienai nėra vykdomas, ji išnaudojo visas galimybes, nežino, kokių dar priemonių imtis, todėl surašė aktą ir kreipėsi į teismą.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. palaikė savo išvadą (4 t., 17-18 b. l.), nurodė, kad vaiko P. P. tėvų santykiai be galo konfliktiški, vienas bijo užeiti į butą dėl eilės buvusių jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų, kita atsirenka susitikimus, įrašinėja neįspėjus. Galima sakyti, kad vaikas auga be tėvo. Vaikas ne pagal amžių išprusęs. Vaikas gali turėti abu tėvus, turi bendrauti su abiem tėvais. Vaiko nenoras bendrauti ne jo priimtas sprendimas, o kitų asmenų įtakoje. Vaikas gyvena su motina, tai jos rankose yra bendravimas su vaiku. Tėvas taip pat turi vengti kai kurių komentarų. Susitikimai trise negali būti naudingi, nes tarp tėvų yra labai stiprus konfliktas. Vaikas gyvena su motina, palaiko ją, susigyvena su jos jausmais. Vaikas nors sako, kad jam nesaugu, tačiau kai vykdavo susitikimai be motinos, vyravo teigiamos emocijos. Teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas nėra vykdomas. Vaiko motinos rankose vaiko bendravimas su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 771 straipsnio 5 dalis numato, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Straipsnio 7 dalyje numatyta juridinio asmens vadovo atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio juridinį asmenį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą.

Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų (šiuo atveju - nutarties), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais.

Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausiai būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta I. Š. ir J. P. taikos sutartis, numatanti bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarką bei išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo tvarką (2 t., 119–122 b. l.). Minėta taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį 17 valandą J. P. paima sūnų P. P. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį ne vėliau kaip 19 valandą grąžina jį į sūnaus motinos namus, sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š. (III 3, 4 punktas).

Antstolė Vaiva Šimkienė, vykdydama Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-291-569/2014 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, patikrinusi sprendimo vykdymo rezultatus, nustatė, jog 2016 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais J. P. susitikimas ir laiko praleidimas su P. P. neįvyko, nes sūnus vykti atsisakė, o 2016-01-14 ir 2016-02-26 vaiko nurodytu laiku nebuvo namuose. Vaiko atsisakymas vykti su tėvu visada grindžiamas tais pačiais motyvais, tomis pačiomis frazėmis: „tu man atsibodai“, „tu mane vadini blogais žodžiais“. Vaiko motina I. Š. nesiima aktyvių veiksmų, neparuošia vaiko bendravimui su tėvu J. P., taip nevykdydama Šiaulių apylinkės teismo vykdomojo dokumento (3 t., 41 b. l.). 2016-04-11 surašytas antstolės Vaivos Šimkienės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (4 t., 1-2 b. l.). Teismo posėdyje antstolė prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką bei skirti skolininkei I. Š. baudą, nes teismo sprendimas nevykdymas. Ją palaikė J. P., nurodydamas, jog vaikas atsisako bendrauti ir vykti su juo dėl motinos neigiamos įtakos. I. Š. jam paprieštaravo, nurodydama, jog jis pats nesistengia su vaiku užmegzti kontakto, pradeda pokalbį kategoriškai, moralizuodamas. J. P. į tai atsikirto, jog jo bendravimas su vaiku yra toks nuo gimimo, niekas nepasikeitė, jo bendravimas su vaiku puikus ir jis nemano, kad jam reikia ką nors papildomai daryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad klausimas dėl sprendimo nevykdymo ir baudos I. Š. skyrimo buvo spręstas jau ne kartą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-291/2016, kurioje keliamas klausimas ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Minėtoje byloje buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė, 2015-10-15 teismo psichologijos ekspertizės aktu (11-30 v. b. l.) šalys remiasi nagrinėjamoje byloje, tačiau eksperto išvadas kiekviena iš šalių interpretuoja savo naudai. Tiek iš šalių paaiškinimų matyti, tiek ekspertizės akte yra konstatuota, kad vaikas gyvena su motina, motina jam yra pats svarbiausias ir didžiausią įtaką turintis žmogus. Motinos atžvilgiu vaikas išreiškia stiprius prieraišumo, saugumo jausmus bei tapatinasi su jos išgyvenimais. Tėvą berniukas atstumia, teigdamas, jog yra jo skriaudžiamas, kartoja žodį „nesaugu“. Psichologė konstatavo, jog vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, kuris pasireiškia tuo, jog vaikas vengia rodyti prielankumą kartu negyvenančiam tėvui, bijodamas būti atstumtas kito iš tėvų, pas kurį yra nustatyta jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Konfliktas tarp tėvų, prasidėjęs 2013 m., yra intensyvus ir užsitęsęs. I. Š. teigia, jog ji lankosi pas psichologą, lanko mokymus, tačiau akivaizdu, kad nededa pakankamai pastangų, kad su ja gyvenantis ir jos įtakoje būnantis vaikas norėtų susitikti su tėvu ir lauktų minėtų susitikimų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamoje byloje J. P. bendravimo su sūnumi nustatyta tvarka rodo, jog tėvui nėra skiriama tiek daug laiko bendravimui su sūnumi, tačiau ir minėta tvarka nėra vykdoma, du kartus vaiko net nebuvo namuose, kai tėvas atvyko pasimatyti su sūnumi. I. Š. nurodė, jog ji deda pakankamas pastangas, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (4 t., 34-38 b. l.), tačiau pats vaiko tėvas nenori nieko daryti. Teismas sutinka su tokiu jos argumentu. Iš šalių paaiškinimų ir ekspertizės akto matyti, kad šalių konfliktas yra užsitęsęs, intensyvus ir nuolat gilėja, šalys negali ramiai bendrauti, nebent SMS žinučių pagalba, viena su kita susitikti ir pan. J. P. teismo posėdyje teigia, kad prie vaiko jo motinos nežemina, apie ją negražiai nekalba, tačiau faktai (2015-09-01 šventė, susitikimas pas psichologę ir t. t.) rodo ką kita. Pamačius I. Š., jo balso tonas pasikeičia, tampa pakeltas ir nepagarbus, jau nekalbant apie išsakomas frazes. J. P. ne tik, kad nesistengia sušvelninti santykius su vaiko motina, bet kiekvienu momentu stengiasi sukelti konfliktą, į tai labai jautriai reaguoja sūnus, ko pasekoje jam formuojasi ir stiprėja prielaida atstumti tėvą. I. Š. sutinka su psichologės išvada, kad vaiko ryšį su tėvu reikia atkurti ir stiprinti. Tačiau to nesuvokia pats J. P., jis mano, kad jo santykiai su vaiku puikūs, nieko keisti nereikia, lankytis pas psichologą taip pat nenaudinga. Jis pats pripažino, kad vaikui nėra padovanojęs nei vienos dovanos nei gimtadienio, nei Kalėdų proga, jo susitikimas su vaiku prasideda nuo konflikto, dėl ko vaikas atsisako kiekvieną kartą vykti su tėvu. Toks tėvo elgesys provokuoja vaiko priešiškumą tėvo atžvilgiu ir motinos palaikymą, nes ji su vaiku kalba ir kitu tonu, ir kitais žodžiais, jo neįžeidinėja, stengiasi jį suprasti ir palaikyti, ką berniukas yra minėjęs psichologei. Nors vaikui atrodo, jog sprendimą nesimatyti su tėvu jis priima savarankiškai, tačiau jo nuomonę didžia dalimi formuoja artimiausio šeimos nario (būtent motinos) pozicija. Vaiko nuomonę dar sustiprina ir paties J. P. elgesys su juo (pokalbis prasideda nuo konflikto, moralizavimo, žodžiais „ko nesisveikini“ ir pan.), su jo motina (vaiko akivaizdoje jis grubiai kalba su I. Š., išsako jai priekaištų, įžeidinėja ir pan.). Beje, to nepaneigė nei pats J. P. teismo posėdžio metu. Akivaizdu, jog abu tėvai vaikui yra reikalingi ir labai reikšmingi, tačiau jį neigiamai veikia tiesioginis tėvų susidūrimas, konfliktas, kurio metu vaikas natūraliai solidarizuojasi su reikšmingiausiu asmeniu – motina. Vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, ypač su tėvu, nes tai vyriškos lyties atstovas, tačiau toks bendravimas nevyksta, teismo sprendimas nėra vykdomas, nes vienas iš tėvų nededa pakankamai pastangų tam ryšiui atkurti ir jį stiprinti, o kitas – nemano, kad tas ryšys yra nutrūkęs ir nerodo noro bendradarbiauti, eiti į kompromisą, nebando bendrauti su vaiku jo lygmenyje, neketina lankytis pas psichologą ar pan, t. y. tėvas dėl bendravimo su sūnumi nededa jokių pastangų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl sprendimo nevykdymo yra abiejų tėvų kaltė, I. Š., teismo vertinimu, deda daugiau pastangų, negu J. P., kad atkurti ir sustiprinti vaiko ryšį su tėvu, nuobaudos jai skyrimas, nesant tam pagrindo, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 str.), todėl antstolės prašymas skirti baudą I. Š. atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad baudos nepaskyrimas neatleidžia I. Š. nuo pareigos vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Antstolė taip pat pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014-12-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi antstolio pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio Andriaus Liaškovo atskirąjį skundą, 2015-03-09 nutartimi paliko nepakeistą 2014-12-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, tačiau grąžino bylą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių, numatytų CPK 771 str. 5 d., už teismo sprendimo nevykdymą, taikymo I. Š.. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-291/2016, kurioje be kitų reikalavimų, yra nagrinėjamas ir reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje nors ir buvo pareikštas prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau nei antstolė, nei šalys nepasiūlė būdų, kaip ją būtų galima pakeisti. Teismas mano, jog šiuo metu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama ir gali būti vykdoma, tačiau, kaip buvo minėta aukščiau, ji nėra vykdoma dėl abiejų šalių kaltės, be to, ginčas dėl jos vyksta teisme, todėl sprendimo vykdymo tvarkos keisti nėra pagrindo, sprendimą tik reikia vykdyti, todėl prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės Vaivos Šimkienės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei baudos skolininkei I. Š. skyrimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0071/15/03216.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.